Apsinuodijimas kiaušiniais: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija
Apsinuodijimas maistu - nemaloni patirtis, galinti pasireikšti įvairiais simptomais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime apsinuodijimą kiaušiniais: nuo priežasčių ir simptomų iki gydymo ir prevencijos priemonių.
Kas yra apsinuodijimas maistu?
Apsinuodijimas maistu - tai virškinamojo trakto sutrikimas, atsirandantis suvalgius užteršto maisto ar gėrimo, kuriame yra kenksmingų mikroorganizmų (bakterijų, virusų, parazitų) arba jų išskiriamų toksinų. Tai viena iš gastroenterito formų.
Apsinuodijimo kiaušiniais priežastys
Kiaušiniai, kaip ir kiti maisto produktai, gali būti užteršti įvairiais mikroorganizmais. Viena iš pagrindinių apsinuodijimo kiaušiniais priežasčių yra salmonella bakterijos, sukeliančios salmoneliozę. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama valgant žalius arba netinkamai termiškai apdorotus kiaušinius ir kiaušinių produktus.
Salmonelės žūsta nuo aukštos temperatūros, todėl svarbu tinkamai termiškai apdoroti kiaušinius.
Kiaušiniai gali būti užteršti ir kitais mikroorganizmais, jei netinkamai laikomi, paruošiami ar vartojami.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
Kada kiaušinis gali būti pavojingas sveikatai?
Neigiamą poveikį sveikatai gali turėti tiek virtas, tiek žalias kiaušinis. Nevirto kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę. Švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni iškyla į paviršių. Kalbant apie virtus kiaušinius, labai svarbu juos gerai išvirti. Po terminio apdorojimo kiaušinio trynys turi būti kietas. Virtų kiaušinių kambario temperatūroje nerekomenduojama laikyti ilgiau nei dvi valandas. Per minėtą laiką nesuvalgytus kiaušinius reikėtų perkelti į šaldytuvą. Jame laikomus virtus kiaušinius reikėtų suvartoti per 3-4 dienas.
Vis tik, apsinuodijimą gali sukelti ir mažas kiekis žalingų mikroorganizmų, kurie nėra matomi plika akimi. Todėl siekiant išvengti apsinuodijimo maistu, būtina vartoti šviežius, tinkamai ir higieniškai paruoštus bei laikomus produktus.
Apsinuodijimo kiaušiniais simptomai
Apsinuodijimo maistu simptomai yra bendri ir dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimais. Inkubacinis periodas gali trukti nuo keleto valandų iki kelių dienų. Simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po užkrėsto maisto suvartojimo. Simptomų stiprumas priklauso nuo užkrato rūšies ir dozės, skrandžio būklės, gretutinių ligų ir pan.
Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai:
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas (gali būti su krauju)
- Pilvo skausmai ir spazmai
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
Rimtesniais atvejais gali atsirasti dehidratacijos požymių, tokių kaip burnos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, stiprus troškulys ar net sąmonės sutrikimas. Jei užsikrečiama norovirusu, labai atkakliai vemiama, sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda spazminiai raumenų skausmai.
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jugnė Jūnė Jonušaitė sako, kad neįmanoma išskirti laikotarpio nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo, būdingo apsinuodijus išskirtinai kiaušiniais. Anot jos, šis laikas apsinuodijus tiek kiaušiniais, tiek ir kitais maisto produktais priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai ir koks jų kiekis pateko į virškinamąjį traktą. Taigi inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo keleto valandų iki kelių dienų. Jos tikinimu, salmoneliozės inkubacinis laikotarpis paprastai trunka 12-36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi, pasireiškianti karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4-7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Lengvus apsinuodijimo atvejus galima gydyti namuose. Tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai labai sunkūs arba nepraeina ilgiau nei tris dienas.
- Viduriuojate su krauju.
- Karščiuojate aukščiau nei 38,5°C.
- Jums sunku nuryti ar kalbėti.
- Jums dvejinasi akyse.
- Jaučiate stiprų silpnumą ar galvos svaigimą.
- Esate nėščia, senyvo amžiaus ar turite susilpnėjusią imuninę sistemą.
- Jei apsinuodijo kūdikis ar mažas vaikas.
- Atsiranda dehidratacijos požymiai: Jei pastebite dehidratacijos požymius, tokius kaip staigus svorio praradimas, nuovargis, stiprus troškulys, sausos lūpos ir oda, tai reiškia, kad organizmas praranda per daug skysčių.
Taip pat nedelsiant kreipkitės į medikus, kai ilgesnį laiką be pertraukos viduriuojama ar vemiama, nes tokiu atveju žmogus netenka itin daug skysčių ir paprasto vandens jo organizmui jau būna per mažai. Gali prireikti intraveninio skysčių atstatymo ligoninėje - lašinės, kurios pagalba bus atstatomas tiek skysčių, tiek elektrolitų balansas organizme.
Apsinuodijimo kiaušiniais gydymas
Apsinuodijus maistu, organizmas visą laiką bando atsikratyti visais įmanomais toksinais. Dažniausiai apsinuodijimo maistu gydymas yra simptominis. Svarbiausia - užtikrinti tinkamą skysčių balansą, pailsėti ir laikytis lengvos dietos. Pirmasis uždavinys yra atstatyti netektų skysčių pusiausvyrą ir palengvinti simptomus. Tai gali būti pasiekta gausiai geriant skysčius.
Rekomendacijos:
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
- Gerkite daug skysčių: vandens, elektrolitų (rehidratacinius) tirpalus, žolelių arbatas (pvz., ramunėlių ar mėtų arbatas). Vemdami prarandame natrį, išvemiame daug chloro, o druska atstato šiuos elektrolitus, taip pat koreguoja osmosinį slėgį mūsų organizme.
- Ilsėkitės: Reikia leisti organizmui pailsėti, išsivalyti, atkurti natūralią mikroflorą.
- Rinkitės lengvai virškinamą maistą: virti ryžiai, bananai, lengvas sultinys. Po apsinuodijimo reikėtų pradėti maitintis lengvai skaidomu maistu, tokiu kaip džiuvėsėliai, ryžiai, liesa mėsa.
- Aktyvuota anglis: A. Unikausko teigimu, aktyvuota anglis iš tikrųjų padeda atsikratyti toksinų juos sutraukdama. Kuo anksčiau jos išgersime apsinuodiję, tuo greičiau ji mums padės pašalinti toksinus.
Daktaras pažymi, kad pradėjus viduriuoti iškart tai stabdyti vaistais yra klaida. Antibiotikai maisto toksikoinfekcijos atveju skiriami gana retai. Kai kuriais atvejais antibiotikai gali net pabloginti būklę. Gydytojas antibiotikų gali skirti jei apsinuodijimą sukėlė bakterijos ir simptomai labai išreikšti.
Esant pilvo pūtimui - gali būti skiriami virškinamojo trakto gleivinę apsauginiu sluoksniu padengiantys vaistiniai preparatai, gerosios bakterijos, atstatančios organizmo mikroflorą, ir aktyvinta anglis.
Intraveninė terapija yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti sunkų apsinuodijimą maistu. Intraveninės terapijos metu asmeniui lašinami įvairūs vaistiniai preparatai bei naudingosios medžiagos tam, kad organizmas gautų pakankamai medžiagų, visiškai nenusilptų ir turėtų pakankamai energijos kovoti su infekcija. Intraveninė terapija taip pat padeda greitai atkurti skysčių ir elektrolitų balansą organizme. Intraveninės terapijos metu lašinami specialūs medikamentai, kurie gali padidinti žmogaus apetitą, o tai yra naudinga, kuomet žmogus, dėl ilgai trunkančios nepatenkinamos savijautos yra nevalgęs didelį laiko tarpą.
Jei apsinuodijimas maistu nėra sunkus, pacientui gali būti skiriamas rehidratacinis tirpalas. Tai yra specialus skysčių mišinys, skirtas vandens ir druskų netekimui organizme kompensuoti. Gydytojas gali paskirti vaistų, skirtų sumažinti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys karščiavimą ir karščiavimo simptomus.
Kai kurie vaistai, vadinami adsorbentais (pavyzdžiui, aktyvuota anglis), gali padėti surišti toksinus skrandyje ir žarnyne, neleisdami jiems toliau įsiskverbti į organizmą.
Poilsis ir miegas: Apsinuodijus, organizmas gali labai nusilpti. Tam, kad organizmas geriau kovotų su infekcija svarbu pailsėti ir suteikti organizmui galimybę atsigauti.
Svarbu tai, kad apsinuodijimo maistu gydymas gali skirtis priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo, simptomų bei bakterijos, sukėlusios apsinuodijimą.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti apsinuodijus
Apsinuodijus reikėtų vengti sunkesnio maisto, vaisių ir daržovių, alkoholio, cukraus bei kofeino turinčių gėrimų. Rekomenduojama bent kuriam laikui atsisakyti sūraus maisto, šokolado, prieskonių, makaronų, dešros ir riebios žuvies. Minėti produktai dirgina skrandžio gleivinę ir gali dar labiau pabloginti būklę. Pasibaigus pykinimui ir vėmimui, jei skysčiai organizmui yra priimtini, galima po truputį pradėti valgyti. Pradžioje reikėtų rinktis mažus lengvai virškinamo maisto kiekius. Tai gali būti ryžiai, džiūvėsėliai, košės, sausainiai, liesa mėsa, žuvis, virta vištiena, duona, žalioji arbata.
- Sunkesnio maisto
- Vaisių ir daržovių
- Alkoholio
- Cukraus
- Kofeino turinčių gėrimų
- Sūraus maisto
- Šokolado
- Prieskonių
- Makaronų
- Dešros
- Riebios žuvies
Apsinuodijimo kiaušiniais prevencija
Organizmų apsinuodijimas maistu dažnai kyla dėl netinkamų maisto laikymo, gamybos ar vartojimo įpročių. Nors visiškai išvengti apsinuodijimo maistu neįmanoma, laikantis tam tikrų taisyklių riziką galima gerokai sumažinti:
Pagrindinės taisyklės:
- Laikykitės maisto higienos: Visada plaukite rankas su muilu prieš ruošdami ar vartodami maistą.
- Tinkamai termiškai apdorokite maistą: Mėsą, paukštieną ir žuvį kepkite ar virkite iki saugios vidinės temperatūros.
- Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje: Greitai gendančius produktus, tokius kaip pienas, mėsa ar žuvys, laikykite šaldytuve.
- Venkite kryžminės taršos: Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su jau paruoštu maistu.
- Vartokite tik šviežius produktus: Rinkitės produktus su nepasibaigusiu galiojimo terminu.
- Tinkamai valykite virtuvės įrankius:
- Pasirūpinkite vandens kokybe:
- Maistui vartokite tik šviežius kiaušinius: Šviežumą galima patikrinti panardinus kiaušinį į šalto vandens stiklinę: švieži lieka dugne, o seni iškyla į paviršių.
Salmoneliozės prevencija:
- Norint išvengti ligos ir jos sukeliamų nemalonumų, reikia įsitikinti, kad mėsa, kurią valgome, yra tinkamai termiškai apdorota. Salmonelės žūsta nuo aukštos temperatūros. Galima susirgti ir nuo bakterijomis užkrėstų kiaušinių, kai jie vartojami žali.
Kiaušinius pirkite prieš pat šventes. Taip išlieka didesnė tikimybė, kad jie bus švieži. Dažykite tik tiek kiaušinių, kiek pajėgsite suvalgyti šviežių. Margučiai, laikomi kaip dekoracija ilgiau nei dvi valandas kambario temperatūroje, nėra tinkami vartojimui. Kiaušinius dažykite natūraliomis priemonėmis: daržovėmis, prieskoniais ir kitais maisto produktais. Jei dažant specialiais dažais nusidažo ir kiaušinio baltymas, tokio kiaušinio rekomenduojama nevalgyti. Kiaušinius prieš gaminant namie būtina nuplauti drungnu vandeniu. Viešojo maitinimo įstaigos kiaušinius privalo dezinfekuoti. Po sąlyčio su kiaušiniais būtina kruopščiai nusiplauti ir rankas. Ant kiaušinio lukšto gali būti salmonella bakterijų, o liečiant kiaušinius bakterijų lieka ir ant rankų.
Gaminant nuolat kruopščiai plaukite rankas su muilu, ypač po sąlyčio su žalia mėsa, žuvimi ar kiaušiniais. Taip pat nepamirškite rankų nusiplauti prieš sėdant prie šventinio stalo. Gamybos procese užtikrinkite, kad paviršiai bei įrankiai, su kuriais ruošiamas maistas, būtų švarūs - reguliariai valykite virtuvės stalviršius, peilius, pjaustymo lenteles. Be to, rekomenduojama naudoti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai, daržovėms bei duonos gaminiams.
Mitai apie apsinuodijimą maistu
Yra keletas paplitusių mitų apie apsinuodijimą maistu:
- Mitas: „Penkių sekundžių taisyklė”. Jei maistas nukrito ant grindų, bet jį paėmėte per penkias sekundes, jis vis dar saugus valgyti. Deja, bakterijos ant maisto gali patekti akimirksniu.
- Mitas: Jei maistas gerai kvepia ir atrodo, jis saugus valgyti. Kai kurios bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu, nepakeičia maisto skonio, kvapo ar išvaizdos.
- Mitas: Apsinuodyti galima tik nuo mėsos. Nors mėsa yra dažnas apsinuodijimo šaltinis, apsinuodyti galima ir nuo kitų produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, pieno produktų ar net riešutų.
Statistika
Pastaraisiais metais Lietuvoje salmoneliozės atvejų daugėja: 2024 m. buvo užregistruota 418 salmoneliozės atvejų, 2023 m. - 346, 2022 m.
tags: #apsinuodijimas #kiaušiniais #simptomai