Daržinis builis: aromatingas prieskonis ir vaistas jūsų sodui ir virtuvei
Įvadas
Daržinis builis (lot. Anthriscus cerefolium) - tai vienmetis, žolinis augalas, priklausantis salierinių šeimai. Jis vertinamas ne tik dėl savo subtilaus anyžių primenančio aromato, bet ir dėl naudingų savybių sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgsime daržinio builio kilmę, auginimą, savybes, panaudojimą kulinarijoje ir medicinoje, taip pat atskleisime, kodėl jis laikomas puikiu cinko šaltiniu.
Kilmė ir paplitimas
Daržinio builio tėvynė - Vakarų Azija ir Kaukazas. Iš ten jis anksti pateko į Viduržemio pajūrio kraštus, o viduramžiais paplito ir vidutinio klimato juostoje. Europoje jis išpopuliarėjo viduramžiais ir greitai tapo mėgstamu prieskoniniu augalu daržuose.
Botaninės savybės
Daržinis builis - vienmetis, žolinis augalas, kurio tiesus stiebas gali siekti 20-70 cm aukštį. Augalas išsiskiria subtiliu aromatu, primenančiu anyžių, pankolių ir petražolių mišinį. Jo gležni lapai yra daug kartų plunksniškai suskaldyti, todėl nepatyręs žmogus, neatsižvelgdamas į saldoką aromatą, gali lengvai supainioti jį su petražolėmis ar morkomis. Daržinis builis žydi mažais, baltais arba blyškiai rožiniais žiedais, susitelkusiais į žiedynus, nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį.
Cheminė sudėtis ir naudingos savybės
Vešlios, aromatingos, sultingos, plunksniškos daržinio builio skrotelės sukaupia daug eterinių aliejų, vitaminų (A, C, karotino), mineralinių (geležies, magnio) ir karčiųjų medžiagų. Svarbiausias eterinio aliejaus komponentas - anetolis.
Daržinio builio preparatai pasižymi šiomis savybėmis:
Taip pat skaitykite: Receptai be grilio
- Vitamininis ir stiprinantis: Tai puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, stiprinantis organizmą.
- Virškinimą skatinantis: Eteriniai aliejai ir karčiosios medžiagos aktyvina virškinimą.
- Inkstų veiklą gerinantis: Aktyvina inkstų veiklą.
- Šlapimą varantis: Builio sultys skatina šlapimo išsiskyrimą.
- Kraują valantis: Pavasarį vartojant daržinio builio lapus, galima iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas ir pagerinti kraują.
Dietologai rekomenduoja šią daržovę sergant kepenų, inkstų ir tulžies pūslės ligomis. Liaudies medicinoje lapai ir vaisiai naudojami sutrikus žarnyno veiklai, nuo bėrimų ir sumušimų. Šviežiomis daržinio builio lapų sultimis patariama gydyti karštligę, galvos svaigimą, geltligę, viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Daržinio builio auginimas
Daržinis builis - nereiklus, atsparus šalčiui augalas. Jis pakankamai gerai auga pavėsyje, tačiau mėgsta purią, gerai drenuotą ir kalkėmis patręštą priemolio dirvą.
Sodinimas
Sėti ar daigus sodinti rekomenduojama saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Dirva turėtų būti drėgna, puri, humusinga ir giliai įdirbta. Sėją galima pradėti ankstyvą pavasarį, kai tik pavyksta įeiti į dirvą. Norint nuolat turėti jaunų lapelių, galima sėti pakartotinai kas kelias savaites. Vasarą patartina parinkti vietą daliniame pavėsyje, kad augalai ne taip skubėtų žydėti ir būtų lengviau palaikyti dirvos drėgmę. Galima sėti ir iš rudens.
Priežiūra
Sėklos įterpiamos į 0,5-1 cm gylį. Sudygsta per 12-16 dienų. Sudygę augalai retinami 8-10 cm atstumais. Vėliau dar kartą retinama, paliekant 25 cm tarp augalų ir 40 cm tarpueiliais. Daržinis builis geriausiai auga daliniame pavėsyje, drėgname dirvožemyje. Jis nėra reiklus maisto medžiagoms, bet esant sausrai pradeda anksti žydėti, o tai pablogina jo skonį.
Derliaus nuėmimas
Derlius imamas praėjus 6-8 savaitėms po sėjos, iki žydėjimo. Builiai pjaunami 10-15 cm virš dirvos. Patręšti (pvz., kompostu) ir palaistyti augalai vėl užaugina sultingus lapus. Lapai skaniausi jauni ir švieži. Juos vartoti galima jau po kelių savaičių nuo sėjos ir tik iki žydėjimo. Užšaldant aromatas išlieka, bet džiovinant ir verdant jis dingsta.
Taip pat skaitykite: Kalėdiniai imbieriniai sausainiai: geriausi receptai
Geri ir blogi kaimynai
Builius galima sėti pramaišiui su ridikėliais ir ridikais, taip pat auginti tarp salotų ir svogūnų. Eteriniai aliejai saugo juos nuo skruzdžių, amarų, sraigių ir tikrosios miltligės. Netinkami builių kaimynai yra petražolės, kalendros ir gražgarstės.
Daržinis builis kulinarijoje
Daržinis builis - populiarus prancūzų virtuvės prieskonis, kurio lapeliai primena petražolę, o kvapas - anyžių arba baziliką. Kulinarai labai vertina specifinio prieskonio lapus. Jis puikiai tinka su kitomis prieskoninėmis žolėmis, ypač peletrūnais, petražolėmis ir bazilikais. Žolė dažniausiai vartojama šviežia. Builius galima užšaldyti, nors šviežių lapelių galima turėti visus metus auginant juos vazonėlyje ant palangės.
Subtilaus skonio builio lapelių galima dėti į salotas, jie tinka jūros gėrybių, vištienos, kiaušinių patiekalams, sriuboms ir padažams. Daržinis builis yra svarbi daržovių sriubų sudedamoji dalis, todėl jis dar vadinamas sriubos žole. Jo dedama į garsųjį Frankfurto žaliąjį padažą. Jį rekomenduojama dėti prieš baigiant gaminti, kad nedingtų aromatas.
Receptas: Tiršta daržinio builio sriuba
Ingredientai:
- 100 g daržinio builio lapų
- 40 g sviesto
- 30 g miltų
- ¼ l pieno
- ½ l daržovių sultinio
- 100 g Creme fraiche
- Druska, pipirai, cukrus pagal skonį
Gaminimas:
- Iš 100 g daržinio builio lapų kelis atidėti garnyrui, o likusius susmulkinti.
- Puode išlydyti sviestą ir jame paskrudinti miltus.
- Įpilti pieną, daržovių sultinį ir virti ant silpnos ugnies 10 minučių.
- Per tą laiką susmulkintus builio lapus ištrinti su Creme fraiche ir sudėti į sriubą.
- Pabaigoje pasūdyti, įberti pipirų ir žiupsnelį cukraus.
Daržinis builis kaip cinko šaltinis
Daržinis builis (9 mg cinko / 100 g) - tai žolė, kurioje yra daugiausia cinko pagal svorį ir tūrį. Cinkas - tai mineralas, būtinas daugeliui normalių organizmo funkcijų ir sistemų palaikymui. Jis padeda ląstelėms augti ir dalytis, yra būtinas fermentų, baltymų ir DNR veiklai. Kadangi organizmas pats negali pasigaminti cinko, turime jo gauti su maistu.
Cinkas svarbus:
Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio sveikai
- Imuninei sistemai palaikyti
- Žaizdų gijimui
- Odos sveikatai
- Peršalimo simptomams mažinti
- Vaisingumui ir lytinei funkcijai
- Kraujo krešėjimui
- Skydliaukės veiklai
- Normaliam augimui ir vystymuisi nėštumo, vaikystės ir paauglystės laikotarpiu
- Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos prevencijai ir jos progresavimo sulėtinimui
Daržinį builį galima valgyti šviežią, tačiau mineralai išlieka ir džiovintose žolelėse. Ši žolelė tinka su bet kokiais kiaušiniais - virtais, plaktais, kiaušiniene ar omletu. Taip pat tinka paskaninti paltusą ar kitą švelnią žuvį.
Antpilo ruošimas ir vartojimas
Esant tam tikroms sveikatos problemoms, galima ruošti daržinio builio antpilą: 2 valgomuosius šaukštus daržinio builio žolės užpilti ½ stiklinės verdančio vandens, leisti nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukošti. Sergantiems niežais bei votimis šio antpilo patariama gerti po 50 ml 2 kartus per dieną.
Atsargumo priemonės
Mažai tikėtina, kad padaugintumėte cinko vartodami vaistažoles kaip maistą, prieskonius ar arbatą. Tačiau, vartojant didelius kiekius bet kokių vaistinių augalų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Kitos cinko turtingos žolelės
Be daržinio builio, cinko gausu ir kitose žolelėse bei sėklose:
- Aguonos (8 mg / 100 g)
- Kardamonas (7 mg / 100 g)
- Salierų sėklos (7 mg / 100 g)
- Čiobreliai, džiovinti (6 mg / 100 g)
- Bazilikas, džiovintas (6 mg / 100 g)
- Garstyčių sėklos, geltonos (6 mg / 100 g)
- Kmynų sėklos (5 mg / 100 g)
- Anyžių sėklos (5 mg / 100 g)
- Krapų sėklos (5 mg / 100 g)
tags: #darzinis #buils #receptai