Mėsos perdirbimo įmonių procesai Lietuvoje: kokybė, pažeidimai ir iššūkiai
Pastaruoju metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukia vis daugiau vartotojų nusiskundimų dėl suprastėjusios mėsos gaminių kokybės. Pirkėjai pastebi, kad neišlaikoma aukščiausios rūšies mėsos gaminių (dešrų) konsistencija, be to, kartais galima užuosti pašalinį specifinį kvapą. Ši susidariusi situacija kelia susirūpinimą dėl mėsos perdirbimo įmonių veiklos skaidrumo ir atitikties nustatytiems standartams.
VMVT patikrinimai ir nustatyti pažeidimai
Reaguodama į vartotojų skundus, VMVT kartu su teritorinių padalinių inspektoriais atliko mėsos perdirbimo įmonių patikrinimus. Jų tikslas buvo nustatyti, ar gamintojai, deklaruodami, kad mėsos gaminiai yra aukščiausios rūšies, laikosi mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų. Apmaudu, tačiau patikrinimų rezultatai parodė, kad padėtis yra prasta: pusė (7 iš 14 tikrintų įmonių) mėsos produktų gamintojų nesilaiko Lietuvos standarto „Mėsos gaminiai“, Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimų bei patvirtintų gamybos receptūrų.
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos, gamintojai, ženklindami mėsos gaminius, neteisingai nurodo jų sudėtines dalis, gamybai naudoja subproduktus, kurių nenurodo ženklinime, netinkamai išvardina sudedamąsias dalis pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan. Pažymėtina, kad kai kurios žaliavos, pvz., subproduktai, mėsos gaminiuose keičia ne tik jų maistinę vertę, bet ir skonį.
Tokie pažeidimai rodo, kad gamintojai sąmoningai klaidina vartotojus - pirkėjai įsigyja prastesnės kokybės gaminius, nei gamintojai nurodo jų ženklinime.
Konkrečių įmonių pažeidimai
Patikrinimai buvo atliekami visoje Lietuvoje, pasirenkant mėsos gamybos įmones, gaminančias aukščiausios rūšies gaminius, kurių pavadinimuose yra žodis „servelatas“. Maisto inspektoriai keturiolikoje mėsos perdirbimo įmonių patikrino gaminamų mėsos gaminių atitiktį teisės aktų reikalavimams, tame tarpe 20 pavadinimų aukščiausios rūšies produkcijos, kurios pavadinime yra žodis „servelatas“. Nustatyta, kad 9 atvejais „servelatai“ savo tikrąja sudėtimi vienaip ar kitaip klaidino vartotojus.
Taip pat skaitykite: "Cesta" veiklos apžvalga
Štai keletas konkrečių pavyzdžių:
- AB „Krekenavos agrofirma“ (Kėdainių r.) karštai rūkytų dešrų „Krekenavos servelatas“ ir „Ekstra servelatas“ gamybai naudojo kiaulių odelių emulsiją, tačiau sudėties ženklinime minėtos žaliavos nenurodė, o virtas pieniškas „Klaipėdos“ ir „Ekstra“ dešreles“ bei virtą dešrą „Pieniška“ gamino nenaudodami pieno produktų, kurie priklauso pagal receptūrą.
- Prienų rajone veikianti UAB „Viragis“ gamino pirmos rūšies šalto rūkymo „Servelatą“, pažeidžiant Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ reikalavimą, kad gaminiai pavadinimu „servelatas“ privalo būti tiktai aukščiausios rūšies.
- UAB „Klaipėdos mėsinė“ (Pagėgių sav.) taip pat gamino pirmos rūšies kokybės rodiklius atitinkančią karštai rūkytą dešrą ,,Servelatinė”, kuri pagal pavadinimą turi būti tik aukščiausios rūšies gaminys. Šioje įmonėje analogiški pažeidimai nustatyti ir karštai rūkyto mėsos gaminio „Lietuviškas kumpis“ gamyboje, nes pagal to paties standarto reikalavimus, gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodis „lietuviškas“ taip pat turi būti tik aukščiausios rūšies. Aukščiausios rūšies virtų dešrų „Panerio“, „Ekstra daktariška“, „Pieniška“ ženklinimo etiketėse sudėties dalių sąraše visos sudedamosios dalys išvardintos ne pagal kiekį mažėjančia tvarka, o karštai rūkytų dešrelių „Medžiotojų dešrelės“ ženklinimo etiketėje sudėties dalių sąraše nenurodyti gamyboje naudojami subproduktai - kiaulių širdys, kurių pagal receptūrą yra net 8 procentai.
- UAB „Mažeikių mėsinė“ gaminamo aukščiausios rūšies karštai rūkyto „Vilniaus servelato“ sudėties ženklinime nebuvo nurodyta, kad naudojama kiaulių galvų mėsa.
- Šalčininkų rajono UAB „Olkusjana“ gaminamas šaltai rūkytas „Servelatas“ pagal juslinius rodiklius neatitiko aukščiausios rūšies gaminiams būdingų savybių, nustatyta daug jungiamojo audinio, nes naudota nepakankamai išgyslinta žaliava, skonis ir konsistencija nebūdingi šalto rūkymo dešroms. Žaliavos ir pats gamybos procesas neatitiko patvirtintai technologijai, naudotas sojos baltymų izoliatas, ant apvalkalo buvo nurodyta, kad gaminys yra antros rūšies. UAB „Olkusjana“ šaltai rūkytos dešros „Servelatas“ gamyba sustabdyta.
- Tokie pažeidimai nustatyti UAB „Samsonas“ (Šakių r.) mėsos perdirbimo įmonėje. Patikrinimo metu, kai pagal savikontrolės programą aukščiausios rūšies dešros „Tarybinis servelatas“ drėgmės tyrimo rezultatai rodė, kad gaminio drėgmė 5 proc. viršijo leistiną, pakartotinis tyrimas drėgmei nustatyti nebuvo atliktas.
- AB „Tauragės maistas“ gamintas aukščiausios rūšies „Servelatas“ pagal kokybės rodiklius (drėgmę ir mėsos baltymų be kolageno kiekį) neatitiko aukščiausios rūšies kokybės reikalavimų, o kokybės tyrimas buvo atliktas prieš metus.
- UAB „Linkuvos mėsa“ (Pakruojo r.), ŽŪB „Delikatesas“ (Joniškio m.), UAB „Cesta“ (Vilniaus r.) gaminių rūšių atitikimas standarto reikalavimams buvo kontroliuojamas skaičiavimo būdu pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybės rodiklius, tačiau toks mėsos gaminių kokybės rodiklių kontrolės metodas yra nepatvirtintas, netikslus ir neatspindi tikros gaminių kokybės.
Savikontrolės svarba ir trūkumai
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, išanalizavus patikrinimų medžiagą, galima daryti išvadą, kad gamintojai mėsos gaminių kokybei skiria nepakankamai dėmesio - net savikontrolės programose nenumato mėsos gaminių kokybės rodiklių tyrimų arba atlieka juos labai retai. Nustačius kokybės rodiklių neatitikimą, kaip pavyzdžiui ženkliai viršijus leistiną riebalų ar drėgmės kiekį mėsos gaminiuose, nesiima jokių korekcinių veiksmų, neatlieka pakartotinių mėsos gaminių kokybės tyrimų.
Reagavimo priemonės ir tolesni veiksmai
Gamybos įmonių, kuriose nustatyti pažeidimai, atsakingiems darbuotojams skirtos baudos, nurodyta sudaryti trūkumų šalinimo planus ir nedelsiant juos vykdyti, patikslinant laboratorinių tyrimų planus pagal savikontrolės programas, įtraukiant mėsos gaminių kokybės rodiklių kontrolę.
Tikrinimo metu įmonėse buvo paimti mėsos gaminių mėginiai kokybės rodiklių tyrimams. Gavus tyrimų rezultatus, šių gaminių kokybės klausimai bus papildomai analizuojami.
VMVT mėsos gaminių kokybė kontroliuojama siekiant užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. „Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės. Būtina suteikti vartotojui galimybę pasirinkti, kad ir brangesnius, bet kokybiškus, aukščiausios rūšies reikalavimus atitinkančius mėsos gaminius“, - tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.
Taip pat skaitykite: "Cesta": klientų atsiliepimai
Finansiniai sunkumai ir bankroto bylos
Be kokybės problemų, mėsos perdirbimo įmonės susiduria ir su finansiniais sunkumais. SEB bankas siekia, kad Kretingalėje įsikūrusiai mėsos perdirbimo bendrovei „Agrovet” būtų iškelta bankroto byla. O su „Agrovet” susijusiai „Kretingalės mėsai” bankroto „linki” Šiaulių bankas (jam įmonė skolinga per 2 mln. eurų).
„Banko reikalavimas viršija pusę įmonės turto, neatsiskaitoma su keletu bankų. Net keli jų palaiko SEB reikalavimą. Įmonė yra nemokumo būsenos, tad turi būti keliama bankroto, o ne restruktūrizacijos byla. Vis manipuliuojama būsimu investuotoju, tačiau tokie teiginiai nepasitvirtino - kreditoriai nepatvirtino restruktūrizavimo plano. Nėra numatytos jokios pajamos iš galimo investuotojo. Be to, įmonė bando nesąžiningai išvengti bankroto - pateikė ieškinį dėl kreditavimo sutarties pratęsimo, nors sutartis pasibaigusi“, - bylos nagrinėjimo metu teigė SEB bankui atstovaujanti advokatė Eglė Neverbickienė.
SEB ekonomistas Kęstutis Jurčiukonis teigė, kad kai 2015 ir 2016 m. vyko keletas derybų su potencialiais investuotojais, bankas visada geranoriškai elgėsi, laukė, tačiau iki šiol nei įmonė, nei akcininkai nėra pristatę nė vieno konkretaus investuotojo. Esą ateina pasiūlymai el. paštu, bet nėra įrodymų, kad tai būtų solidūs, mokūs investuotojai. „Išanalizavus įmonės metmenis ir situaciją rinkoje matyti, kad nėra kitos išeities kaip bankrotas. Nuo 2013 metų įmonė dirba nuostolingai. Kad nedidėtų nuostoliai kreditoriams bankas prašo iškelti bankroto bylą. Bankui kredituojant kitus rinkos dalyvius matyti, kad perdirbimo rinkoje sudėtinga situacija. Net ir pačios didžiausios įmonės dirba su minimaliom maržom. „Agrovet“ planai nelogiški, prieštaraujantys rinkos sąlygoms. Nuostoliai kasdien tik didėja, nėra realių priežasčių, kad atsiras solidus investuotojas, kuris išpirks iš bankų kreditorinius reikalavimus”, - dėstė K. Jurčiukonis.
Tuo tarpu „Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas teisme teigė: „Įmonė moka atlyginimus, yra pasirašiusi susitarimą su „Sodra”, moka visus mokesčius. O dabar prieš atgimstant norima nužudyti dirbtiniu būdu. Turime visas galimybes restruktūrizuotis ir pritraukti investuotoją, išlaikyti žmones, dirba čia kaimų žmonės. Duokite šansą įmonei įkvėpti. O tas šansas yra įstatymu suteiktas - restruktūrizacija. Jei būtume norėję išvogti įmonę, būtume seniai išvogę. Bet mes norime dirbti, o kai investuotojas matys, kad saugu, ir ateis”.
A. Gudžiūnas taip pat pabrėžė, kad įmonė turi didžiulį nematerialų turtą - leidimą eksportuoti į Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, baigiami suderinti sertifikatai su Kinija. Halalinė produkcija yra žymiai pelningesnė.
Taip pat skaitykite: „Samsonas“ skandalai
„Sodros” duomenimis, „Agrovet“ spalį dirbo 60 žmonių. Vidutinis atlyginimas šių metų spalį siekė 559,78 Eur. Bendrovė šiemet vis turėdavo skolų „Sodrai“, spalio pabaigoje jos siekė 127,4 tūkst. eurų.
Teisėsaugos tyrimai ir baudžiamosios bylos
Ne visos problemos mėsos perdirbimo sektoriuje yra susijusios tik su kokybės ar finansiniais sunkumais. Atskleista ir teismui perduota didelės apimties turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo byla vienoje didžiausių Kauno mėsos perdirbimo ir gamybos įmonių - UAB „Samsonas“. Teisiamųjų suole - keturi įmonės vadovai, įtariami organizavę nusikalstamą schemą. Padaryta žala valstybei siekia per 30 tūkst. eurų, o pasisavintų įmonės lėšų suma - beveik 175 tūkst. eurų.
Tyrimas pradėtas dar 2016 metais, vykstant audringiems nesutarimams tarp dviejų pagrindinių bendrovės akcininkų: A. Rimidžio ir H. Urbštos. Tuomet buvo pasigirdę svarstymų, jog FNTT tyrimas gali tapti priemone šiam ginčui spręsti, galbūt teisėsauga pasitelkta vienai ar kitai pusei bandant įgyti persvarą dalinantis turtą. Šiuo metu akcininkų ginčas jau baigtas, A. Rimidis sakė nesantis bendrovės akcininku, o „Samsonui“ dabar vadovauja H. Urbšta.
FNTT duomenimis, galimai nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje. Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo.
Įtariama, kad bendrovės gamybos ir logistikos padalinių darbuotojai, taip pat už produkcijos platinimą atsakingi vadybininkai išrašydavo sąskaitas faktūras tokiam kiekiui produkcijos, koks buvo išvežamas perpardavinėtojams, tačiau tos sąskaitos galimai būdavo sunaikinamos, jas mėnesio gale pakeičiant į kitas, išrašytas tomis pačiomis datomis ir numeriais, tik su mažesniu nurodytu produkcijos kiekiu bei sumažinta pardavimo (ar pirkimo) suma. Pasak FNTT, skaičiuojama, kad taip veikiant galėjo būti neapskaityta per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Bylos duomenimis, be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis - per 17 tūkst. eurų buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu. Pareigūnai taip pat įtaria, kad neapskaityta mėsa galėjo būti pardavinėjama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gautas pelnas galėjo siekti daugiau nei 174 tūkst. eurų.
tags: #mėsos #perdirbimo #įmonės #procesai