Ar kiaulės ėda mėsą? Kiaulių mitybos ypatumai ir kontroversijos
Ar kada nors matėte kiaules besiganančias pievoje? Greičiausiai ne. Ir ne tik dėl dabartinių auginimo praktikų - žmogus kiaulę uždaryti norėjo jau seniai. Ir tai suprantama, nes kiaulės iš prigimties yra destruktyvios. Šiandien kiaules augina beveik vien tik pramonė, o tai kelia klausimų apie jų mitybą ir gerovę.
Istorinis kontekstas: nuo pievų iki fermų
Anksčiau kiaulės Lietuvoje buvo maitinamos kitaip nei, pavyzdžiui, už Atlanto, kur jau 1940 m. buvo suprasta, kad soja ir kukurūzai yra tobulas derinys kiaulių penėjimui. Tačiau toks derinys nėra visavertė dieta kiaulėms, todėl joms reikia įvairesnio maisto arba galimybės išeiti į pievą, kurioje jos galėtų susirinkti viską, ko reikia. Dėl šių niuansų kiaules buvo sunku auginti pramoniniu mastu, nes būdamos visaėdės, jos yra gana reiklios maisto racionui.
Pramoninis auginimas ir sintetiniai vitaminai
Šiandien kiaulių auginimo pramonėje problemos išspręstos dėka sintetinių vitaminų. Mokslininkai sukūrė mišrų racioną, kuriame yra viskas, ko reikia kiaulei: kukurūzai, soja, mėsos atliekos, džiovintos išrūgos, praturtintos sintetiniais vitaminais (A, B, C, D grupės). Tyrimai parodė, kad kiaulės, maitinamos kombinuotu pašaru, greičiausiai tuko, suvalgo ir priauga daugiausiai, bei turi storiausią riebalų sluoksnį. Tokiu būdu kiaulės amžiams buvo patrauktos nuo pievų ir uždarytos mėsos gaminimo fermose.
Pieva vs. Sintetika: ką valgo kiaulės ir kodėl tai svarbu?
Verta atidžiau panagrinėti tyrimus, kuriuose kiaulės buvo auginamos skirtingomis sąlygomis. Tarkime, viena grupė ganėsi pievoje ir gavo laisvai pasirenkamą maistą (kukurūzus, papildus), o kita grupė buvo uždaryta ir maitinama laisvai pasirenkamu maistu. Pastebėta, kad laisvai besiganančios kiaulės priaugo svorio net daugiau nei uždarytos kiaulės, maitintos laisvai pasirenkamu maistu. Įdomiausia detalė čia ne ką valgė kiaulės, priaugusios mažiau svorio, o ko jos nevalgė - sintetinių papildų, B grupės vitaminų. Bet jos buvo sveikos, nors ir augo lėčiau. Iš kur jos gavo savo vitaminus? Iš pievos.
Sintetiniai vitaminai: nutukimo priežastis?
Grįžtant į istoriją, 1904-1940 m. pasaulį kankino pelagra, liga, pasireiškianti dėl vitaminų trūkumo, ypač B grupės. Europoje ši problema buvo sprendžiama praplečiant mitybinį racioną, o Amerika pasitelkė mokslą ir 1941 m. pradėjo masiškai papildyti maistą sintetiniais vitaminais. Keturi mikroelementai - niacinas, tiaminas, riboflavinas ir geležis - atsidūrė kasdieniame maiste: duonoje, pyraguose, blynuose ir t.t. Pirmą kartą žmonių istorijoje buvo galima gauti B grupės vitaminų ten, kur jų iki tol niekada nebuvo - perdirbtuose angliavandeniuose.
Taip pat skaitykite: Sapno apie kiaulieną interpretacija
Mokslininkas H. Andersonas atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurio metu jis žiurkes maitino 10 kartų didesnėmis vitaminų dozėmis nei reikia, ir visos jos nutuko. B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį atpalaiduojant energiją iš angliavandenių, dalyvauja energijos paleidime bei energijos perdavimo reakcijose gliukozės, riebalų ir alkoholio metabolizmui. Vienas bendras žodis, siejantis šiuos vitaminus, yra ENERGIJA. B grupės vitaminus organizmas naudoja tam, kad kalorijas paverstų energija, kurią naudoja mūsų organizmas. Todėl B grupės vitaminų perdozavimas gali būti susijęs su nutukimu. Paralelė tarp to, kaip tukinami gyvūnai ir kaip tunka žmonės, yra per daug akivaizdi, kad būtų galima ją ignoruoti.
Mangalica kiaulės: alternatyva pramoniniam auginimui
Verta atkreipti dėmesį į vengrų Mangalica veislės kiaules, kurios išsiskiria garbanotu kailiu ir atsparumu šalčiui. Šios kiaulės yra labai ištvermingos, atsparios ligoms, nereiklios pašarui, o jų mėsa yra vertingesnė negu mums įprastų kiaulių, gero skonio, tinka vytinti. Mangalica kiaulės ėda įvairias išspaudas, sėlenas, giles, kaštonus, moliūgų žieves, burokus, žolę, šaknis, piktžoles, o pajutusios ateinant šalčiams, jos rausiasi sau slėptuves, vadinamasias šachtas, guolį susukdamos iš įvairių augalų atliekų. Iki 1950 m. ši kiaulių veislė Vengrijoje buvo pati populiariausia. Kiaules ganydavo laukuose, kaip avis arba karves. Vengrijoje ir dabar dar ganomos iš viso kaimo į bandą sugintos kiaulės. Pastebėta, kad Mangalica kiaulės labai gerai įsimena kelią.
Religiniai draudimai valgyti kiaulieną
Daugelis žmonių apie Islamą ir jo išpažinėjus žino tik keletą faktų, vienas iš jų - musulmonai nevalgo kiaulienos. Religinės priežastys daugiau mažiau aiškios, bet kas jas motyvavo? Iš tikrųjų, šią religinę tradiciją supa ir daugybė mitų. Korane teigiama, kad musulmonai negali valgyti kiaulienos, kraujo, plėšrūnų nugalabytų gyvūnų (nebent jie aptinkami dar gyvi), kitoms religijoms paaukotų gyvūnų ir tų, kurie buvo paskersti ne pagal taisykles. Kiauliena yra laikoma nešvaria mėsa dėl šioje mėsoje besiveisiančių bakterijų, ligų sukėlėjų, didelio riebalų kiekio ir kitų priežasčių. Apie kiaulieną kalbama ir Biblijoje, ne kartą paminint, kad tai - nešvari mėsa. Dabar manoma, kad taip buvo dėl karšto teritorijos, kurioje gimė šios religijos, klimato. Nesant gerų maisto laikymo ir apdorojimo sąlygų, mėsą iš tikrųjų puolė vabzdžiai ir bakterijos. Gali būti, kad kadaise gendančios kiaulienos valgymas kėlė problemų tuose kraštuose, todėl toks draudimas ir pradėtas taikyti. Galiausiai, kiaulės ėda beveik viską, įskaitant žmonių šiukšles, supuvusias daržoves, mėsą - viską, kas tik papuola į jų akiratį. Akivaizdu, kad tai pakenkė kiaulių įvaizdžiui ir greičiausiai dėl to jos buvo laikomos nešvariomis. Taigi, panašu, kad religijos stengėsi pamokyti žmones nevalgyti kiaulienos todėl, kad buvo bijoma ligų ir sveikatos problemų, ypač parazitinių infekcijų.
Kiaulienos vartojimas ir aplinkosauga
Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai, remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos Vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiauliena - mėgstamiausia mėsa Lietuvoje. Tačiau gero vardo kiaulės Lietuvoje neturi. Protinga, žvali, lengvai dresuojama, draugiją mėgstanti kiaulė, A. Baravyko nuomone, nusipelno gero žodžio, o jos nešvara pasako daugiau apie šeimininką, nei apie gyvulį.
Kiaulininkystė Lietuvoje: statistika ir iššūkiai
Smalsiųjų kiaulių mėsos Lietuvoje suvalgoma daugiau, nei kurios kitos, tačiau tarp didžiųjų kiaulienos mėgėjų Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos nėra. Daugiausiai kiaulienos vidutiniškai vienam gyventojui suvartojama Austrijoje (56 kg per metus), Vokietijoje (54 kg), Danijoje (53 kg), Ispanijoje (53 kg) ir Lenkijoje (51 kg). Lietuva, kartu su Čekija ir Olandija pagal suvartojimą dalinasi 7-9 vietas ir suvalgo 41 kg, tai - ES vidurkis. Sovietmečiu, kiaulininkystės pakilimo metu, kiaulių Lietuvoje buvo 3 milijonai. Didžioji dalis produkcijos keliavo į Rytus. Remiantis 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, Latvijoje užauginta 383 300, Estijoje - 388 500, o Lietuvoje - 860 300 kiaulių. Kiaulininkyste surašymo metu Lietuvoje vertėsi 291 ūkis, juose dirbo 2709 žmonės.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti kiaulės kojytes
Tarša ir aplinkosaugos reikalavimai
Tiek kiaulininkystės, tiek kitų gyvulininkystės šakų tarša, A. Baravyko teigimu, nebėra problema. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) požiūris ne toks optimistinis. Ataskaitoje apie vandens užterštumą nitratais ir nitritais Danija ir Olandija išskiriamos kaip atskiras atvejis, kur nitratų kiekiai geriamajame vandenyje kasmet didėja. Dėl žemės ūkio taršos pastaraisiais dešimtmečiais Danijoje dalis vandens gręžinių buvo uždaryti, vanduo pradėtas imti iš gilesnių sluoksnių arba tiekiamas iš kaimyninių gręžinių. Lietuvoje atlikta mokslinių tyrimų, kurių išvadose sakoma, jog srutomis laistomų plotų įtaka gruntinio vandens kokybei nežymi.
Nuomonės apie kiaulininkystės plėtrą
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentui A. Baravykui kiaulininkystės plėtra tolygi kaimo plėtrai. Tačiau svarbu priminti, kad tiek kaimo, tiek miesto žmogus turi vienodas teises ir į orumą, ir į gyvenimo sąlygas, ir į sveiką aplinką. S. Dambrausko požiūriu, permainos kaime neturėtų stebinti, nes žmogaus, kurį A. Baravykas prisimena iš vaikystės, kaime nebėra. Reikėtų priminti, kad tiek kaimo, tiek miesto žmogus turi vienodas teises ir į orumą, ir į gyvenimo sąlygas, ir į sveiką aplinką.
Kiaulininkystės mitai ir realybė
Pasak Kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko, apie kiaulių auginimą sklando daug mitų, kuriuos paneigti - kur kas sunkiau nei sukurti. Vienas iš dažniausiai pasigirstančių teiginių - fermose auginamoms kiaulėms duodama antibiotikų, todėl jos labai greitai užauga. Tačiau tiems, kam atrodo, kad šis laikas - per trumpas ir kad kiaulė garde turėtų kriuksėti bent 9-10 mėnesių, A. Baravykas siūlo palyginti kiaulės auginimo būdus senovėje ir dabar. Anksčiau kiaulės tikrai augintos ilgiau, tačiau būdavo laikomos šaltame tvarte, šeriamos tuo, kas papuldavo po ranka, joks specialus racionas joms nebūdavo sudaromas. Taip šeriama kiaulė negaudavo visų augti reikalingų medžiagų, o laikoma šaltame tvarte daug energijos sunaudodavo, kad sušiltų.
Ekologiškas kiaulių auginimas: iššūkiai ir privalumai
Anot Kiaulių augintojų asociacijos vadovo A. Baravyko, užauginti ekologišką kiaulę - gana sudėtinga. Tuomet kiekvienas vartotojas turėtų ją augintis pats, jai susirgus girdyti ramunėlių ar liepžiedžių arbata ir neduoti jokių vaistų. Tačiau Kėdainių rajone ūkininkaujantis ir ekologiškas kiaules auginantis Donatas Vaitelis - kitos nuomonės. Anot ūkininko, jo kiaulės gauna tinkamą pašarą - ekologiškai augintų grūdų, sezono metu jos nelaikomos uždarytos, vaikštinėja lauke. Kiaulės ėda žolę, gauna saulės spindulių. Žiemą jas maitiname ne tik grūdais, bet ir žolės silosu, jos gauna miltų. Be to, pramoniniuose ūkiuose kiaulės užauga greitai, o auginamos natūraliai - per 8-9 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Tortas "Kiaulė": receptas ir dekoravimo idėjos