Argono virimo temperatūra ir savybės
Įvadas
Argonas (Ar) - inertinės dujos, plačiai naudojamos įvairiose pramonės šakose. Šis straipsnis apžvelgia argono savybes, gavimo būdus ir pritaikymo sritis, ypatingą dėmesį skiriant jo virimo temperatūrai.
Inertinės dujos: bendras apibrėžimas
Inertinės dujos, dar vadinamos tauriomis dujomis, yra periodinės elementų sistemos VIII A grupės elementai: helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe) ir radonas (Rn). Šios dujos pasižymi ypatingu cheminiu inertiškumu, t. y., yra labai nereaktingos. Tai lemia jų atomų elektroninė struktūra - išorinis elektronų sluoksnis yra pilnai užpildytas (8 elektronai, išskyrus helį, kuris turi 2). Dėl šios priežasties inertinės dujos ilgą laiką buvo laikomos visiškai nereaktingomis, kol 1962 m. buvo susintetintas pirmasis ksenono junginys su fluoru.
Inertinės dujos yra bespalvės ir bekvapės vienatomės dujos, šiek tiek tirpstančios vandenyje. Jos taip pat yra dielektrikai, t. y., nepraleidžia elektros srovės.
Mažėjant inertinių dujų molekulinei masei, jų reaktyvumas staigiai mažėja. Dėl to susintetinti tik ksenono ir kriptono junginiai. Radioaktyvusis radonas yra mažai ištirtas dėl savo savybių.
Visos inertinės dujos, išskyrus helį, gaunamos iš oro.
Taip pat skaitykite: Metos kavos virimo aparato naudojimo patarimai
Argono charakteristika
Pagrindinės savybės
Argonas (gr. argos - neveiklus) yra inertinės dujos, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Jo atominis skaičius yra 18, o atominė masė - 39,948. Yra žinomi trys stabilūs argono izotopai.
Argonas yra labiausiai paplitusi inertinė dujos atmosferoje: ore jo yra 0,934 % (tūrio). Litosferoje argono koncentracija siekia 4·10-6 % (masės).
Argonas yra vienatomės, bekvapės, bespalvės dujos, sunkesnės už orą. Jis yra nereaktingas ir beveik netirpsta vandenyje.
Virimo temperatūra
Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodyta argono virimo temperatūra, ji yra svarbi savybė, apibūdinanti šios dujos fazinius virsmus. Argono virimo temperatūra yra apie -186 °C. Ši temperatūra yra žema, nes argonas yra inertinė dujos su silpnomis tarpmolekulinėmis sąveikomis.
Gavimo būdai
Argonas pramoniniu būdu gaunamas frakcinio distiliavimo būdu, atšaldant orą iki žemesnės nei -100 °C temperatūros. Šis procesas leidžia atskirti argoną nuo kitų oro komponentų, tokių kaip azotas ir deguonis, pasinaudojant skirtingomis jų virimo temperatūromis.
Taip pat skaitykite: Sveiki neskrudinti grikiai: paruošimo gidas
Argono panaudojimas
Dėl savo inertiškumo argonas plačiai naudojamas įvairiose srityse:
- Suvirinimas: Argono terpė naudojama reaktyviems metalams suvirinti, apsaugant suvirinimo siūlę nuo oksidacijos ir kitų nepageidaujamų reakcijų su aplinka.
- Cheminės reakcijos: Argonas naudojamas kaip inertinė aplinka cheminėse reakcijose, kuriose reikia išvengti reakcijos su oro komponentais.
- Metalurgija: Argonas naudojamas įvairiuose metalurgijos procesuose, siekiant apsaugoti metalus nuo oksidacijos ir pagerinti jų kokybę.
- Cheminė sintezė: Argonas naudojamas kaip inertinė aplinka cheminėje sintezėje.
- Elektrotechnika: Argono dujos naudojamos elektrotechnikos pramonėje.
- Branduolinė technika: Argonas naudojamas branduolinėje technikoje.
- Puslaidininkinės medžiagos: Argonas naudojamas puslaidininkinėms medžiagoms gaminti.
- Apšvietimas: Argono dujomis pripildomi reklaminiai dujošvyčiai vamzdeliai, kurie švyti violetine spalva. Taip pat argonas naudojamas kaitinamosiose elektros lempose (kartu su azotu), siekiant pailginti jų tarnavimo laiką.
Pasaulyje per metus pagaminama apie 5·1010 m3 argono.
Argono poveikis aplinkai ir sauga
Argonas nėra toksiškas, tačiau didelės jo koncentracijos gali išstumti deguonį iš oro ir sukelti uždusimą. Todėl svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją patalpose, kuriose naudojamas argonas.
Argonas neturi tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau energija, sunaudojama argono gamybai, gali turėti netiesioginį poveikį aplinkai.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti tinkamą kavos virimo aparatą
tags: #argono #virimo #temperatūra