Ar pietūs įskaičiuojami į darbo laiką: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos Lietuvoje
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar pietų pertrauka įskaičiuojama į darbo laiką Lietuvoje, aptarsime darbuotojų teises ir darbdavių pareigas, susijusias su poilsio laiku ir maitinimu darbo metu. Taip pat panagrinėsime skirtingas situacijas, susijusias su darbo laiko režimu ir galimybėmis koreguoti darbo laiką.
Darbo kodekso nuostatos dėl poilsio laiko
Poilsio laikas - tai laisvas nuo darbo laikas, kurio reikalavimai reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 122 straipsnyje. Maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų laikymasis yra būtinas, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai.
Kasdienis ir savaitinis poilsis
Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandų, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos. Jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.
Pietų pertrauka: trukmė ir apmokėjimas
Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 valandų darbo, o jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.
Svarbu paminėti, kad pietų pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas. Darbuotojas pietų pertrauką gali išnaudoti savo nuožiūra ir gali palikti darbo vietą, jei to nori. Darbdavys negali kontroliuoti, ką darbuotojas veikia pietų pertraukos metu.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Išimtys: pietūs darbo laiku
Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokiu atveju pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir apmokama darbo užmokesčiu. Tai gali būti aktualu budėtojams, vaikų auklėms ir panašių profesijų atstovams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartyje (adm. bylos Nr. A17 - 167/2007) išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl ypatingų darbo sąlygų darbuotojas negali pasinaudoti teise į pertrauką, darbdavys privalo jo teisę į tinkamą maitinimąsi garantuoti suteikdamas galimybę pavalgyti darbo laiku. Taigi pareigūnui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti darbo metu, kai nesudaromos sąlygos pailsėti arba pertraukos laiką praleisti kitaip, kaip savo nuožiūra.
Specialiosios pertraukos
Be pietų pertraukos, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos. Specialiosios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃, ir ne rečiau kaip kas 1,5 valandos. Tokios pertraukos suteikiamos privalomai ir dirbant profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Minimali specialiųjų pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Jeigu darbuotojai visą dieną dirba kompiuteriu, turi teisę į reguliarias 5-10 minučių trukmės pertraukėles kas valandą per visą 8 valandų darbo dieną. Šios pertraukėlės įskaičiuojamos į darbo laiką ir už jas mokamas įprastinis atlyginimas.
Darbo laiko režimo ypatumai
Darbo laiko režimą pavaldiems darbuotojams nustato darbdavys, pasirinkdamas vieną iš Darbo kodekse įtvirtintų rūšių. Tačiau yra atvejų, kai darbuotojai gali prašyti darbo laiką koreguoti ir darbdavys privalo tokį prašymą tenkinti. Nustačius lankstų darbo grafiką, darbo dienos ar pamainos pradžią ir (ar) pabaigą nustato pats darbuotojas. Su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos ar pamainos valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Jei nustatytas kitoks darbo laiko režimas, darbo pradžią ir pabaigą nustato darbdavys. Tokiu atveju darbuotojas turi dirbti būtent nurodytomis valandomis ir negali vienašališkai jų keisti.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Praktiniai pavyzdžiai ir situacijos
Policijos pareigūnų situacija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko sprendimas neįskaičiuoti pertraukos pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką pareigūnams, dirbantiems suminiu darbo laiko režimu, sukėlė diskusijų. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga šį sprendimą vertina kaip žingsnį atgal pareigūnų teisėtų interesų užtikrinimo kontekste.
Problema kyla dėl to, kad patruliai, dirbantys suminiu darbo laiko apskaitos režimu, negali pietų pertraukos naudoti savo nuožiūra, kadangi jie neturi galimybės tokios pertraukos metu persirengti, nusiginkluoti, palikti jiems išduotas tai pamainai specialiąsias priemones, taip pat jiems draudžiama tarnybinį transportą naudoti asmeniniams reikalams, draudžiama vykti į tarnybos vietą nuosavu transportu, draudžiama miegoti tarnybiniame automobilyje, apskritai tarnyboje draudžiama miegoti. Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai, tarnybą vykdantys 2 pamainomis po 12 valandų, taip pat pietų pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu turi būti su tarnybine uniforma, ginkluote, amunicija, veikiančia radijo stotimi. Taigi galimybės pailsėti ir jie neturi. Nustatytos pietų pertraukos trukmė yra per trumpa, kad išvykti iš Vilniaus apskr. VPK OVS patalpų, pavalgyti ir grįžti į jas.
Atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pareigūnams turėtų būti sudarytos sąlygos pavalgyti darbo metu, kai nesudaromos sąlygos pailsėti arba pertraukos laiką praleisti kitaip, kaip savo nuožiūra.
Darbuotojų atsiliepimai
Gyventojai socialiniuose tinkluose diskutuoja apie pietų įpročius ir pertraukas darbe. Vieni skundžiasi, kad darbdavys neleidžia pietauti arba pietų pertrauka per trumpa. Tuo metu kiti komentatoriai tikino, kad pietų su mielu noru atsisakytų, kad tik anksčiau galėtų baigti darbą. Šie atsiliepimai rodo, kad darbuotojų poreikiai ir požiūris į pietų pertrauką gali būti labai skirtingi.
Darbdavio pareigos ir darbuotojų teisės
Darbdavio pareiga yra nustatyti ir sudaryti darbuotojo pertraukos pailsėti ir pavalgyti grafiką bei nustatyti kitas pietų pertraukos naudojimosi sąlygas. Tai turėtų būti įtvirtinta įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniame norminiame teisės akte, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, darbo reglamente ir kt.
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
Darbo kodekse nėra numatyta galimybė darbuotojui pertraukos pailsėti ir pavalgyti laiką perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Jei dėl kokių nors asmeninių priežasčių darbuotojui iškyla poreikis darbą pradėti vėliau ar baigti anksčiau, su darbdavio sutikimu darbuotojui gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas arba sutariama dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną.
tags: #ar #pietūs #įsiskaičiuoja #į #darbo #laiką