Geriausios vietos Lietuvoje kepti šašlykus: atraskite nuostabias iškylų vietas gamtoje!

Lietuvos pažinimą daugelis derina su dūmo skoniu. Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia - tiek 2018 m., tiek pernai atliktų vietinio turizmo tyrimų duomenimis, didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Kaip žinia, būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato.

Ar žinojote, kad mėsos kepimas ant ugnies ar anglių Lietuvoje atsirado dar prieš 1,5 mln. metų, o pirmieji užrašyti šašlykų receptai - iš XIX a.? Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, tai, ko gero, yra apskritai pats seniausias maisto gaminimo būdas.

Istorija ir tradicijos

Įdomu: mėsos kepimas ant ugnies ar anglių, ko gero, yra pats seniausias maisto gaminimo būdas, senesnis nei pati žmonija. Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, ugnį suvaldė dar tolimi mūsų protėviai prieš 1,5 mln. ar kiek daugiau metų. Yra žinoma, kad tokiu būdu gamino maistą ir pirmieji žmonės, atsikraustę į dabartinę Lietuvos teritoriją Akmens amžiuje, besibaigiant ledynmečiui. Vėlesniais laikais tokiu pat būdu mėsa buvo kepama karių stovyklose, pilyse, dvaruose, miestiečių virtuvėse. Dabar, neretai, mėsos kepimą ant ugnies apibendrintai vadiname „šašlykais“. Šis žodis kildinamas iš totorių kalbos, kur „šiš“ reiškia iešmą. Tad šio patiekalo pavadinimas ir gamybos būdas į Lietuvą galėjęs atkeliauti kartu su totoriais, XIV a. pab. - XV a. pr.

Išskirtinės vietos šašlykams kepti Lietuvoje

Specialiame žemėlapyje „Į kelią su iešmais“ - idėjos iškyloms ypatingose, netradicinėse vietose: ant vandens, levandų ūkyje, botanikos sode, dvaro parke, saloje ar net šalia buvusios slėptuvės bunkeryje.

Šašlykai netradicinėje aplinkoje

Šašlykai Užupyje (Vilnius): Ar esate ėję į barą sostinėje su iškylų krepšiu, užkandžiais ir mėsa, paruošta kepimui? Pasirodo, tai įmanoma! „Downtown Forest“ Užupyje yra pirmas ir kol kas vienintelis grilio baras Lietuvoje, nuomojantis kepsnines. Beveik kaip sodyboje čia gausite kepsninę, anglių, kepimo reikmenų, indų, kt. Beje, čia galima ir apsistoti nakvynei palapinėje ar mediniuose „hobito nameliuose“.
Žvėrių formos šašlykinės šalia bunkerio (Panevėžio r.): Elnias, šernas, lokys, kalnų ožys… Tai - ne skulptūrų parko eksponatai, o išskirtinio dizaino gyvūnų formos kalvio rankų darbo šašlykinės. Būtent ant jų pasiruošti kepsnių ir paiškylauti gryname ore siūlo pramogų parkas „Idėjų parkas Bunkeris“. Ištisus metus veikiančiame parke teikiamos šašlykinių, iešmų ar net katilo plovui nuomos paslaugos yra mokamos (simbolinė kaina priklauso nuo sezono). Įdomu, kad parkas įsikūręs teritorijoje, kurioje nuo 1969 m. veikė Sovietų Sąjungos atsarginė karinė ryšių bazė, vadavietė, valgykla ir slėptuvė požeminiame bunkeryje. Dabar beveik 400 kv. m. ploto bunkeryje po žeme įrengti Siaubo kambariai.
Gardi iškyla levandų ūkyje (Vilniaus r.): Lankytojai su iešmais laukiami ir privačioje poilsiavietėje „Lavender Village“. Čia siūlomas dienos poilsis ne tik mėgaujantis levandų lysvėmis, bet ir iškylaujant ežero pakrantėje. Poilsiavietėje yra laužavietės, kuriose svečiai gali grilinti savo paruoštus kepsnius naudodami asmeninius kepimo įrankius arba juos išsinuomoti (būtina išankstinė rezervacija). Ūkis atviras visus metus, o pasiskaninti iškylą galite ir čia gaminamais desertais su levandomis: limonadu, keksiukais ar ledais su levandų medumi.
Šašlykų puota laive (Klaipėda, Šilutės r.): Vandens turizmo fanai šašlykais ar kepsniais gali pasimėgauti neiškeldami kojos iš laivo. Išsinuomojus laivą pažintinei kelionei Kuršių mariomis ar Minija, kepsninę nemokamai galima naudoti prisišvartavus viename iš uostų, pavyzdžiui, plaukiant iš Klaipėdos ir sustojus Juodkrantėje arba plaukiant iš Mingės ir sustojus Nidoje.
Piknikas tarp botanikos sodo žiedų (Klaipėda): Klaipėdos universiteto botanikos sodas lankytojams ne tik pristato turimos augmenijos įvairovę, bet ir kviečia pasilikti ilgesnei pažinčiai - organizuoti pikniką arba surengti šventę šeimai ir draugams. Trijose poilsiautojams numatytose erdvėse rasite pavėsinę, kepsninę, iešmus, tereikia atsigabenti malkų ir maisto. Beje, botanikos sodas ribojasi su miesto dviračių trasa besidriekiančia nuo Tauralaukio, palei Danės upę iki pat Klaipėdos senamiesčio, tad į iškylą galite vykti ir su dviračiais.
Barbekiu plaustas (Trakai): Trakuose keliautojams siūlomas barbekiu plaustas „BBQ spurga“. Bet kokiu oru ir bet kuriuo paros metu galite plūduriuoti Galvės ežere ir mėgautis ne tik įspūdinga pakrančių gamta, bet ir smaguriauti čia pat, plausto viduryje, rusenančiame griliuje ruošiamais patiekalais. Beje, barbekiu plaustas draugiškas ir gyvūnams.
Keliese prie šašlykinės neskaitant avių (Šiaulių r.): Mėsos kepimą galima puikiai suderinti su apsilankymu pieninių avių ir kitų smulkių gyvūnų ūkyje. Kartu su barbekiu įranga ir pritaikyta iškyloms aplinka svetingi ūkio šeimininkai siūlo ir temines edukacijas: „Daktaro Dolitlio pėdomis“; „Pašnekesiai apie sūrį“; „Naminiai paukščiai“.
Piknikas dvare (Ukmergės r.): Iškylą surengti galite ir buvusioje Radvilų rezidencijoje - XVI a. Taujėnų dvaro parke. Lankytojai kviečiami ne tik pasivaikščioti, aplankyti žvėrynėlio gyventojus, bet ir pailsėti jaukiose poilsiavietėse su galimybe savarankiškam piknikui (būtina rezervuoti iš anksto).
Grilinti - su šefo pagalba Vasaknų dvare (Zarasų r.): Jei namuose išbandyti jau visi galimi mėsos marinatų receptai, belieka kreiptis pagalbos į šefą. Ežero pakrantėje Vasaknų dvaro parke įrengta net 12 laužaviečių su grilinimo įranga, malkomis ir kepsninėmis. Pasinaudoti jomis nemokamai gali visi, dvaro Gastro bare bravore įsigiję profesionalaus šefo paruoštus grilinimo rinkinius. Teliks paruoštukus savarankiškai išsikepti nuostabios gamtos apsuptyje.
Indėniška iškyla (Klaipėdos r.): Stovyklavietėje Vinetu kaime, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, nuomojamos kepsninės, iešmai, iškylautojams įrengtos pavėsinės. Kol skrus kepsniai, čia galima pažaisti indėniškus lauko žaidimus.
Pabėgimas į salą (Kupiškio r.): Kupiškio marios - ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, garsaus Uošvės liežuvio sala. Marių pakrantėse įrengtos maudyklos, poilsio aikštelės, laužavietės, pavėsinės. Bagdonių poilsiavietėje rasite ne tik laužavietę, suoliukus, vietos palapinėms, prieplauką valtims, bet ir pontoninį plaustą. Juo galima pasiekti Žento slėptuvės salą. Saloje taip pat yra pavėsinė, suoliukai, laužavietė, vieta piknikui.
Aukščiausio tilto šešėlyje (Alytus): Muiželėnų miško rekreacinė zona įkurta prie Baltosios rožės tilto. 38,1 m ilgio tiltas yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip pats aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvoje. Stovyklavietėje prie pat Alytaus piliakalnio įrengtos pavėsinės su sėdimomis vietomis ir stalais, yra laužavietės, tereikia atsivežti kepimo įrangą. Tai - puiki lokacija ne tik stovyklavimui, bet ir Dzūkijos sostinės pažinimui.
Skanus dūmas nuotykių parke (Tauragė): Išbandžius laipiojimo medžiais trasas Taurų nuotykių parke, didžiausiame Žemaitijoje ir garsėjančiame nameliais medyje, laikas pasistiprinti. Lankytojai gali planuoti kepti savo atsineštas gėrybes parko pavėsinėse. Prie jų yra laužavietė bei grotelės, administracijoje galima įsigyti malkų. Neprasukite nuotykių parke ir pro Pojūčių taką. Kilometro ilgio atkarpoje - net 100 skirtingų paviršių pojūčiams pažadinti.

Atsakingas elgesys gamtoje

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ primena, kad leidžiantis į iškylą būtina elgtis atsakingai ir laikytis higienos etiketo, saugaus socialinio atstumo.

Taip pat skaitykite: Receptas: "Juodas miškas"

Sausra ir gaisrų pavojus

Šiomis dienomis iškylautojams nemenką „paslaugą“ padarė ir ilgą laiką plieskusi saulė su menku lietaus kiekiu. Visoje Lietuvoje įsivyravo sausra, paskelbta ekstremali situacija dėl didelio miškų gaisringumo.„Iškylaujant gamtoje, o taip pat ir mieste, griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines. Naudoti kepsnines nuosavuose kiemuose nedraudžiama, tačiau rekomenduojama tai daryti tik su ypatingu dėmesingumu“, - įspėja Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Draudimai Kaune

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, jog miesto savivaldybės parkuose, skveruose ir kitose rekreacinėse vietose kepsnines naudoti draudžiama. Taip pat draudžiama deginti atliekas konteineriuose ir tam tikslui nepritaikytose vietose, deginti lapus, šakas, žolę, kūrenti laužus.

Išimtis galioja tik renginių, kuriems vadovaujantis Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės tarybos, ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra išduotas leidimas.„Kepsnius galima kepti nuosavuose kiemuose, ir tik griežtai laikantis priešgaisrinių taisyklių“, - pabrėžė R. Savickienė.

Pajūrio regioninis parkas ir Kuršių nerija

Nors Lietuva turi vos šimto kilometrų ilgio pajūrio ruožą, didžioji jo dalis prie jūros pailsėti norintiems žmonėms nėra atvira. Anot E. Pasak aplinkosaugininkų, pajūrio regioniniame parke statyti palapines, kurti laužus nedraudžiama, bet tik tam skirtose vietose. "Jei žmonės elgsis protingai - nekurs miške ugnies, nepils bet kur žarijų, o užkas jas smėlyje, pareigūnai jų nebaus ir nedraus poilsiauti", - sakė E. Randama ne tik buitinių atliekų, bet ir padangų ar net senų šaldytuvų. Pasak E. "Išvažiavus žmonėms, palapinėms skirtose vietose lieka šiukšlynas. Parke šiukšlina iš visos šalies suvažiavę žmonės, o tvarko tik nedidukė Kretingalės seniūnija", - mūsų dienraščiui pasakojo E. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kvietkus taip pat piktinosi lankytojų kultūros stoka. Draustiniuose ir netgi rezervatuose, kur draudžiama bet kokia ūkinė ar rekreacinė veikla, dažnai aptinkama pristatytų automobilių, žalojančių trapią miško paklotę. Anot A. Kuršių nerijos parke statyti palapinių apskritai negalima, o kurti laužus leidžiama tik poilsiavietėse. Apie savo pageidavimą įsikurti poilsiavietėje parko lankytojai turėtų iš anksto pranešti girininkams. A. Maudytis leidžiama taip pat tik rekreacinėse teritorijose esančiuose paplūdimiuose. "Žmonės, kurie nori pabūti atokiau nuo kitų ir maudosi draustinių bei rezervatų zonose, rizikuoja ne tik būti nubausti, bet ir nuskęsti, nes tose vietose gelbėtojų nėra", - sakė A. E. Paplauskio teigimu, pajūrio regioninio parko koncepcija yra išlaikyti šalia miesto esančią gamtos ir ramybės oazę, kurioje būtų galima pailsėti. Anot E. Paplauskio, žmonėms yra sudaromos visos sąlygos nepažeisti įstatymo, t.y. Tik pažintiniais tikslais į draustinio teritoriją atėję žmonės nebaudžiami, tačiau piktybinių pažeidėjų, nepaisančių jokių įspėjimų, negailima. A. Kvietkus irgi tikino, jog pagrindinis direkcijos bei kitų tarnybų tikslas yra ne drausti, bet reguliuoti, tačiau, nepaisant draudimų bei įspėjimų, kasmet didėjant turistų srautui, daugėja ir baudžiamųjų. E. Paplauskio teigimu, pajūryje yra skatinamas ekologinis turizmas. Planuojama "prikelti" Nemirsetoje esančią apgriuvusią gelbėjimo stotį, kuriai galioja kultūros paveldo apsaugos statusas. Pasak A. Kvietkaus, žmonėms turi būti leidžiama naudotis Kuršių nerija. Naujosiose taisyklėse numatytos išlygos dėl palapinių statymo ir kilnojamų šašlykinių naudojimo.

Laužų kūrimas miškuose

Prie Gėlos ežero šalia Nemenčinės savaitgalį apsilankiusi vilnietė Indrė GRYNAS.lt piktinosi, jog gražiame pušyne įkurtų laužų žymės matyti kas pora žingsnių. „Nesuprantu, nejau negalima pasinaudoti jau pradeginta, kad ir nelegalia vieta. Susidaro įspūdis, jog kiekvienas prie ežero atvykęs poilsiautojas laužą būtinai nori susikurti ten, kur dar niekas niekada nekūrė,“ - stebėjosi poilsiautoja. Ji šiurpo nuo minties, kad toks kiekis nelegalių laužaviečių egzistuoja pušyne, kur gausu pribirusių sausų spyglių, kankorėžių, o pačios laužavietės daugelyje vietų yra pažeidę dar augančių pušų šaknis.

Taip pat skaitykite: Juodojo miško torto variacijos

Jei dažnai būnate gamtoje, tikriausiai ir jums ne kartą teko matyti laužų išdegintas vietas. Aplinkosaugininkai tikina, kad jei tai nėra oficiali specialiais ženklais pažymėta stovyklavietė, tokios laužavietės yra nelegalios ir jūs neturite teisės tokioje vietoje kurti ugnies. Draudimas galioja net ir tuomet, jei ugnies išdegintą vietą apkrausite akmenimis.

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas GRYNAS.lt pripažino, kad laužų tikrai negalima deginti ten, kur tik užsigeidžiama. Šią tvarką reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Anot S. Žebrausko, pirmosiose teigiama, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi - kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos.

Visgi neišsigąskite - yra ir išimtis. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Taigi, ne oficialiose poilsiavietėse laužų deginti negalima.

Šašlykinių naudojimas

S. Žebrauskas atskleidė, kad patys žmonės negali nei naudoti senų nelegalių laužaviečių, nei įrenginėti naujų. Jo teigimu, valstybiniuose miškuose stovyklavietes įrenginėja miškininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų. „Jos įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamieno. Laužavietės turi būti apsuptos pusės metro pločio mineralizuotomis juostomis. Dirvožemio sluoksnis turi būti taip supurentas, kad jame nebūtų degiųjų medžiagų. Tai svarbu, kad neišplistų ugnis. Reikia žinoti, kad pats žmogus negali įsirenginėti laužaviečių. Jas įrengia urėdijos. Jeigu nėra specialaus ženklo, laužo kurti negali,“ - dėstė pašnekovas.

O šios tvarkos nesilaikančių žmonių laukia baudos. Pašnekovas atskleidė, kad už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams gresia bauda nuo 50 iki 100, pareigūnams - nuo 100 iki 300 litų. Visgi Aplinkos ministerijos atstovas tikino, kad baudos netrukus žymiai padidės ir sieks nuo 500 iki 1000 litų. Tiesa, tokią sumą teks susimokėti ne tik už ne vietoje susikurtą laužą, bet ir už kitus pažeidimus, prisidedančius prie gaisro miške kilimo, pavyzdžiui, už miške numestą nuorūką.

Taip pat skaitykite: Keksiukai su žalia spalva

Galiausiai S. Žebrauskas priminė taisyklę - iš stovyklavietės išvykti galima tik tada, kai laužas užgesintas žemėmis arba vandeniu. O po iškylos likusių šiukšlių tiesiog po medžiu užkasti negalima. Už šį pažeidimą taip pat numatyta atsakomybė.

Jei į gamtą vežatės šašlykinę, turite žinoti, kad joje sukrautas malkas galima padegti tik specialiose stovyklavietėse. Priešingu atveju taip pat gresia bauda. „Šašlykines galima naudoti tik stovyklavietėse, nes iš jų byra žarijos ir dėl to miške gali kilti gaisras“, - teigė Miškininkystės skyriaus vedėjas.

Mažėjantis pažeidimų skaičius

Apie nelegalias laužavietes GRYNAS.lt paklausus miškininkų, jie sakė, kad nedrausmingų poilsiautojų pasitaiko, bet jų skaičius paskutiniu metu vis mažėja. Pavyzdžiui, Darbėnų girininkas Vilius Perkamas sakė, kad tai yra daugiau pavieniai atvejai. Jis taip pat atskleidė, kad sučiupti tvarkos nesilaikančius poilsiautojus ne visada pavyksta. „Negalima sakyti, kad tai yra masinis reiškinys. Tai yra daugiau pavieniai atvejai. Anksčiau situacija tikrai buvo prastesnė. Mūsų girininkijoje yra penkios stovyklavietės su laužavietėmis. Mes manome, kad tiek turėtų užtekti, bet žmonės vis tiek kartais elgiasi „partizaniškai“. Paskutiniu metu nesame nubaudę nelegalias laužavietes įrengiančių žmonių, nes dažniausiai tas laužavietes surandame, kai žmonės jau būna išvažiavę. Mes norime, kad būtų naudojamasi prie mūsų įrengtų pavėsinių esančiomis laužavietėmis. Viduryje miško jokiu būdu negalima kurti laužo“, - sakė girininkas.

Jo teigimu, netinkamas poilsiautojų elgesys gali privesti prie miško gaisro, o tada būtų skaičiuojami didžiuliai nuostoliai. „Tokių pažeidimų mes netoleruojame, nes miško paklotė labai greitai užsidega. Žmogus, bandantis įsirengti laužavietę, mineralizacijos juostos pats tikrai nepadarys. Dėl neužgesinto laužo kaip mat gali kilti gaisras, todėl net ir legaliose stovyklavietėse baigiant stovyklavimą visada reikia užgesinti ugnį. Ypatingai didelis pavojus kyla per sausrą“, - aiškino pašnekovas.

Kita vertus, anot miškininko, pažeidimų miškuose gali mažėti ir dėl kitos priežasties - palyginti su sovietmečiu, žymiai sumažėjo miško lankytojų: „Nuo nepriklausomybės pradžios miškuose žymiai mažiau žmonių apsilanko. Anksčiau buvo daug daugiau uogautojų, kurie atvažiuodavo prisirinkti mėlynių, žemuogių. Būriais išlipdavo… Dabar uogauja tik vienas kitas vietinis - daugiausia pagyvenę žmonės. Jų kitas mentalitetas, todėl didelių problemų nėra.“

Baudų neišvengs

Veisiejų girininkijos girininkas Rolandas Čakas taip pat laikėsi nuomonės, kad poilsiautojai vis rečiau kuria laužus ten, kur negalima. Pasak jo, tokie atvejai tikrai nėra dažni. Vis dėlto, pašnekovas kvietė laužus tik stovyklavietėse kurti net ir tuos, kurie iki šiol kūrė nelegalius laužus. Mat vietose, kur laukiami turistai, yra daugiau patogumų. „Poilsiavietėse laužavietės apdėtos akmenimis. Kartais juos ir pabetonuojame, kad nejudėtų. Šalia yra atsisėdimo vietos. Iš viso mūsų girininkijoje yra aštuonios poilsiavietės ir kiekvienoje yra po vieną laužavietę. Poilsiavietės nėra didelės - vienoje gali apsistoti šeima ar draugų grupė. Todėl vienos laužavietės tikrai užtenka. Apskritai geriausia rinktis stovyklavietes, nes jose yra ne tik legalios laužavietės, bet ir stalai su suolais“, - teigė miškininkas, pridėjęs, kad finansiškai taisyklių laužyti įsigaliojus dar didesnėms baudoms tikrai neapsimokės.

Zarasų girininkas Gediminas Snarskis linkęs manyti, kad žmones dažnai suklaidina rasta nelegali laužavietė. Kaip tik todėl pašnekovas prieš kuriant laužą pirmiausia ragino pasidairyti ženklų. „Dauguma mano, kad galima kurti laužą bet kokioje senoje laužavietėje. Taip nėra - reikia žiūrėti į ženklus. Jei nėra ženklo, reiškia negalima. Stovyklavietėse laužavietės būna specialiai įruoštos. O už pažeidimus galima bausti“, - dėstė miškininkas.

Kauno situacija

Orams atšilus kauniečiai norėtų ne tik lankytis miesto parkuose ar miškuose, bet ir rengti iškylas, pasikepant mėsos ar kitų gėrybių. Tačiau apie vietas, kur tai galima daryti, nežino ir to klausinėja vieni kitų.Planų mieste įrengti vietas kepsninėms buvo, bet tam pasipriešino greta numatytų vietų gyvenantys kauniečiai.Liko viena išeitis - iškylauti pakaunės miškuose.

Kaunietė Lijana Bendokaitė gyvena greta Draugystės parko.Ten renkasi daugybė žmonių, bet vietų, kur galėtų išsikepti mėsos ar kitų gardėsių, jie pasigenda.„Ne vienoje užsienio šalyje, ypač Skandinavijoje, įvairiose gamtos teritorijose yra įrengtos kepsninės. Taip pat žmonės gali atsigabenti savo mobilias kepyklas ir jomis naudotis. Bet tokių vietų Kaune tikriausiai nėra?“ - klausė L.Bendokaitė.Kalbinti kauniečiai sakė lyg ir girdėję, kad kepsninių yra Kalniečių parke. Bet tai netiesa. Todėl dauguma miestiečių, jei nori surengti iškylą su maisto gamyba, važiuoja į Kauno rajoną.

Kauno marių regioninis parkas

Didžiulius paukaunės miškų plotus apima Kauno marių regioninis parkas.Parko direktorė Nijolė Eidukaitienė tikino, kad Kauno rajone, Girionių, Laumėnų, Duobakalnio ir Samylų poilsiavietėse, nuo seno yra įrengtos laužavietės, kuriose galima kurti ugnį.Pernai ten buvo įrengtos ir specialios kepsninės. Jomis naudotis galima ir šiais metais. Dar penkios kepsninės buvo įrengtos ir Grabuciškių bei Gastilonių poilsiavietėse, bet jas kažkas pavogė, o pastatyti naujų parko administracija pinigų neturi.„Taip pat žmonės į oficialias paminėtas poilsiavietes gali atsivežti ir savo kepsnines. Pastebėjome, kad kai atsirado speciali įranga, ant kurios žmonės gali pasikepti maisto, nelegalių laužaviečių sumažėjo.Šiemet už laužų deginimą neleistinose vietose nieko neteko bausti. Tačiau atsirado naujų darbų - reikia valyti po kepsninėmis likusius pelenus“, - sakė N.Eidukaitienė.

Kauno marių regioninis parkas apima ir dalį miesto. Tai prie Kauno marių esančios Pažaislio, Palemono, Petrašiūnų teritorijos.„Tose vietose įrengti poilsiaviečių su laužavietėmis ar kepsninėmis neplanuojama, nes greta gyvenantys žmonės tam priešinasi“, - apgailestavo N.Eidukaitienė.

Kauniečiai mėgsta lankytis ir Kleboniškio miške. Asociacijos Kleboniškio bendruomenės vadovas Valdas Levinskas sakė, kad toje miško dalyje, kuri priklauso miestui, oficialių laužaviečių nėra.„Arti miško gyvenantys žmonės yra įsikūrę nuosavuose namuose ir kepsninėmis naudojasi savo kiemuose. Mes ir nenorėtume, kad miške tokių vietų atsirastų, nes bijome gaisrų, šiukšlių.Pastebėjau, kad nelegaliai kūrenamų laužų beveik nepasitaiko, žmonės tapo civilizuotesni“, - džiaugėsi V.Levinskas.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia, kad Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, jog naudoti kepsnines savivaldybės parkuose, skveruose ar kituose rekreacinėse erdvėse draudžiama, išskyrus specialiai tam įrengtas vietas. Rengiant Kalniečių parko rekonstrukcijos techninį projektą, jame projektuotojai buvo suplanavę kelias vietas kepsninėms. Tačiau šalia parko esančių daugiabučių gyventojai šiam planui nepritarė, nenorėjo, kad atsirastų naujų susibūrimo vietų, triukšmo, šiukšlių. Todėl kepsninės ir nebuvo įrengtos. Kitų vietų, kuriose būtų galima legaliai naudotis kepsninėmis miesto teritorijoje nėra. Daugiabučių kiemuose ir teritorijose aplink juos tai daryti taip pat draudžiama. - Reikia elgtis taip, kad nekeltumėte pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Svarbu žinoti

Reikia ieškoti vietų, pažymėtų specialiu ženklu - laužavietės žyma.
Yra daug veiksmingų priemonių - purškalų, elektroninių atbaidymo prietaisų, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse.
Poilsiavietė skirta trumpam apsilankymui - atvyksti, pailsi, išvažiuoji. Nakvoti joje negalima.
Pareigūnai pirmiausia siekia ne bausti, o įspėti.

tags: #miškai, #kuriuose #galima #kepti #šašlykus

Kur Lietuvoje galima kepti šašlykus: geriausios vietos iškyloms gamtoje