Ar Visą Vyną Galima Virti? Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Namų Gamybos Vyną

Vynas - tai gėrimas, kuris lydi žmoniją tūkstančius metų. Nuo senovės Romos iki šių dienų, vynas buvo ir tebėra neatsiejama kultūros, religijos ir kasdienio gyvenimo dalis. Šiandien vyno gamyba tapo ne tik verslu, bet ir aistra, o namų gamybos vynas - vis populiaresnis užsiėmimas. Tačiau ar visą vyną galima virti? Kokie niuansai slypi vyno gamyboje namuose? Šiame straipsnyje panagrinėsime vyno gamybos subtilybes, nuo uogų paruošimo iki karšto vyno receptų, kad galėtumėte mėgautis šiuo gėrimu visais metų laikais.

Vyno Gamybos Pagrindai: Nuo Uogų Iki Gėrimo

Vyno gamyba - tai alchemija, kurios metu natūralus cukrus virsta alkoholiu. Tai procesas, reikalaujantis kruopštumo, žinių ir šiek tiek kantrybės.

Vynuogės - Vyno Širdis

Tai vienintelės uogos, turinčios tiek daug natūralaus cukraus, kad gaminant vyną nereikia pridėtinio cukraus. Vis dėlto pakankamai cukraus sukaupia vynuogės, augančios pietų kraštuose, kur daug saulės. Lietuvoje per šalta, saulės mažai, todėl gaminant vyną dažniausiai cukraus reikia pridėti. Gaminant vyną reikia atsižvelgti ne tik į cukraus kiekį vynuogėse, bet ir į rūgštingumą. Desertinėse vynuogėse yra daug cukraus, bet nėra rūgšties, jų skonis saldus, nesijaučia jokios rūgštelės. Vyninėse vynuogėse yra ir cukraus, ir rūgšties, jų skonis saldžiarūgštis. Lietuvos soduose nuo seno auginamos vynuogės būna rūgštaus skonio, cukraus prikaupia gana nemažai, bet nepakankamai. Gaminant tokių vynuogių vyną reikia šiek tiek skiesti vandeniu, pridėti cukraus ir reguliuoti rūgštingumą.

Kitos Uogos Ir Vaisiai: Lietuviško Vyno Potencialas

Lietuvoje neišeina pasigirti dideliais vynuogių derliais. Nors dabar daugybė veislių pritaikytų mūsų klimato sąlygoms, bet neišeina išlaikyti kasmetinį stabilių sąvybių derlių. Daug daugiau galimybių puikų vyną pagaminti iš vietinių uogų ir vaisių. Kartais sunku suprasti kodėl uogų vynų retai sutinkama užsienyje. Imant nagrinėti kyla prielaidos dėl grunto. Vynuogėms viena iš prielaidų kodėl sunku augti Lietuvoje yra kitokios struktūros dirvožemis, kai kurių nuomone per derlingas. Serbentams ir agrastams yra tinkamesnės sąlygos augti Lietuvoje. Kita prielaida dėl darbo našumo. Surinkti kibirą serbentų užtrunka kelis kartus ilgiau nei vynuoges. Abejotina, kad serbentai ir agrastai net ir šiltuose kraštuose sukaups tiek cukraus kiek vynuogės. Tačiau ir iš lietuviškų uogų galim apagaminti įspūdingą vyną. Teko vyną daryti iš įvairių uogų ir vaisių, išėjo visai puikių ir labai blogų variantų. Raudonųjų serbentų vynai pasižymi didesniu rūgštingumu ir puikiai išlaikomu serbentų skoniu. Geriausią vyną ragavau 7 metų išlaikymo, tačiau panašu jo skonis gerėtų dar kurį laiką. Buvęs rūgštoko skonio, gaiviai rausvos spalvos vynas tapo šiaudų spalvos ir subtilaus skonio silpnai rūgščiu vynu. Rinkti reikėtų gerai subrendusius serbentus. Nurinkti patogiau naujas pramonines veisles su didelėmis kekėmis ir ilgomis šakomis. Norint gauti aukštesnį cukringumą krūmą reikia pastoviai genėti paliekant 5-7 sveikas šakas. Nurinkus uogas jos sutraiškomos ir palaikomos parą. Sultys sumaišomos santykiu 1 prie 1 su vandeniu. Vandenį geriau pilti sutraiškius uogas. Raudonųjų serbentų uogos išspaudžiamos rankiniu presu įdėjus traiškytas uogas į maišelį. Juodųjų serbentų vynas yra aštresnio skonio, sodresnės raudonos spalvos. Vyno skonis teigiamai keičiasi su laiku. Serbentų vynui naudoju vėlyvesnes veisles. Tai daugiau pramoninės juodųjų serbentų veislės kurių uogos koncentruojasi ant šakų galiukų. Tokios uogos greitai renkasi nubraukiant jas į kibirą. Sultys daromos kaip ir iš raudonųjų serbentų. Pradžioje sutraiškoma, vandens proporcijos 1.8 litras į vieną litrą. Agrastų vynas jo mėgėjų vertinamas kaip geriausias tarp lietuviškų uogų ir vaisių. Išeina gelsvos spalvos kiek agrastus primenantis vynas. Nors Naujosios Zelandijos Sauvignon Blanc vynuogių vynas turi daugiau agrastų skonio ir kvapo. Gal tai mano paragautieji vynai ir dar visa patirtis priešakyje. Lietuvoje laimėjimus gavo neprisirpusių agrastų vynai. Sulčių išeiga apie 60 %. Obuolių vynas vienas iš populiariausių naminių vynų Lietuvoje. Obuolių sultys turi mažiau rūgštingumo ir sukaupia daugiau cukraus. Į sultis beveik nereikia pripilti vandens, pakanka tik 50 g. į vieną 1 litrą sulčių. Obuoliai tarkuojami ir išspaudžiami. Sutraiškius uogas ir vaisius sultys spaudžiamos ne iš karto. Sutraiškyta masė užpilama reikalingu vandens kiekiu. Tada sunka ištraukia iš luobelių ir minkštimo esančias mineralines medžiagas. Jos reikalingos mielėms tinkamai augti. Vien cukraus tinkamam mielių vystymuisi gali nepakakti. Skirtingo išlaikymo naminis obuolių vynas ištrauktas iš rūsio. Pagamintas prieš 15- 20 metų. 10 gramų / litrui cukraus pagamina apie 0,5 laipsnio alkoholio. Natūraliomis sąlygomis mielės dauginasi iki 12 - 13 laipsnių. Daugiau laipsnių galima pasiekti naudojant perkamas mieles kurios dauginasi aukštesnio alkoholio kiekyje. Skaičiuojant 12 - 13 laipsnių alkoholio reikės 250 - 270 gramų cukraus litre. Optimalus cukraus kiekis mielėms daugintis yra 15 - 16 procentų cukraus arba 150 -160 gramų cukraus litre. Cukraus kiekį galima pasitikrinti hidrometru arba paskaičiuoti. Išskaičiuoti galima įvertinant natūralų cukringumą ir sultis praskiedus vandeniu. Sultis galima pilti į indą jei jame yra patogu jas išmaišyti. Pilant į stiklainį geriau cukrų ištirpdyti atskirame inde supylus dalį sulčių. Pilama dalimis, kad pasiekti kiekvieną kartą optimalų 15 -16 procentų cukringumą. Mažiausiai prognozuojamas vyno gamyboje yra mielių panaudojimas. Natūralių mielių kurios gyvena ant uogų ir vaisių yra bent penkios skirtingos gentys ir dar šimtai rūšių. Užsienio vyndariai stengiasi atsikratyti natūralių mielių arba sustabdyti jų vystymąsi. Vietoj jų dedamos prognozuojamo veikimo sukultūrintos mielės. Vyno gamyboje naudojamos kultūrinės mielės. Po kelerių metų eksperimentų galima sukurti vienodo skonio ir kokybės vyną. Tai aktualu komerciniams vyndariams. Paruoštos ir užsaldintos sultys supilstomos į fermentacijos indus, kad liktų 1/3 - 1/5 laisvo indo erdvės. Nuo oro patekimo iš išorės saugo sifoninis alsuoklis pro kurį pasišalina procese susidarančios dujos. Pirmomis dienomis prasideda audringas fermentacijos procesas. Jis gali trukti iki savaitės kol mielės perdirba cukrų į alkoholį. Po šito pridedama dar cukraus, bet audringai mielių veiklai trukdo susidaręs alkoholis. Fermentacijai naudojami įvairūs indai. Pigiausias variantas maistinio plastiko kibirai. 20 -30 litrų fermentacijai galima panaudoti stiklinius indus vyno fermentacijai. Juos dabar parduoda apsaugotus plastikininias dėklais. Didesnės taros kainos santykį laimi nerūdijančio plieno statinės. Jos turi nuleidimo kranelius, dangčiai gali būti plaukiojantys. Vynui praskaidrėjus nuosėdos sėda ant dugno ir reikėtų vyną nupilti ir nufiltruoti. Galima su vamzdeliu atsargiai nupilti vyną. Galima praleisti vyną pro filtrus. Filtruotas vynas saldinamas jei dar nepasiektas numatomas alkoholio kiekis. Filtruotas ir saldintas vynas pilamas atgal į fermentacijos indus ir šį kartą inde paliekama mažiau tuščios erdvės. Todėl gaminant vyną reikėtų papildomų indų kurių vieno turinys papildys pagrindinius indus. Vynas laikomas apie 15 - 18 laipsnių temperatūroje. Fermentacijos metu pakyla vyno temperatūra, reikėtų saugoti, kad vynas neperkaistų daugiau kaip 35 laipsnių temperatūros. Fermentacijai galima naudoti apipintus stiklainius, tačiau pastaruoju metu populiarėja plastikiniai vyno fermentacijos kibirai arba nerūdyjančio plieno statinės. Jos patogesnės dėl apačioje esančio krano nuleisti vyną virš nuosėdų. Nerūdijančio plieno statinės gali būti su slankiojančiu dangčiu kas leidžia fermentuoti bet kokį kiekį vyno. Fermentuojant reikia apsaugoti vyną nuo oro patekimo iš išorės. Vyno fermentacija laikoma baigta kai nupilamos visos nuosėdos, kai dujų susidaro labai mažai - burbtelėjimas per kelias minutes. Tokiu atveju vynas supilstomas į pastovaus laikymo indus, taip kad liktų visai mažai erdvės orui. Galima dar keletui ar ir ilgesniam laikui palikti su sifoniniu alsuokliu. Supilstyti galima į ąžuolo statines, buvimas jose teigiamai keičia vyno skonį. Svarbu kiekvienais metais išplauti vyno statinę. Tai nėra taip paprasta. Nuimami keli lankai ir ištraukiamas dangtis. Pažymėkite dangčio vietą, rankų darbo statinės gali turėti individualius įrėžius. Nuėmus dangtį vidus šlifuojama spradžioje rupiu, vėliau smulkiu šlifavimo popieriumi. Statinėje laikomą vyną verta kas keletą mėnesių nupilti ir pravėdinti. Po kelių kartų statinė ar stiklainis užkemšama sandariai vyno pripilus beveik iki pat kamščio. Išpilstyti į butelius galima praėjus keliems mėnesiams ar prieš pat kito sezono išpilstymą. Vynas laikomas 10 - 12 laipsnių temperatūroje. Suprasti ar vynas subrendo galima išpilsčius į butelius ir pastačius į aukštesnę tempertūrą. Vyno acto rūgštis formuojasi jei fermentacijos metu patenka daug oro. Mielių aktyvus rūgimas pirminiame etape apsaugo nuo acto rūgšties susidarymo. Mažinti laisvo oro tūrį reikia, kad vėlesniuose fermentacijos etapuose acto rūgštis negauti jai reikalingo oro. Vyną gali sugadinti pelėsis kuris vystosi silpnai rūgstant mielėms. Pieno rūgšties rūgimą įtakoja didelio kiekio rūgšties bakterijų patekimas į vyną. Gero vyno gamybai reikia laikytis švaros. Stiklainius švariai išplausite naudodami specialius šepečius vyno buteliams . Taip pat prireikia kitų švaros priemonių. Į butelius išpilstytą vyną verta palaikyti ilgiau. Skonis keičiasi teigiamai. Dabar daug įvairių įrankių užkimšti butelius. Galima užkimšti su kamščiu, užsukti su kamščiu. Daug įrangos prireikia vyno išpilstyme. Reikės stiklinių butelių, kamščių, kamščių uždarytuvų, etikečių, plastikinių kamščių kapsulių.

Svarbiausi Vyno Gamybos Etapai

Pagrindiniai vyno gamybos principaiKiekvieno vyno paruošimo bazė yra vienoda, tačiau skiriasi jų receptūra ir savybės. Vynas gaminamas fermentacijos būdu, kai mielės skaido cukrų į alkoholį ir anglies dioksidą. Norint sėkmingai fermentuoti, reikia tinkamos temperatūros, švaros ir tinkamo mielių kiekio. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vynas būtų apsaugotas nuo oro, kad nebūtų oksiduotas ir nevirstų actu. Higiena yra ypač svarbi - visi indai turi būti kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta nepageidaujamų bakterijų ir pelėsių dauginimosi.

Taip pat skaitykite: Greitai paruošiami pusryčiai

Vyno gamybos etapaiVaisių ar uogų paruošimas: Atrenkami gražūs, be pažeidimų, be kotukų vaisiai ir uogos, kurie traiškomi ir iš jų išsunkiamos sultys. Gautos sultys supilamos į švariai išplautą fermentacijos indą. Ingredientų supylimas: Į pašildytas sultis supilamos vyno mielės, cukrus (pusė viso reikiamo kiekio) ir turinys, jeigu reikia, papildomas vandeniu bei priedais. Skystis sumaišomas. Svarbu, kad fermentacijos indas nebūtų visiškai pripildytas. Dėl proceso metu atsirandančio putojimo, reikia palikti bent penktadalį neužpildyto indo tūrio. Pirminė fermentacija: Indas sandariai uždaromas guminiu kamščiu arba dangčiu ir uždedamas vandeniu papildytas fermentacijos vamzdelis. Indas su būsimo vyno mišiniu pastatomas sausoje, šiltoje, tamsioje vietoje. Stebima ir įsitikinama, ar po kelių valandų per vamzdelį išeina burbuliukai. Paruoštas mišinys laikomas apie mėnesį laiko. Perpylimas ir antrinė fermentacija: Kai baigiasi aktyvi fermentacija (burbuliukai išeina tik kas kelias minutes) ir susidaro nuosėdų sluoksnis, reikia perpilti skystį į kitą fermentavimui skirtą indą. Perpilant reikia vengti nuosėdų patekimo į naują indą, todėl tam galima panaudoti perpylimo žarnelę arba kai kuriuose fermentavimo induose įtaisytus kranelius. Šiuo etapu supilama antra dalis viso reikiamo cukraus kiekio. Kai kurie vyndariai perpylimo metu rekomenduoja vyną prisotinti deguonimi ir jį „vėdinti“ t. y. daug kartų skystis pilstomas iš vieno indo į kitą arba intensyviai maišomas. Po perpylimo indas sandariai uždaromas ir uždedamas fermentacijos vamzdelis. Šį kartą indas pripildomas beveik pilnai. Indas paliekamas ramybėje mažiausiai 6 savaitėms, o galima ir pusei metų. Trečia fermentacija: Šio etapo dažnai ir nereikia. Dar vienas perpylimas atliekamas, jeigu po poros mėnesių antrinės fermentacijos vynas neskaidrėja. Vyno išpilstymas: Pastebėjus, kad vynas išskaidrėjo, jau galima ruoštis jo išpilstymui. Vynas gerai „išvėdinamas“ ir išpilstomas į švarius (dar geriau ir iškaitintus) stiklinius butelius, kurie sandariai uždaromi bei uždedamos naminio vyno etiketės. Vynas buteliuose laikomas vėsioje, tamsioje vietoje. Geriausiai, jeigu buteliuose vynas išsilaiko dar bent dvi savaites, o tada jau galima vartoti.

Pagrindiniai Ingredientai Ir Įranga

Sudedamosios dalys ir įranga Vaisių ar uogų sultys: Be sulčių vyno išgauti neįmanoma. Skirtingi vaisiai ir uogos savyje turi įvairių medžiagų su nevienodu cukraus, taninų, rūgščių kiekiu. Jos vynui suteikia unikalų skonį, spalvą, kvapą. Vyno mielės: Labai dažnai stabilesniam procesui gauti naudojamos kultūrinės vyno mielės, su kuriomis labiau kontroliuojamas fermentacijos procesas, tolygiau rūgsta sultys, greičiau išskaidrėja vynas, labiau toleruojama žemesnė temperatūra ir didelis cukraus kiekis. Renkantis vyno mieles, atkreipiamas dėmesys į būsimo vyno savybes: vyno spalva, vyno stiprumas, kokios sultys panaudojamos gamybai. Cukrus: Kadangi lietuviškos uogos ir vaisiai savyje neturi prikaupę pakankamai daug cukraus, todėl papildymas cukrumi yra būtinas, nes mielės neturėtų kuo misti. Cukrumi subalansuojamas rūgštumas, jo kiekis lemia ir vyno stiprumą: kuo daugiau cukraus, tuo daugiau alkoholio susidaro. Vyno gamybai naudojamas paprastas granuliuotas cukrus, tik jį reikėtų ištirpinti ir pašildyti atskirai nuo viso bendro „katilo“. Pirminei fermentacijai naudojama pusė viso cukraus kiekio, o perpilant vyną papildoma kita puse. Vanduo: Dažniausiai vynui papildomai vandens naudoti nereikia, tačiau bene būtinas kai kurioms rūgščioms ar tirštoms sultims (pavyzdžiui, serbentų, agrastų, slyvų). Tokiu atveju naudojamas švarus, nevirintas vanduo iš čiaupo. Fermentacijos vamzdelis: Tai prietaisėlis (dar vadinamas oro vožtuvu, alsuokliu, sifonu, vandens užrakto sistema), kurio veikimo paremtas sifono principu, leidžiantis susidariusioms dujoms išeiti iš indo, bet neleidžia orui iš aplinkos patekti į fermentacijos indą. Fermentacijos vamzdelis yra labai svarbus, nes proceso metu reikia palaikyti bedeguonę aplinką inde. Indai: Patirtis rodo, kad plastikiniu indu ar kibiru naudotis žymiai paprasčiau, nes jį išplauti yra lengviau, jis pats sveria mažai. Svarbu, kad toks indas tiktų maisto gamybai (turi specialų ženklinimą). Hidrometras: Cukringumui bei alkoholio kiekiui nustatyti. Šis prietaisas nėra būtinas tačiau jo pagalba lengviau orientuotis kiek cukraus dėti norint išgauti tam tikrą alkoholio kiekį. Sifono vamzdelis: Atskirti susidariusias nuosėdas nuo vyno.

Būtinos Vyno Gamybos Sąlygos

Sąlygos, reikalingos vyno gamybai Aplinka be deguonies: Fermentacija yra toks procesas, kuomet bedeguoninėje aplinkoje mielės skaido cukrų į etilo alkoholį ir CO2 dujas. Tokiai aplinkai palaikyti į indą negali patekti jokio oro iš aplinkos, tad indas turi būti itin sandarus. Be ko kito, susidariusios dujos iš indo turi išeiti, kad nepradėtų nuodyti pačių mielių. Temperatūra: Visą fermentacijos darbą atlieka mielės, kurios yra gyvi organizmai. Mielės geriausiai dauginasi auga ir „dirba“ gana šiltoje aplinkoje, idealiausia 18-20 °C. Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Laikas: Kas be ko, bet sekančią dieną pasigaminto vyno dar tikrai neturėsite.

Patarimai Ir Rekomendacijos

Gaminant vynuogių vyną rekomenduoju parauginti uogų masę, taip lengviau išsiskirs sultys, bus lengviau išspausti ir didesnė sulčių išeiga. Neparaugintos uogos sunkiai spaudžiasi, reikės daugiau uogų. Receptuose parašiau, kiek dažniausiai reikia vynuogių ir cukraus, nesinaudojant matavimo prietaisais. Vandens kiekio sąmoningai neparašiau, nes jis priklausys nuo uogų rūgštingumo. Vynui iš rūgštesnių uogų reikės mažiau uogų, bet pripilti daugiau vandens. O vynui iš saldžiarūgščių vynuogių pasirinkite maksimalų kiekį uogų ir vandens pilkite tik tiek, kad ištirtų cukrus. 800 g-3 kg cukraus. 1 pakelio vyno mielių baltojo ir rožinio vyno gamybai. Jei vynuogės rūgščios, rūgštingumui subalansuoti 25 g. kreidos arba kalio bikarbonato. 1 pakelio vyno mielių raudonajam ir rožiniam vynui. Jei vynuogės rūgščios, rūgštingumui subalansuoti 25 g. kreidos arba kalio bikarbonato.

1 etapas. 2 etapas. Visas uogas suberkite į fermentacinį indą ir sutraiškykite. Visą recepte nurodytą cukrų ištirpinkite nedideliame kiekyje verdančio vandens ir gautą sirupą užpilkite ant sutraiškytų uogų. Jei į vieną indą uogos netelpa, uogų masę padalinkite į du indus, nes prasidėjus fermentacijai uogos stipriai sukils ir pradės „lipti“ per viršų. 3 etapas. Uogų masei atvėsus iki 45-50 ̊C, supilkite paruoštą pektino fermentą. 4 etapas. Hidrometru pamatuokite sunkos cukringumą ir, jei reikia, galite papildomai įdėti cukraus, kad išgautumėte norimą alkoholio kiekį. 5 etapas. Fermentacinį indą sandariai uždarykite, įstatykite rauginimo vamzdelį ir pripildykite vandens. Jei gaminsite baltąjį vyną, uogų masė fermentuojasi 1-2 val. nuo fermentacijos pradžios. Rožinį vyną reikia parauginti 8-10 val. 6 etapas. Paraugintą uogų masę nukoškite per rėmelį su koštuvu. Išspaudas galima užpilti nedideliu kiekiu vandens ir dar kartą nukošti. Jei uogų masę buvote padalinę į du fermentacinius indus, gautą misą supilkite į vieną. Subalansuokite rūgštingumą. 7 Etapas. Gautą misą supilkite atgal į fermentacinį indą. 8 etapas. Praėjus trims-keturioms savaitėms, kai per rauginimo vamzdelį nebeišsiskiria angliarūgštė (burbuliukai), hidrometru pamatuokite vyno cukringumą ir apskaičiuokite stiprumą. 9 etapas. Vynui išsifermentavus, sifono vamzdeliu atskirkite susidariusias nuosėdas. Jų būna nemažai indo dugne, tai - negyvos mielės. 10 etapas. Pašalinus negyvas mieles vyną paliekame skaidrėti. Galima pasirinkti savaiminį skaidrėjimą, bet tai gali užtrukti iki kelių mėnesių, arba panaudoti vyno skaidrintoją „Fantom“, jis vyną išskaidrina per 24 val. Galima rinktis ir kitus skaidrintojus, nuo to priklausys skaidrėjimo laikas. Jei pasirenkate savaiminį skaidrėjimą, vyną išneškite į šaltą patalpą (8-15 °С). 11 etapas. Vynui visiškai išskaidrėjus, galite pasaldinti, jei jums pasirodys, kad vynas yra per sausas (rūgštaus skonio). Saldinti galima cukrumi, fruktoze arba dekstroze. 12 etapas. Subalansavę saldumą, suberkite konservantą „Sorbosol“, tai vadinama vyno sulfitavimu. 13 etapas. Po vyno sulfitavimo vyną išneškite į šaltą patalpą (8-15 °С) subręsti. Brendimo metu indas turi būti pilnas, su įstatytu rauginimo vamzdeliu, kaip ir fermentacijos metu.

Taip pat skaitykite: Kuršių nerijos geografija

Naminio Vyno Receptai: Nuo Vyšnių Iki Pienių

Naminio vyno gaminimas nėra pigus būdas paruošti vyno atsargas. Tikram vyndariui tai daugiau hobis kuriame nėra tobulėjimo ribų. Pasak vyndarių ekspertų Lietuvoje vyno gaminimo tobulėjimui gali ir prireikti šimto metų. Todėl pagaminti išties tobulą vyną gali ir vienos kartos neužtekti. Juolab, kad vyno iš karto po pagaminimo nesuprasi. Daug jo sąvybių atsiskleidžia praėjus laikus.

Vyšnių Vynas: Saldus Ir Aromatingas

Vyšnių vynas labai populiarus tarp vyndarių. Iš vyšnių galite pasigaminti ir puikaus sauso, ar desertinio vyno. Labai geras vynas gaunasi pridėjus vermuto žolelių, labai panašus į MARTINI vyną. Gaminant šį vyną kauliukų išimti nereikia, svarbu jų nepažeisti traiškant uogas. Kauliukus reikia pašalinti po keturių dienų fermentacijos, kartu su išspaudomis.

Ingredientai:

  • 8 kg vyšnių
  • 5-6 kg cukraus (priklausomai nuo pageidaujamo saldumo)
  • Iki 25 litrų vandens (priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo ir koncentracijos)
  • 1 pakelis vyno mielių arba natūralių mielių šaltinis (pvz., naminis mielių užvedimas arba neskaldytos vyšnios su odelėmis)

Gamybos procesas:

  1. Vyšnių paruošimas: Vyšnias nuplaukite, nukalkite ir sumalkite į košę, kad išsiskirtų sultys. Tai galite padaryti rankomis arba naudoti vaisių tyrės malimo aparatas. Svarbu nepažeisti kauliukų, kad vynas negautų kartumo.
  2. Sultinio ruošimas: Vyšnių masę perkelkite į didelį fermentacijos indą ir užpilkite šiltu vandeniu iki maždaug 20 litrų. Įmaišykite pusę viso cukraus kiekio.
  3. Mielės ir fermentacija: Įmaišykite mielių pagal instrukcijas ant pakuotės. Galite naudoti specialias vyno mielės arba pasigaminti mielių užvedimą iš neskaldytų vyšnių ir nedidelio cukraus kiekio. Fermentacijos indą uždenkite marle arba specialiu dangčiu, kuris leidžia dujoms išeiti, bet neleidžia patekti orui ir nešvarumams.
  4. Fermentacija: Laikykite fermentacijos indą tamsioje, vėsioje vietoje maždaug 5-7 dienas, kasdien švelniai pamaišant. Po šio laiko sudėkite likusį cukraus kiekį, priklausomai nuo pageidaujamo saldumo, ir papildykite vandens iki 25 litrų.
  5. Antrinė fermentacija: Uždarykite indą fermentacijos sklende, kad vynas galėtų toliau fermentuoti be oro patekimo. Palikite fermentuoti 4-6 savaites arba kol fermentacija sustos.
  6. Nuskaidrinimas ir buteliavimas: Baigus fermentaciją, vyną atsargiai nupilkite, atsargiai atskirdami nuo nuosėdų. Vyną galite filtruoti per marlę arba specialų filtrą. Palikite vyną pastovėti dar kelias savaites, kad visiškai nuskaidrėtų. Vyną įpilkite į butelius ir sandariai uždarykite. Geriausia palikti vyną brandintis bent kelis mėnesius prieš vartojant.

#

Taip pat skaitykite: Viskas apie konditerijos įrangą

tags: #ar #visa #vyna #galima #virti

Populiarūs įrašai: