Amerikietiški pyragai filmai: sąrašas ir apžvalgos
Kinas yra ne tik pramoga, bet ir galingas įrankis, galintis praplėsti kultūrinį akiratį, ugdyti asmenybę ir netgi padėti pasiruošti egzaminams. Lietuvių kalbos mokytojai, turintys privilegiją kalbėti apie viską, kas telpa į literatūrą, gali pasitelkti vertingus kino kūrinius savo pamokose. Šiame straipsnyje pateikiamas amerikietiškų pyragų filmų sąrašas - žanro, kuris dažnai nagrinėja paauglių gyvenimą, seksualinius atradimus ir kitas suaugusiųjų temas. Nors ne visi filmai yra tinkami kiekvienam žiūrovui, jie gali paskatinti kritiškai vertinti informaciją ir plačiau pasidomėti įvairiomis problemomis.
Knygos apie meilę ir kiną
Knyga „Mokytojas“ - viena populiariausių 2023 metų knygų, skirta ne tik pedagogams, bet ir vyresniųjų klasių mokiniams, jų tėvams bei kitiems suaugusiesiems. Tai neįprasto žanro grožinis kūrinys apie jauną žmogų, nusprendusį išbandyti save mokykloje. Įkvepiančią istoriją papildo literatūros, dailės ir kino kūrinių analizės, o „Privalomas neprivalomų knygų sąrašas“ padeda atrasti laiko patikrintus lietuvių ir užsienio autorių tekstus, kviečia tęsti literatūrinę kelionę savarankiškai. Jau šešių papildomų leidimų sulaukusi knyga „Mokytojas“ padės pamilti literatūrą ir atskleis nepagražintą darbo mokykloje realybę.
Rudenį sudarytas (25 dokumentinių ir 100 vaidybinių) filmų sąrašas, skirtas neva vienuoliktokams ir dvyliktokams, bet iš tiesų filmai tiks visiems suaugusiesiems. Karantino metu, beveik visą laiką praleidžiant namuose, daug kam jis galėtų labai praversti. Prie kai kurių filmų netgi rasite nuorodas, kur juos legaliai (o kartais ir nemokamai) pažiūrėti internete.
Vienuolikta ir dvylikta klasės kadaise buvo tikro kultūrinio pakilimo laikotarpis, kai labiausiai rūpintasi savišvieta. Prie to daugiausiai prisidėjo lietuvių kalbos pamokos ir lietuvių kalbos mokytoja. Norint gerai parašyti samprotavimo rašinį, reikia daug skaityti, vaikščioti į spektaklius, žodžiu, visomis prasmėmis pasinerti į kultūrinę veiklą.
Vienas iš egzamino rašinių tipų vis dar yra samprotavimas, kuriame abiturientas, jei nori gauti patį aukščiausią įvertinimą, gali ir turi parodyti savo kultūrinį išprusimą. Moksleivis taip pat gali pasitelkti vertingus kino, dailės, teatro, neprivalomų rašytojų kūrinius, istorines žinias. Būtent lietuvių kalbos mokytojas turi didžiausią galią ugdyti jauno žmogaus asmenybę. Geras kinas ugdo ar bent plečia kultūrinį akiratį.
Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas
Nemaža jų dalimi tikrai būtų galima pasiremti, rašant samprotavimo rašinį, tiesa, ne visais, kai kurie - tiesiog geras laisvalaikio praleidimo būdas. Bet kuriuo atveju, visos žemiau nurodytos kino juostos pažymėtos tam tikru kokybės ženklu, sukurtos gerai žinomų ir pripažintų režisierių. Stengtasi, kiek įmanoma, įtraukti kuo įvairesnių forma ir turiniu filmų, kuriuos pats mačiau, bet tuo pačiu galvoti apie tai, kiek jie būtų įdomūs, aktualūs, vertingi jaunam žmogui, galop, ar jie apskritai yra kuo nors reikšminga kino istorijos dalis.
Išsirinkti labiausiai patinkantį filmą turėtų būti lengviau, žvelgiant į šalia nurodytus raktažodžius (tiesa, jie labai abstraktūs, skirti tik daugmaž orientuotis). Tai jokiu būdu NĖRA mokiniams privalomų filmų sąrašas, nepavadinčiau jo net rekomendacijomis, tai tiesiog gerų filmų, kuriuos galima žiūrėti laisva valia. Kai kurios kino juostos skirtos žiūrėti nuo aštuoniolikos metų, tad įsitikinti, kad atitinka keliamo amžiaus ir kitus reikalavimus, atkreipti dėmesį į pastabas dėl filmo turinio moksleivis privalo pats. Filmai daro įtaką (kartais ir labai didelę), bet jaunas žmogus gali ir turi nuolat mokytis kritiškai vertinti įvairiais pavidalais gaunamą informaciją. Dokumentiniuose filmuose taip pat nebūtinai perteikiama neginčytina tiesa, tačiau jie gali paskatinti plačiau pasidomėti tam tikromis keliamomis problemomis.
Komedijos apžvalgos
„Nieko asmeniško“
Pagrindinė filmo herojė Madė (akt. Jennifer Lawrence) - nerūpestinga, įsipareigoti nemėgstanti „Uber“ pavėžėja ir barmenė vietiniame bare, dėl susidariusių skolų ne tik praranda savo mašiną, vieną iš pagrindinių pajamų šaltinių, bet gali prarasti ir iš motinos paveldėtą namą, kurio išsaugojimas jai itin svarbus.
Gyvendama kurortiniame Montoko miestelyje, Niujorko valstijoje, ji smarkiai kritikuoja vasaroti čia atvykstančius turčius, besikurdami jos gimtame mieste kelia žemės mokestį. Galvodama, iš kur greitai ir pigiai gauti mašiną darbui ir taip išsaugoti savo namą, internete ji aptinka skelbimą, kuriame turtingi tėvai Alison (akt. Laura Benatti) ir Lairdas (Matthew Broderick) savo sūnui Persiui (akt. Andrew Barth Feldman), rudenį turinčiam išvykti studijuoti į Prinstono universitetą, ieško merginos, galinčios padėti jų užsidariusiam, savo pasaulyje gyvenančiam ir nedrąsiam sūnui atsiverti, įgauti pasitikėjimo savimi. Už tai jie dovanoja ne pirmos jaunystės, bet tvarkingą „Buick Regal“ automobilį. Įdomu tai, kad sukurti šį filmą režisierių įkvėpė tikra panašaus pobūdžio reklama, kurią prieš 4 metus jam atsiuntė kolega.
„Nieko asmeniško“ nėra ilgas (1h 43 min.), bet jame telpa itin daug. Čia susipina daug įvairių idėjų, kurios ir sudaro bendrą istoriją. Vaizduojami pernelyg savo vaikus saugantys tėvai, kurie dažnai ir per daug intensyviai kišasi į jų gyvenimus, taip pat vadinamoji Z karta, didžiąją laiko dalį praleidžianti savo telefonuose ar internete, taip pat akcentuojamas tam tikras kartų skirtumas, ypatingai atsiskleidžiantis kai kuriose filmo scenose.
Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys
Pirmasis veiksmas, ar pirmoji dalis - itin gaivališka, nenuspėjama, komiška, priverčianti ne tik juoktis, šypsotis, bet kartais gal ir susiraukti (ne blogąją prasme) ir kelti klausimą „kodėl kažkas taip darytų?“. Na o antroji filmo pusė daugiau orientuojasi į savi apmąstymus, filmo veikėjų emocinę kaitą, augimą, savo klaidų pripažinimą ir jų sprendimus. Vyrauja daugiausia sentimentali nuotaika, tačiau netrūksta ir pirmajai pusei būdingų komedijos elementų. Visame filme netrūksta ir kandžių bei juokingų dialogo eilučių, keiksmažodžių.
Pastaruosius keletą metų daugiausiai kinų ekranus pasiekia trileriai, veiksmo, siaubo ar fantastiniai filmai, tad ekranuose pasirodžius komedijai, galima pajausti šiokią tokią atgaivą. „Nieko asmeniško“ itin vasariškas, gaivališkas filmas, skirtas gerai praleisti laiką ir smagiai pasijuokti, todėl nėra itin įpareigojantis, puikiai tinka tiesiog atsipūsti.
„Be šansų“
Tai kol kas naujausias filmas su Charlize Theron, kurį dar galime pamatyti didžiuosiuose ekranuose. Jis galėtų vadintis kaip neseniai rodyta amerikiečių komedija „Nes ji yra moteris“ (2018 m., rež. Mimi Leder), kadangi abu šie filmai su centriniu moterišku personažu, yra istorijos apie sėkmingas karjeras. Filmo „Be šansų“ herojė Šarlotė Fild taip pat yra viena įtakingiausių ir galingiausių moterų pasaulyje: protinga, stilinga, graži ir nestokojanti įvairiausių talentų. Ji jau padarė puikią politinę karjerą - tapo JAV gynybos sekretore, tačiau ryžtasi dar giliau įsiveržti į vyrų dominuojamą sritį - paskelbia apie apsisprendimą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose.
Kaip tik tada Šarlotė susitiko savo seną pažįstamą - ekscentrišką žurnalistą Fredą Flarskį, dėl savo bohemiško gyvenimo būdo bei pažiūrų nuolat įsiveliantį į visokiausius nesusipratimus. Kažkada Šarlotė buvo Fredo aukle, o Fredas ją buvo vaikiškai įsimylėjęs. Dabar kandidatė į prezidentus pasiūlo vyrui tapti jos kalbų rašytoju.
Šarlotė ir Fredas yra visiškos priešingybės. Ji jau senokai sukasi politikų pasaulyje, todėl neblogai išmano čia vyraujančias taisykles. Ji elegantiška, rafinuotų manierų moteris, mokanti kelias kalbas, įpratusi būti dėmesio centre ir pozuoti blizgių žurnalų viršeliams. Jis atrodo kaip visuomenėje priimtoms normoms abejingas plevėsa, dar neišbarstęs kompromisų nepripažįstančio idealizmo ir bjauraus įpročio sakyti tai, ką galvoja. Todėl perdėtai rimtų politikų apsuptyje Fredas jaučiasi lyg balta varna. Jis kur kas patogiau jautėsi dirbdamas žurnalistu. O drąsos jam niekada netrūko - kartą jis rizikuodamas sveikata, o gal net gyvybe, sugebėjo prasmukti į neonacių sueigą, norėdamas demaskuoti šią organizaciją.
Taip pat skaitykite: Pyrago su kefyru gaminimo paslaptys
Tačiau „Be šansų“ nėra filmas vien apie politiką - tokie filmai dažniausiai būna arba rimtos dramos arba negailestingos satyros. Režisierius Jonathanas Levine‘as suranda tarpinę nišą tarp šių kraštutinumų ir pasirenka romantinės komedijos formą. Šis žanras jam ir anksčiau nebuvo svetimas: „Šilti kūnai“ (2013) buvo ekstremali komedija apie jauną zombį ir merginą, kurių meilė gali išgelbėti pasaulį nuo išnykimo. O kurdamas komediją „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“ (taip filmą „The Night Before“ pakrikštijo mūsų kino platintojai, nors originaliame pavadinime neminimi nei kūčiukai, nei narkotikai, nei seksas), režisierius filmavimo aikštelėje susitiko su Seth‘u Rogenu - pripažintu nešvankiu komedijų aktoriumi. Naujame filme jis suvaidino Fredą, net tapo… romantišku personažu, netikėtai puikiu Charlize‘s Theron partneriu. Ir tai yra vienas iš daugelio filmo „Be šansų“ privalumų.
„Slėpkit pamerges!“
Filme skyrybų tarpininkai Džonas (akt. Owenas Wilsonas) ir Džeremis (akt. Vince’as Vaughnas) yra įžūlūs, nerūpestingi ir greitakalbiai aferistai. Viskas pasikeičia, kai Džonas sesers vestuvėse įsimyli Klerę (akt. Rachel McAdams). Atrodo, kad šios naujausios apgavystės statymai dideli, nes jos tėvas yra iždo sekretorius Viljamas Kleris (akt. Christopher Walken), jos geidulinga sesuo Glorija (akt. Isla Fisher) aistringai pamėgsta Džeremį, o jos motina Katlė (akt. Jane Seymour) bando suvilioti Džoną. Be to, Klerė yra susižadėjusi su turtingu, gerą padėtį užimančiu chuliganu Saku (akt.
Grubus ir linksmas filmas „Slėpkit pamerges!“ šaiposi iš melagių ir apgavikų, o galiausiai švenčia ganėtinai vykusią „tikros meilės“ versiją. Beprotiškos kūrėjo Davido Dobkino komedijos prielaida apibūdinama kaip grįžimas prie suaugusių kategorijos juokelių, kurie yra skirti tik suaugusiųjų auditorijai. Šiame filme reitingas „suaugusiems“ lemia ne tiek rizikingą ar net išradingą rašymą, bet ir atviros kalbos, seksualinių situacijų ir paaugliško humoro naudojimą.
Siužetas, kaip ir visų gerų vasariškų komedijų, paprastas. Du vyrukai, kurie išmetami iš vestuvių, norėdami gauti moterį, patiria beprotiškų nuotykių ir pakeliui kai ko išmoksta. Tikrasis šio filmo smagumas slypi aktoriuose, kurie puikiai atlieka savo vaidmenis. Owenas Wilsonas - senstantis Kalifornijos banglentininkas, kuris gali būti pasirengęs gyventi toliau. Vince’as Vaughnas - jo geriausias draugas, kuris dažnai elgiasi kaip išlepintas, raguotas vaikas, bet iš tikrųjų yra geras vaikinas. Christopher Walken - šiek tiek bauginantis simpatijos tėvas. Ir aktoriai filme tikrai puikai dera kartu. Čia - pakankamai tikrų emocijų, kad jums rūpėtų, ir pakankamai absurdo ir plataus masto fizinės komedijos, kad jus juokintų.
„Amerikietiškas pyragas“
Keturi vaikinai, baigiantys vidurinę mokyklą, turi vieną bendrą tikslą: Džimas, Kevinas, Finčas ir Ozas beprotiškai trokšta prarasti nekaltybę. Giliausiu jų įsitikinimu, tai labai svarbu padaryti dar prieš studijas koledže. Blogiausia, kad tik vienas iš keturių vaikinų turi rimtą draugę, tačiau ir ši vis dar abejoja, ar yra pasiryžusi tikram seksui. Todėl išleistuvių vakarėlis - paskutinė galimybė vyrukams nekaltybę prarasti visiems kartu. Kad entuziazmas pasiekti užsibrėžtą tikslą neišblėstų, Džimas, Kevinas, Finčas ir Ozas susitaria „palenktyniauti“, kuriam pavyks pirmajam įvilioti į lovą kokią nors mokyklos gražuolę. Šiame filme vaizduojamas paauglių gyvenimas iš kitos perspektyvos. Pirmoji filmų serijos dalis tapo pasauliniu popkultūros fenomenu.
Tai juokingas filmas, nes personažai nesusiję su pokštu. Jie yra sutrikę. Mes dalijamės su jais ir, būdami žmonės, manome, kad tai juokinga. Humoras atsiranda tada, kai veikėjai yra aukos, o ne kai jie yra kaltininkai. Filme daug seksualinio turinio, kuris, gal ir yra per daug pažengęs vidurinei mokyklai, ir yra daug personažų, kurie elgiasi laisviau nei tikri paaugliai. Tačiau jame laikomasi komedijos taisyklių. Filmas atitinka visų naujesnių paauglių sekso komedijų tradicijas. Jis nėra įkvepiantis, bet linksmas, darbštus, kartais juokingas ir štai kas svarbu - nėra piktas. Jo veikėjai yra mieli ir pakvaišę. Filmas, kuriuose bent jau jaučiama meilė savo veikėjams.
„Velniop tą Sarą Maršal"
Jasono Segelio penis pats savaime tikriausiai neparduotų daug bilietų. Ne dėl to, kad tai būtų kažkas blogo, bet dauguma iš mūsų apie šio filmo žvaigždę taip negalvoja. Kaip išmintingi vyrai (ir moterys) visada pabrėžia, svarbu ne pats daiktas, o tai, ką su juo darai. O tai, ką su juo daro Segelis, kaip filmo „Velniop tą Sarą Maršal“ žvaigždė ir scenaristas, yra nuostabu.
Filme Saros vaikinas (dabar jau buvęs) Piteris Bretteris (akt. Segelis) kuria jos pasirodymų muziką, kurią sudaro vien įprasti rifai, stygos ir grėsmingi akordai. Kai Sara meta kvailą simpatišką vaikiną Piterį dėl juokingo, šlykštaus popdainininko Aldo Sniego (puikiai išradingas britų televizijos veikėjas Russellas Brandas), jis iš visų jėgų stengiasi ją pamiršti: girtuokliauja iki išnaktų, mėgaujasi vienos nakties nuotykiais, televizijos realybės šou. Tačiau nė vienas iš jų nepadeda jam pasijusti geriau. Todėl jis pabėga į Havajų salos kurortą, į kurį, kaip košmaras, pabėgti nuo visko atvyko ir Sara su Aldu. Viešbučio darbuotoja Reičelė Jenson (akt.
„Velniop tą Sarą Maršal“ malonumas slypi tame, kaip jis ten patenka. Tai nereiškia, kad reikia nuvertinti gerus ir gausius juokelius Segelio scenarijuje, kuris yra 10/10. Apskritai filmas primena atostogas, kurių metu nuolat susiduri su linksmais pažįstamais, kuriuos iš tikrųjų malonu matyti ir kurie geriau žino, kad nereikia per ilgai laukti: Jonah Hillas ir Billas Haderis atitinkamai vaidina žvaigždžių išlepintą padavėją ir geraširdį patėvį. Jackas McBrayeris (nuostabusis Kenetas) vaidina seksualinių problemų turintį medaus mėnesį kenčiantį gyventoją, kuriam sunkiai sekasi įtikti savo naujajai žmonai. Kiekviena iš jų - tarsi romo šlakelis ar truputis aštraus padažo prie gausaus salos švediško stalo. Kaip ir dauguma Apatow įtakos gavusių filmų, šis iš esmės yra apie atleidimą. Visi darome kvailus, destruktyvius ir save naikinančius dalykus, už kuriuos tikriausiai patys sau neatleisime, todėl geriausia pasaulyje, kai kas nors kitas mums atleidžia. Filmo moralinėje visatoje nėra nepataisomai blogų žmonių - tik tie, kuriuos įvairiu laipsniu kamuoja paviršutiniškumas, nesubrendimas, savanaudiškumas, užmaršumas, ambicijos. Pagrindinis sunkumas bus rasti būdą, kaip atleisti storžieviui, minkštakūniui Piteriui už tai, kad jis nėra pakankamai gražus, kad pritrauktų tokias nuostabaus grožio moteris kaip Sara ar Reičelė. Tai yra taškas, nuo kurio prasideda filmo maniakiška fantazija. Bandymas iš tikrųjų išlaikyti šiuos santykius reikalauja sunkaus darbo, kruopštumo, introspekcijos, empatijos ir daugiau nei šiek tiek nusivylimo. O kai filme kas nors yra toks juokingas, kaip Segelio vaidinamas Piteris, galima daug ką atleisti.
„40-ties ir vis dar skaistus“
Tai filmas, kuris galėjo turėti tokį patį pavadinimą ir būti tik šiurkšti sekso komedija, paniekinanti savo veikėjus. Vietoj to „40-ties ir vis dar skaistus“ yra stebėtinai įžvalgus, kaip ir kitos komedijos, ir turi gerą širdį bei mielą herojų.
Endžiui (akt. Steve’as Carellas) iš tiesų yra 40 metų ir jis skaistus, nes po ankstyvų pralaimėjimų lyčių karuose jis tapo ne kovotoju. Endis yra vienas iš tų vaikinų, kurių gyvenimas - tai aplinkkelis. Ko jis nesupranta, to vengia, išsisukinėja arba apsimeta. Elektronikos superparduotuvėje, kurioje jis dirba, jo kolegos daug laiko praleidžia kalbėdami apie moteris, o jis kikena, tarsi mokėtų šią kalbą. Bičiuliai yra puikiai suvaidinti. Deividas (akt. Paul Rudd) vis dar beviltiškai įsimylėjęs moterį, kuri jau seniai išaugo iš bet kokio galimo susidomėjimo juo. Džėjus (akt. Romany Malco) - mergišius, kuris save laiko nenugalimu viliotoju, o Kalas (akt. Seth Rogen) - vyrukas su praktiniais patarimais, tokiais kaip „susitikinėk su girtuokliais“ ir „niekada iš tikrųjų nieko nesakyk moteriai, tik klausinėk“. Visi šie vaikinai turi savų problemų ir, atrodo, yra pasirengę perduoti jas Endžiui kaip patarimus. Darbe taip pat dirba Polė (akt. Jane Lynch), Endžio viršininkė, aukšta, ryški moteris, kuri tikrai nėra 40-metė senmergė ir dar nekalta.
Nors Endis norėtų likti namie ir žaisti su savo figūrėlėmis, tačiau jo draugai mano, kad nutraukti 40 metų trukusią sausrą yra šventa misija. Tuomet prasideda linksmybės. Viso šito šou sūkuryje atsiranda Triša (akt. Catherine Keener) ir Endis iškart žino, kad ji jam labai patinka, bet jį paralyžiuoja drovumas ir baimė, o tai, kaip ji įkalbinėja jį pakviesti ją į pasimatymą, parašyta taip gerai, kad galėtų būti rimtesniame filme. Iš pirmo žvilgsnio filme surinkti tokie pat įvairūs etniniai tipai. Filme su jais linksminamasi, bet jie patinka, ir tai švelnus linksmumas, kuriame ieškoma žmogiškumo, o ne pigių juokelių. Prisiminkime personažą, kuris netikėtai atlieka gvatemaliečių meilės dainą, arba Endžio kaimynus, kurie mėgsta kartu su juo žiūrėti „Išlikusįjį“, nors jis turi atsinešti filmą. Filme prie homoseksualumo temos priartėjama be įprasto gėjų peikimo, scenoje, kurioje vaikinai keičiasi vienaskaitos replikomis, prasidedančiomis „Žinau, kad tu gėjus, nes“, o jų priežastys rodo daugiau įžvalgumo nei išankstinių nusistatymų.
„Pakvaišę dėl Merės“
Koks palaimingas palengvėjimas yra juokas. Jis prieštarauja manieroms, vertybėms, politiniam korektiškumui ir padorumui. Jis atskleidžia mus tokius, kokie esame - vieninteliai gyvūnai, turintys humoro jausmą. Mums patinka kai filmas perima kontrolę, išsklaido mūsų abejones ir prieštaravimus ir priverčia juoktis. „Pakvaišę dėl Merės“ yra brolių Peterio ir Bobby Farrelly’ių, kurių ankstesni filmai yra „Bukas ir bukesnis“ ir „… Internete ir spaudoje režisieriaus ir scenaristo Seano Anderso gundymų maratoną jau reklamuoja gausybė prieštaringų plakatų su dviprasmiškomis užuominomis, kurias supranta visi, kam tik to reikia. Tai dar viena juodojo humoro komedija, kurioje dominuoja seksas ir keksas.
Filmas tęsia erotizuotų juodojo humoro komedijų žanro pirmūnų "Amerikietiškas pyragas" ir "Kietakiaušiai" tradicijas, tad galite būti tikri, kad naujas turistinis žygis neapsieis be keiksmažodžių, nešvankių pokštų, nepadorių situacijų ir seksualinių atradimų, kuriuos paauglių auditorija mėgsta žiūrėti, kai jų tėvai nemato. Paauglių auditorija mėgsta žiūrėti nepadorių situacijų, seksualinių atradimų ir nešvankių pokštų.
Šis sąrašas apžvelgia geriausius netipinius moteriškus personažus kino istorijoje: Veikėja: „Teroro Planetos“ go go šokėja. Jos nesustabdo net tai, kad zombiai nuplėšė jai koją. Pasirodymas: Praturtintas humoru ir seksualumu. Veikėja: Bjaurios išvaizdos moteris žudikė - maniakė. Pasirodymas: Charlize Theron sugebėjo visiškai persikūnyti. Veikėja: Paauglė jau buvo pasiruošusi užpūsti šešiolika žvakučių ant savo gimtadienio torto, kuomet suprato, kad jos gimtadienį visi pamiršo. Aktorė: Debiutuojantis režisierius Džonas Hughesas ieškojo aktorės su patirtimi, tačiau kartu norėjo ir tikros paauglės. Abu šiuos reikalavimus atitiko Molė Ringwald, 16m. Aktorė: Žvaigždė nuo vaikystės. Kristina Riči buvo pasiruošusi „Adamsų šeimynėlės“ keistumą paversti suaugusios aktorės karjera. Veikėja: Paprasta darbuotoja atominėje elektrinėje, kurios drąsos pareikalavęs tyrimas apie nesaugų darbą nuvedė ją į pražūtį. Veikėja: Pagrindinė dramos veikėja yra būsimoji rašytoja Brioni, kurią papildydamos viena kitą vaidina trys skirtingos aktorės. Paauglė mergaitė netinkamai suprato įvykius ir jos kaltinimai „Atpirkime“ sunaikina meilės romaną, dėl kurio kaltė ją slegia visą likusį gyvenimą. Fantazijose paskendusi 13-metė mergaitė jaučia paauglišką simpatiją namų tvarkytojos sūnui Robiui (James McAvoy ) ir pradeda žiauriai pavydėti, kai jo dėmesys atitenka vyresniajai seseriai Sesilijai. Vieną ramų vakarą Brioni netyčia užsuka į bibliotekos kambarį ir tampa įsimylėjalių aistros liudininke. Aktorė: Penkiametė Drew Barrymore jau tuomet buvo aktorė (debiutavo filme „Altered States“). Pasirodymas: S. Pasirodymas: Seksualiai dviprasmiška Anderson išvaizda tobulai įgyvendina Hitčkoko meilę potekstei: ar Danvers yra lesbietė? Veikėja: Duokit Brodie merginą, kuri lengvai įsisavina visą gautą informaciją, ir ji priklausys jai visą likusį gyvenimą. Tai išeina į gera, kai Brodie moko merginas kultūros ir romano teorijos. Pasirodymas: Išdidi, griežta, bet kartu ir dažnai pasinerianti į savąsias pasakas, Megė Smit atidavė visas jėgas šiam Oskarą laimėjusiam vaidmeniui. Veikėja: santūri mergina, žydė, atostogų metu šokio meno mokosi su Patriko Sveizo personažu Džoniu Kastlo. Aktorė: Atsiprašau, kas? Pasirodymas: Hayworth spinduliuoja seksualumu, kuris sukėlė skandalą 1940 m. Veikėja: Filmas grįžta į aštuoniasdešimtuosius. Pasirodymas: Graži išvaizda ir prikimęs balsas.
Suaugusiųjų romantinės komedijos
Pastaraisiais metais romantinių komedijų žanras smarkiai pasikeitė - daugėja filmų, skirtų suaugusiųjų auditorijai. Šiuose filmuose, dažnai vadinamuose „suaugusiųjų romantinėmis komedijomis“, unikaliai dera humoras, romantika ir brandžios temos, todėl jie yra populiarus pasirinkimas žiūrovams, ieškantiems lengvos ir verčiančios susimąstyti pramogos.
Suaugusiesiems skirtos romantinės komedijos skiriasi nuo tradicinių romantinių komedijų tuo, kad jose gvildenamos sudėtingesnės ir subtilesnės temos. Šiuose filmuose dažnai rodomi herojai, kurie susiduria su suaugusiųjų gyvenimo iššūkiais, pavyzdžiui, karjeros sunkumais, santykių dinamika ir asmeniniu tobulėjimu.
Suaugusiesiems skirtų romantinių komedijų humoras paprastai būna rafinuotesnis ir dažnai apima šmaikščius juokelius, situacijų komizmą ir kultūrines užuominas, kurios atsiliepia vyresnio amžiaus žiūrovams.
Romantiškos komedijos, skirtos suaugusiesiems, atnaujina žanrą, nes jose pateikiamas brandesnis ir subtilesnis požiūris į meilę, santykius ir suaugusiųjų gyvenimą.
tags: #amerikietiškas #pyragas #filmai #sąrašas