Mėsos laikymas folijoje: patarimai ir gudrybės, kaip išsaugoti šviežumą ir kokybę
Neretai susiduriame su dilema, kaip tinkamai laikyti mėsą, kad ji išliktų šviežia ir skani kuo ilgiau. Dažna klaida - pakeisti originalią mėsos pakuotę ir laikyti ją šaldytuve plastikiniuose induose ar suvyniojus į foliją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai laikyti mėsą, kokie pavojai tyko netinkamai ją laikant ir kokias alternatyvas galime naudoti vietoje aliuminio folijos.
Dažna klaida - netinkama pakuotė
Jei esate įpratę pirkti šviežią mėsą iš mėsininko, tikriausiai pastebėjote, kad ji dažniausiai būna suvyniota į vaškuotą popierių. Grįžę namo, daugelis išpakuojame mėsą, apžiūrime ją ir, norėdami, kad ilgiau išsilaikytų, sudedame į plastikinius indus su dangteliais. Vis dėlto, tai gali būti didelė klaida.
Mėsininkai įspėja, kad laikant mėsą sandariuose induose sutrumpėja jos galiojimo laikas ir pablogėja kokybė. Sandarūs indai neleidžia mėsai kvėpuoti, o tai pagreitina jos irimą ir sumažina šviežumą. Drėgmė užsilaiko uždaroje erdvėje, kurioje necirkuliuoja oras, o tai skatina bakterijų dauginimąsi. Dėl to mėsa praranda savo savybes, tampa mažiau aromatinga ir konsistencijos, o galiausiai įgauna nemalonų kvapą ir lipnią konsistenciją.
Kaip teisingai laikyti mėsą?
Geriausias būdas išsaugoti šviežumą - palikti mėsą tokioje pakuotėje, kokioje ją gavote iš mėsininko. Vaškuotas popierius leidžia mėsai kvėpuoti ir apsaugo ją nuo kitų šaldytuve esančių kvapų. Be to, labai svarbu laikyti mėsą tinkamoje temperatūroje - nuo 0 iki 4 laipsnių Celsijaus. Jei neplanuojate mėsos greitai valgyti, laikykite ją šaldiklyje.
Svarbu prisiminti, kad mėsą geriau laikyti sveiką, o ne supjaustytą, nes dėl didesnio oro ir bakterijų poveikio ji greičiau suyra. Prieš laikydami mėsą, jokiu būdu jos neplaukite, nes taip padidėja drėgmė ir bakterijų dauginimasis. Prieš valgydami mėsą, atkreipkite dėmesį į jos kvapą ir tekstūrą, o jei abejojate, nevalgykite jos.
Taip pat skaitykite: Kaip išlaikyti mėsą šviežią
Mėsos šaldymas: patarimai ir gudrybės
Užšaldymas yra vienas geriausių būdų prailginti mėsos galiojimo laiką ir kovoti su maisto švaistymu. Tačiau jei užšaldysite netinkamai arba per ilgai, po kelių mėnesių galite labai nusivilti.
Prieš užšaldydami mėsą, įvertinkite, ar šaldiklyje yra vietos. Pasirūpinkite uždaromomis dėžutėmis, įvairių dydžių šaldymo maišeliais, stipria folija ir žymekliu, kad galėtumėte pažymėti, kada mėsa buvo įdėta į šaldiklį. Užrašydami datas išvengsite spėliojimų.
Jei mėsos neketinate naudoti iš karto, svarbu ją šaldytuve laikyti ne ilgiau kaip keturias dienas, kad ji neprarastų vitaminų ir kitų vertingų maistinių medžiagų, taip pat kad joje nesusidarytų kenksmingų bakterijų.
Jei norite užšaldyti šviežią mėsą, rekomenduojama ją išimti iš pakuotės ir sudėti į sandarią plėvelę, kepimo popierių arba įdėti į specialų šaldymo maišelį. Taip mėsa šaldiklyje išliks sultinga ir ilgiau išsilaikys. Šviežia, termiškai neapdorota jautiena šaldiklyje gali būti laikoma 3-4 mėnesius, termiškai neapdorota vištiena - 9-12 mėnesių, o termiškai neapdorotos jūros gėrybės - 3-12 mėnesių.
Atitirpinimas šaldytuve yra geriausias būdas, tačiau tai užtruks ilgiau - mėsai atitirpinti prireiks maždaug 24 valandų. Atitirpinę galite vėl užšaldyti, tačiau tuomet gali nukentėti kokybė. Atšildymas šaltame vandenyje yra greitesnis, bet reikalauja daugiau dėmesio. Prieš dėdami mėsą į vėsų vandenį, įsitikinkite, kad ji yra sandariame maišelyje, kad į ją nepatektų vandens. Panardinkite maišelį į šaltą vandenį ir kas 30 minučių vandenį keiskite. Naudojant šį metodą mėsa turi būti ruošiama iš karto. Jei mėsą atitirpinate mikrobangų krosnelėje, rekomenduojama ją paruošti iš karto.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
Aliuminio folija: pavojai ir alternatyvos
Aliuminio folija yra populiari virtuvės medžiaga, tačiau ar žinojote, kad ji gali rimtai pakenkti jūsų sveikatai? Nors virti maistą aliuminio puode ar keptuvėje nėra blogas dalykas, tačiau suvynioti jį į foliją ir kepti aukštoje temperatūroje yra gana pavojinga. Ypač atsargiems reikia būti su rūgščiu ar aštriu maistu.
Žmogaus organizmas puikiai susidoroja su nedideliu kiekiu aliuminio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad saugu yra kasdien suvartoti apie 40 mg vienam žmogaus kūno svorio kilogramui per parą. Tačiau dauguma žmonių šios medžiagos pasisavina daug daugiau. Aliuminio galima rasti kukurūzuose, geltoname sūryje, druskoje, prieskoniuose ir arbatoje. Jis naudojamas ne tik virtuvės įrankiams gaminti, bet ir kaip farmakologinių preparatų, pavyzdžiui, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų bei antiperspirantų sudėtinė dalis. Aliuminio sulfatas taip pat naudojamas geriamojo vandens gryninimo procese.
Mokslininkai tiria, kokią grėsmę žmonių sveikatai kelia sąlytis su aliuminiu. Pavyzdžiui, didelė aliuminio koncentracija buvo aptikta Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenų audinyje. Kiti tyrimai parodė, kad didelių aliuminio kiekių įsisavinimas gali sukelti kaulų ligas ar inkstų sutrikimus. Jis taip pat sumažina žmogaus smegenų ląstelių augimo tempą.
Kepant maistą folijoje, aliuminio išsiskyrimas į patiekalą viršija PSO nustatytą leistiną ribą. Labiau tikėtina, kad daugiau aliuminio pateks į maistą, kuris yra rūgštus ar aštrus. Tačiau išsiskyrimą sumažina alkoholis ar druska. Vynioti šaltą maistą į foliją yra kur kas saugiau, tačiau jo ten palikti ilgam laikui taip pat nerekomenduojama.
Vietoj pavojingos aliuminio folijos, siūlome naudoti stiklo ar porcelianinius indus. Šios medžiagos yra patvarios ir svarbiausia nepavojingos jūsų sveikatai. Taip pat galite naudoti kepimo popierių arba specialias kepimo rankoves.
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Patarimai kepant mėsą ant grilio
Šylantys orai ir atgijusi gamta gundo vis daugiau laiko praleisti gamtoje ir paįvairinti maisto ruošimo rutiną, išsitraukiant seniai naudotas kepsnines. Nors poilsiaujant gamtoje kiekvienam įprasta atsipalaiduoti ir kiek „sulaukėti“, VMVT atstovai atkreipia dėmesį, kaip svarbu nepamiršti švaros ir higienos.
Visi maisto ruošimo įrankiai, pjaustymo lentelės ir paviršiai turi būti švarūs - išplaukite ir prireikus dezinfekuokite juos. Pjaustyti žalią mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes patariama ant atskirų pjaustymo lentelių ir skirtingais įrankiais. Niekada nedėkite kepto maisto į indą, kuriame prieš tai laikėte žalią mėsą ir paukštieną. Žalia mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės šaldytuve turėtų būti laikomos atskirai nuo kitų maisto produktų, kad jų neužterštų. Pervežimo metu greitai gendančius maisto produktus geriausia laikyti šaltkrepšiuose su ledu. Atšildyta mėsa ruošiama nedelsiant.
Mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes kepkite iki tinkamos vidaus temperatūros naudodami maisto termometrą. Atkreipkite dėmesį į kepamo maisto spalvą, kvapą, stebėkite, ar produktas neapanglėjęs ir nesudegęs. Dažnai vartykite maistą, kad užtikrintumėte vienodą temperatūrą. Nekepkite maisto ant tiesioginės ugnies, kad išvengtumėte per didelio dūmų kiekio.
Labai svarbu, kad kepdami mėsą jos neperkaitintume, nesudegintume, kad išsaugotume jos maistinę vertę ir sultingumą. Kepant ant griliaus, svarbu nekepti mėsos ant tiesioginės ugnies, tik ant žarijų. Nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, būtinai užliekite ją vandeniu. Mėsai prisismelkus dūmų susidaro kancerogeninės medžiagos. Valgydami sudegusius maisto gabalėlius, su maistu gauname kancerogenines medžiagas - heterociklinius aminus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kurie apsunkina virškinimą, sukelia sunkumą skrandyje, nuovargio jausmą pavalgius.
Pamėginkite mėsą ant griliaus kepti folijoje. Taip apsaugosite mėsą nuo kaitrios ugnies. Ji bus tokia pati kvapni, bet ypač sultinga, nes neišgaruos jos natūralios sultys. Folijoje rekomenduojama kepti liesesnę mėsą - vištienos ar kalakutienos krūtinėlę, kiaulienos išpjovą. Visgi pats sveikiausias mėsos apdorojimo būdas, anot pašnekovės, yra troškinimas. Ketaus puodai puikiai tam tinka. Taip pat galima paminėti ir kedrines lenteles, skirtas kepimui griliuje, orkaitėje arba konvekcinėje krosnelėje. Prieš kepimą kedro kepimo lentelę rekomenduojama bent valandą išmirkyti šiltame vandenyje. Gaminamas patiekalas dedamas ant išmirkytos lentelės ir statomas ant griliaus. Kepimo lentelei kaistant, išsiskiria kedre esantys natūralūs eteriniai aliejai. Jų aromatai susigeria į gaminamą maistą, taip jis tampa kvapnesnis ir skanesnis.
Prie mėsos rekomenduojama salotų, šviežių daržovių ar žalumynų. Jei daržoves ketinate kepti ant griliaus, svarbu jų nesudeginti, nes iš tokių daržovių bus ne nauda, bet žala. Jei visgi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje, troškinkime ketaus puode.
Pasigaminus maisto, nederėtų pamiršti, kiek jo patartina suvalgyti. Dažniausiai valgoma vėlai vakare ir suvalgoma daugiau nei rekomenduojama žmogui per visą dieną. Šiais laikais judame mažai.
Maisto galiojimo trukmė
Maisto prekės tinkamumo vartoti terminas paprastai yra nustatomas taip, kad produktas būtų saugus dar trečdalį visos jo galiojimo trukmės. Tai yra šis laikotarpis yra laikas nuo pagaminimo ir paskutinės galiojimo datos.
Štai keletas pavyzdžių, kiek laiko galite laikyti maisto produktus šaldytuve:
- Grietinę - šaldytuve galite saugoti 3-6 dienas
- Grietinėlę - šaldytuve galite saugoti 2 dienas
- Kiaušinius reikėtų laikyti 1-2 laipsnių temperatūroje. Jie paprastai laikomi apie 14 dienų. Kiaušiniai turi būti sausi, švarūs, sustatyti smaigaliais žemyn.
- Kefyrą (atidarytą) - šaldytuve galite laikyti 2 dienas
- Pieną (atidarytą) - galite laikyti 3-6 dienas
- Lašinius - šaldytuve galite laikyti iki 21 dienos
- Mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, troškinius, mišraines - šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip 2 dienas.
- Majonezą (nepradarytą, 5-8 C temperatūroje) - iki 1,5 mėnesio
- Margariną (uždarame indelyje) - 21-24 dienas
- Sviestą (uždarame indelyje arba folijoje) - galite saugoti 6-14 dienas
- Šviežią sūrį - šaldytuve galite laikyti 4-6 paras
- Kietą sūrį - 7 dienas
- Lydytą sviestą (uždarame inde) - galite saugoti nuo 6 iki 10 mėnesių.
- Atidarytus žuvies konservus - galite saugoti tik 1 dieną. Juos būtina perdėti iš konservų skardinės į kitą indą.
- Šviežią mėsą šaldytuve reikėtų laikyti +0…+5 °C temperatūroje - ne ilgiau kaip dvi dienas.
- Šviežią mėsos faršą šaldytuve galite laikyti ne ilgiau kaip 1 parą.
Vasaros pavojai: apsinuodijimas maistu
Vasara džiugina ne tik saulės spinduliais, bet ir didesne rizika apsinuodyti maistu. Kylanti temperatūra ir drėgmė sudaro idealias sąlygas bakterijoms daugintis, tad netinkamas produktų laikymas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais. Mėsa, žuvis, pieno gaminiai ir iš jų pagaminti patiekalai greičiausiai genda ir kelia didžiausią pavojų. Netinkamai laikant šiuos produktus, bakterijos dauginasi itin sparčiai.
Pirmas ženklas, kad maistas sugedo - nemalonus kvapas. Net jei jo nėra, tačiau produktas turi keistą skonį, verta elgtis atsargiai ir jo nevalgyti. Dar viena rizika - pelėsis. Mėsa turi būti laikoma šaldytuve, o virta mėsa - ne puode, o švariame inde. Žuvis turi būti elastinga, skaidriomis akimis, be aitraus kvapo. Pienas iš prekybos centro - pasterizuotas ar sterilizuotas - turi būti suvartotas iki galiojimo pabaigos. Kiaušiniai turi būti laikomi 5-20 °C temperatūroje.
Vasarą būtina rūpintis ir augalinės kilmės produktais. Daržoves ir uogas rekomenduojama laikyti šaldytuve, o išpakavus - perkelti į sandarius stiklinius ar molinius indus. Žalumynus galima įvynioti į drėgną servetėlę taip ilgiau išliks švieži.
tags: #mėsos #laikymas #folijoje