Sodų bendrijos Lietuvoje: nuo daržų iki gyvenviečių
Nekilnojamojo turto rinkoje pastebima tendencija - vis daugiau žmonių ieško gamtos kampelio netoli miesto, o sodų bendrijos tampa vis populiaresnės. Šiame straipsnyje nagrinėjama sodų bendrijų situacija Lietuvoje, ypač Kauno regione, aptariami jų privalumai, trūkumai ir ateities perspektyvos.
Sodų populiarumas ir kainos
Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad vis daugiau kraštiečių nori turėti savo gamtos kampelį - sodą ar sodybą netoli miesto. Pasirinkimo Kėdainių mieste ir rajone išties nestinga - galima rasti ko tik širdis geidžia - nuo tuščio žemės sklypelio iki prašmatnios sodo valdos. Norintys įsigyti sodą Kėdainių rajone gali rasti sklypų net už kelis šimtus eurų. Tiesa, už tokią kainą dažniausiai siūlomi tik tušti, apleisti sklypai, reikalaujantys daug darbo. Vasariškių, Daumantų ir Akademijos soduose galima rasti pigių sklypų, o Pašiliuose ar Justinavoje tokie patys sklypai kainuos kelis kartus brangiau.
Kauniečiai taip pat vis dažniau keliasi gyventi į sodų bendrijas. Per pastaruosius kelerius metus netoli Kauno esančių sodų sklypų kainos pakilo kelis kartus. Pirkėjus vilioja rami aplinka ir mažesnė sklypų vertė nei mieste. Pavyzdžiui, netoli Kauno marių regioninio parko esančiuose soduose šešių arų sklypai, kurie prieš kelerius metus kainavo apie 20 tūkst. litų, dabar parduodami už didesnę sumą. Ypač mėgstamos vietos arčiau marių ar tvenkinių. Sutvarkyta aplinka taip pat turi įtakos kainai. Daugelis pirkėjų perka sklypus, ketindami juose statyti gyvenamuosius namus, o kiti nori turėti nuosavas poilsiavietes.
Sodų bendrijų transformacija į gyvenvietes
Pastebima, kad sodai jau virsta gyvenvietėmis. Visuose rajono soduose žmonės gyvena ištisus metus. Soduose statomi sodo namai, kuriuose galima gyventi žiemą. O žiemoms vis šylant, dažnas apsiriboja ir paprasto sodo namelio apšildymu ir pritaikymu gyventi šaltesniu sezonu. Gyvenamąjį sodo namą sodų teritorijoje galima įsigyti nuo 10 tūkstančių eurų. Tai puiki galimybė jaunai šeimai turėti savo namus. Žinoma, dar reikės investicijų į namo atnaujinimą, apšildymą ir t.t. Tiesa, soduose yra ir tokių rezidencijų, kurių kainos gali siekti ir šimtatūkstantinę sumą.
Kauno rajone yra beveik daug sodininkų bendrijų, tačiau iš jų tik nedaug yra įregistravusios gatvių pavadinimus savo teritorijose. Tokia padėtis apsunkina ne tik sodų bendrijos narių gyvenimą, bet ir komplikuoja policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų tarnybų darbą. Tarnybų darbuotojai, nežinodami adreso, negali operatyviai atvykti į įvykio vietą, klaidžioja sodų takais. Be to, sodų gyventojai, neturėdami adreso, negali deklaruoti gyvenamosios vietos.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Teisiniai ir infrastruktūros iššūkiai
Sodų bendrijų virtimas gyvenvietėmis susiduria su teisiniais ir infrastruktūros iššūkiais. Visų pirma, reikalingos įstatymų pataisos, kad sodų bendrijos galėtų normaliai funkcionuoti kaip gyvenvietės. Pavyzdžiui, reikia susitarti su elektros tiekėjais ir skirstytojais, kad jie perimtų sodų elektros tinklus. Taip pat siekiama, kad norintiesiems statytis namą sodo sklype nereikėtų vargti perdarant detaliuosius planus ir iš naujo atliekant brangius sklypo matavimus.
Kauno rajono valdžia kreipėsi į sodų bendrijų pirmininkus, kad šie sušauktų visuotinius susirinkimus ir patvirtintų juose takų pavadinimus, pateiktų juos seniūnijoms, o Kauno rajono taryba įteisintų kaip gatves. Tada sodininkų adresai patektų į valstybės kadastro duomenų bazę ir būtų prieinami visoms tarnyboms.
Sodininkų bendrijų problemos ir perspektyvos
Kauno susivienijimo „Sodai“ tinklalapyje pirmiausia į akis krinta sodininkų peticija, atviras laiškas Aplinkos ministerijai, kreipimasis į Seimo narius ir miestų merus. Tai rodo, kad sodininkai turi daug neišspręstų klausimų. Sodininkai visą laiką kariauja, nes valdžia ignoruoja sodininkus. Jei neginsime sodininkų interesų - kam tada mes? Lietuvoje yra maždaug daug sodininkų. Bėda, kad sodininkai yra susiskaldę. Jei būtų viena jiems atstovaujanti organizacija, reikalai spręstųsi kitaip. Daug metų nerandama sprendimo dėl sodų bendrijų planų, kurie neatitinka tikrovės. Valstybė netvarko sodų kelių, juos prižiūrėti ir tvarkyti tenka mums.
Sodininkams neskiriama Europos Sąjungos (ES) lėšų. ES lėšos yra numatytos ir gali būti skiriamos. Bėda, kad Lietuvos politikams stringa žodis bendrija. Sodininkų bendrija, nors vienija grupę žmonių, turinčių tam tikrus tikslus, anot valdininkų, nėra bendruomenė, todėl jai negalima skirti ES paramos.
Nepaisant iššūkių, sodų bendrijos turi didelį potencialą tapti pilnaverčiais gyvenamaisiais rajonais. Svarbu, kad valstybė ir savivaldybės atsižvelgtų į sodininkų poreikius ir padėtų spręsti problemas, susijusias su infrastruktūra, teisiniu statusu ir finansavimu.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Sodininkų judėjimo istorija
Pirmieji kolektyviniai sodai Kaune pradėti kurti seniai. Prie dabartinių K. Baršausko ir Aukštadvario gatvių daugiau nei 3 ha plote įkurtas pirmasis Lietuvoje kolektyvinis sodas „Rūta“. Šiandien tai - gražus nuosavų namų kvartalas. Kauno miesto sodininkystės draugija tapo kolektyvinių sodų kūrimosi Lietuvoje pradžia. Šiandien istoriniam Kauno susivienijimui „Sodai“ priklauso daug sodininkų bendrijų, įsikūrusių Kauno, Prienų, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose. Visoje Lietuvoje yra apie daug sodininkų bendrijų, veikia Lietuvos sodininkų draugija, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ir rajonų sodininkų susivienijimai.
Naujausi pokyčiai ir tendencijos
Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje kasmet buvo įregistruojama vidutiniškai po daug naujų sodo namelių (tiksliau - nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis mėgėjų sodų). Tačiau 2024 m. šis skaičius šoktelėjo daugiau kaip dukart - pernai buvo įregistruota daug. Šis augimas sietinas su pernai lapkritį įsigaliojusiais Statybos techninio reglamento pakeitimais.
2024 m. lapkričio 1-ąją įsigaliojo pakeistas statybos techninis reglamentas, pagal kurį I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų sodo namų plotas sumažintas nuo anksčiau leistinų iki.
Vis dėlto kai kurie šalies architektai mano, kad anksčiau, pasinaudojus galimybe statyti namus iki, soduose galėjo būti pastatyta nekokybiškų statinių.
Tradiciškai soduose statybų suaktyvėjimas labai priklauso nuo palūkanų normų padidėjimo bankuose - kai tik jos ūgteli, pradeda ir namai soduose dygti.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
Infrastruktūros mokestis ir savivaldybių vaidmuo
Jau kelerius metus galiojantis infrastruktūros mokestis yra kitas labai svarbus veiksnys. Iš esmės tai yra mokestis už norą sodų bendrijoje pasistatyti namą, o infrastruktūros mokesčio suma priklauso nuo savivaldybės. Infrastruktūros mokestis turėjo būti skirtas tam, kad žmonėms būtų atvestas vanduo, kanalizacija, elektra.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu sodų nameliuose nuolatinę savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apie daug asmenų, tačiau sodų bendrijos Lietuvoje šiandien labai skiriasi.
Sodininkai, kurie registruoti sodų bendrijose kaip nuolatiniai gyventojai, moka gyventojų pajamų mokesčius savivaldybėms, kurioms priklauso jų sodai, bet grąžos iš jų gauna nepakankamai.
Ateities vizijos ir iššūkiai
Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė, jau buvo vienas susitikimas, pokalbis apie sodininkų problemas. Klausimas dėl namelių vėl bus keliamas, nes reikėtų būti sąžiningiems: arba reikia suvienodinti sąlygas su gyvenvietėmis, jų gyventojais ir tada lieka riba, o visiems didesniems statiniams reikia leidimų, arba leidžiate žmonėms tvarkytis patiems ir neprašote tokių pinigų, kuriuos imate iš gyventojų. Dabar reikia mokėti infrastruktūros mokestį ir dar pačiam tvarkytis visus gerbūvio reikalus, kad galėtum gyventi.
Lietuvoje sodų bendrijos keičia savo veidą: sodininkystė pereina į poilsio funkciją, tai jau ir įstatyme pakeista, leista soduose registruotis žmonėms.
Tačiau problema, kad ne taip paprasta iš sodų bendrijos tiesiog tapti gyvenviete: savivaldybė turi pakeisti žemės paskirtį, specialiai daromas planas, tai užtrunka metus dvejus. Savivaldybės neįpareigotos tai daryti - bendrija išsiregistravo ir liko kaboti ant žemės ūkio paskirties žemės. Ten namus gali statyti tik ūkininkai ir sodininkai. Tačiau naujos sodų bendrijos jau nebesisteigia.
tags: #ar #virs #sodai #gyvenvietėmis