Ajurvedinė mityba: prieskoniai sveikatai ir ligų prevencijai
Ajurveda - senovės Indijos medicinos sistema, kuriai daugiau nei 5000 metų. Tai holistinė gydymo sistema, kuri vieningai žiūri į kūną, dvasią ir sielą. Ajurveda nėra atsvara šiuolaikinei medicinai, ji ją praturtina ir papildo. Šiandien, kai smarkiai išaugo sveikatos priežiūros išlaidos, o lėtinių ligų skaičius didėja, ajurveda tampa ypač aktuali, siūlydama veiksmingą ligų prevenciją ir švelnų, bet efektyvų gydymą.
Ajurvedos pagrindai
Pats žodis "ajurveda" sudarytas iš dviejų sanskrito kalbos žodžių: "aju" (gyvenimas) ir "veda" (žinios). Tai "gyvenimo mokslas", kuris telkia dėmesį į kūno ir dvasios vienybę. Pasak ajurvedos specialisto Andriaus Misiuko, kad sveikata būtų gera, svarbi kūno ir dvasios vienybė.
Penki elementai ir došos
Ajurveda teigia, kad viskas, kas egzistuoja, pasireiškia kaip penkių Visatos ir kartu žmogaus principų, stichijų, elementų visuma:
- Žemė (kietas materijos būvis, simbolizuojantis pastovumą, tvirtumą)
- Vanduo (skystas materijos būvis, kurio pagrindinė savybė - tekėjimas)
- Oras (dujinis materijos būvis, kurio pagrindinė savybė - dinamika)
- Ugnis (jėga, keičianti materijos būvį. Jos savybė - vykdyti cheminius ir alcheminius pakitimus)
- Erdvė (tai laukas, tarsi vakumas, tuštuma, kurioje viskas gimsta ir į kurią viskas sugrįžta)
Šie elementai nėra tiesiog skysčiai, kūno raumenys ar kaulai, bet kosmoso jėgų projekcijos, kurios sukelia šiuos būvius.
Senovės išminčiai, aiškindami gyvybės fenomeną, gyvybines organizmo reakcijas sudėliojo į tris pagrindinius gyvybinius principus - došas: Vata, Pita bei Kapha. Kiekvienas žmogus turi unikalų šių došų derinį, kuris lemia jo fizines ir emocines savybes.
Taip pat skaitykite: Lengvi augalinės mitybos receptai
- Vata (Eteris ir Oras): pasireiškia kaip sausumas, šaltis, lengvumas, judesys, greitis, nepastovumas. Žmogaus kūne jie pasireiškia kaip jėgos projekcija, valdanti visus biologinius virpesius, judėjimą: nervinius impulsus, susitraukimus ir išsiplėtimus, širdies ritmą ir kitas savybes.
- Pita (Ugnis ir Vanduo): pasireiškia kaip riebumas, karštumas, lengvumas, intensyvumas, aštrumas ir skystumas.
- Kapha (Vanduo ir Žemė): pasireiškia kaip riebumas, tankumas, vėsus, sunkus ir vienodai stabilus.
Mitybos svarba
"Mityba, anot ajurvedos, yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos faktorių", - teigia A. Misiukas. Ajurvedinė mityba pagrįsta tuo, kad maistas turėtų būti kuo natūralesnis ir mažiau apdirbtas - garinamas, troškinamas, trumpai pakeptas, o rūkytas, raugintas, marinuotas, brandintas maistas laikomas netinkamu.
Ajurveda žmones skiria pagal prigimtinę kūno konstituciją (došas): Vata, Pita bei Kapha. "Kas vienam tipui - tinkama, kitam gali būti nuodas", - kalbėdamas apie maistą pabrėžė A. Misiukas. Pagrindinis principas - valgyti maisto, priešingo prigimtinės konstitucijos savybėms.
- Vata tipo žmonės (vėjo stichija, liekni, neramūs): rekomenduojamas šiltas, sotus maistas. Tinka sūrus, rūgštus, saldus skonis. Reikėtų riboti: žalius kopūstus, pomidorus, paprikas, baklažanus, žalias lapines daržoves, itin vengti neprinokusių vaisių.
- Pita tipo žmonės (ugnies stichija, energingi, lengvai įaudrinami): tinka vėsesnis - šaltas ar kambario temperatūros ir sunkesnis maistas. Geriausiai tinka kartus, sutraukiantis ir saldus skonis. Netinka druska. Reikėtų vengti: aštraus maisto, su mielėmis keptų duonos gaminių, riešutų - šie Pitai yra per riebūs, tinka nebent kokoso riešutai.
- Kapha tipo žmonės (žemės stichija, stambūs, lėti, stabilūs): tinka šiltas, lengvas maistas, sausi produktai. Skoniai - aštrus, kartus, sutraukiantis. Reikėtų vengti druskos, pieno produktų - jie Kapha tipo žmonėms pernelyg „klampūs“, netinka ir joks saldus, riebus maistas.
Valgant svarbu laikytis tam tikro eiliškumo: pirmiausiai reikėtų valgyti kietą, po to - minkštą, o pabaigoje - skystą maistą. Daugiausiai valgyti reikėtų, kai Saulė yra zenite - nuo 12 iki 14 val., nes virškinimo sistema tuo metu dirba aktyviausiai, o mažiausiai - vakare. "Prie stalo sėsk, kai esi alkanas, o kilk, kai dar nesi pilnai pasisotinęs", - pagrindinę ajurvedinės mitybos taisyklę išdėstė žinovas.
Maisto gaminimas pagal ajurvedą
"Gaminant svarbu produktų šviežumas ir švara. Pageidaujama prieš gaminant maistą nusiprausti. Žinoma, labai svarbu ir nusiteikimas, nuotaika. Gaminančio žmogaus energija persiduoda valgančiajam", - teigia A. Misiukas. Geriausia gaminti ant ugnies, mat toks maistas siejamas su ugnies elementu, kuris, pasak ajurvedos, turi didelę svarbą virškinimui. Maistą gaminti tinka ir dujos. O prasčiausiu, nors šiuo metu - populiariausiu būdu laikomas maisto gaminimas ant elektrinės viryklės.
Netinkami maisto deriniai
Ajurvedoje maisto derinimas taip pat itin svarbus - tuo siekiama, kad jis būtų lengvai virškinamas. Netinkami deriniai gali sukelti mieguistumą, sunkumo jausmą pavalgius, o ilgainiui - ir toksinų kaupimąsi.
Taip pat skaitykite: Tortai be kaltės: keto receptai
- Bananai ir pienas: virškinti tokį derinį teks ilgai.
- Pupelės ir sūris: abu produktai sunkiai virškinami, o kartu gali apsunkinti virškinimą ir sukelti toksinų susidarymą.
- Medus ir karšti gėrimai: medus kaitinamas tampa nuodingas.
Prieskoniai ajurvedoje: gydomosios savybės
Prieskoniai ajurvedoje turi svarbią reikšmę: jiems priskiriamos ir maistinės, ir gydomosios savybės. Anot Ž.Užkuraičio, prieskoniai - natūralus polivitaminų šaltinis. Prieskoniams spalvą ir nepaprastų galių suteikia saulė, todėl prieskoniai, augantys arčiau pusiaujo, yra vertingesni.
Svarbu, kad prieskoniuose ar jų mišiniuose nebūtų cheminių priedų kvapui, spalvai ar skoniui palaikyti. Dauguma žmonių daro klaidą - prieskonius deda tiesiai į sriubą ar kitus patiekalus. Pirmiausia prieskonius patariama pakepinti aliejuje ar lydytame svieste - ghi. Kepinant riebaluose prieskoniai išskiria lakiąsias medžiagas, todėl jų kvapas ir skonis sustiprėja net 2 - 3 kartus.
Populiariausi prieskoniai ir jų savybės
- Cinamonas: šildo kūną, galūnes bei spartina sveikimą sergant bet kokia liga.
- Vanilė: tinka saldiems patiekalams, ledams. Jei patalpa kvepia vanile, mažiau norisi valgyti.
- Čili pipirai: tinka gydyti bronchinei astmai, alergijai, aterosklerozei. Jie teigiamai veikia galvos smegenų nervinius audinius, aktyvina virškinimą, gydo epilepsiją, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir kt.
- Imbieras: gydo peršalimo ir odos ligas, bronchinę astmą, smegenų kraujotakos sutrikimus, normalizuoja skydliaukės veiklą ir kt.
- Ciberžolė: stiprus antioksidantas, joje gausu vitaminų C ir E.
- Kalendros sėklos: gerina atmintį, stimuliuoja imuninę sistemą, gydo gerybinius ir piktybinius auglius, padeda įveikti lengvus psichologinius krūvius, mažina temperatūrą.
- Šafranas: tonizuoja, pakelia nuotaiką, sklaido depresiją, stiprina širdį, gydo migreną, skrandžio opas, padeda susikaupti, malšina spazmus.
Ajurvedinės arbatos
Pasak Ž.Užkuraičio, jei norima rytą greitai pabusti ir būti žvaliam, nebūtina gerti kavos, galima gerti ir ajurvedinę arbatą, skirtą pusryčiams: ½ arbatinio šaukštelio imbiero miltelių, tiek pat cinamono ir vieną žiupsnelį kardamono sėklų. Viską užpilti 2 - 3 puodeliais karšto vandens ir palaukti 4 - 5 minutes. Jei kamuoja nemiga ar aukštas kraujospūdis, vakare patariama gerti tokią arbatą: vieną trečdalį arbatinio šaukštelio anyžių sėklų, po tiek pat cinamono ir ramunėlių žiedų.
Ajurvediniai preparatai ir žolelės
Ajurvedinės žolelės ir prieskoniai taip pat yra svarbi šio požiūrio sudedamoji dalis. Manoma, kad jie apsaugo organizmą nuo ligų ir teikia įvairios naudos sveikatai, įskaitant geresnį virškinimą ir psichinę sveikatą. Štai keletas populiariausių ajurvedinių žolelių ir prieskonių:
- Ašvaganda: mažina kortizolio kiekį, nerimą, gerina miegą, raumenų augimą, atmintį ir vyrų vaisingumą, mažina cukraus kiekį kraujyje, uždegimą ir stiprina imuninę sistemą.
- Bosvelija: mažina uždegimą, osteoartrito ir reumatoidinio artrito skausmą, gerina judrumą, padeda išvengti burnos infekcijų, pagerina virškinimą ir kvėpavimą.
- Trifala: mažina artrito sukeltą uždegimą, užkerta kelią tam tikrų rūšių vėžiui, mažina vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą ir vidurių pūtimą, gerina tuštinimosi dažnumą ir konsistenciją, mažina apnašų kaupimąsi, mažina dantenų uždegimą ir užkerta kelią bakterijų dauginimuisi burnoje.
- Brahmi: pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, gerina mokymosi rodiklius, dėmesį, atmintį ir informacijos apdorojimą, mažina dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomus, padeda pagerinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu ir nerimu.
- Kmynai: naudingi kontroliuojant kraujo lipidų kiekį ir apsaugant kepenis nuo daug riebalų turinčios dietos, apsaugo nuo 2 tipo diabeto ir širdies ligų, pasižymi antimikrobinėmis savybėmis.
- Ciberžolė: pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, apsisaugo nuo širdies ligų, gerina depresijos ir nerimo simptomus, padeda išsaugoti smegenų funkciją.
- Saldymedžio šaknis: mažina uždegimą ir kovoja su virusais bei bakterijomis, palengvina gerklės skausmą ir pagerina burnos sveikatą, padeda išvengti rėmens, pilvo pūtimo, pykinimo, pilvo pūtimo ir skrandžio opų, mažina odos bėrimo simptomus.
- Gotu kola: gerina atmintį, mažina stresą, nerimą ir depresiją, padeda išvengti strijų, sumažinti venų varikozę, padeda greičiau gyti žaizdoms ir sumažinti egzemos bei psoriazės simptomus.
- Raukšlėtasis svaidenis: mažina cukraus kiekį kraujyje ir skatina insulino sekreciją, mažina trigliceridų ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
- Kardamonas: mažina diastolinį kraujospūdį, padeda nuo pykinimo nėštumo metu, apsaugo nuo Helicobacter pylori bakterijų, kurios yra dažna skrandžio opų priežastis, ir gali sumažinti skrandžio opų dydį.
Atsargumo priemonės
Ajurvedinės žolelės ir prieskoniai paprastai laikomi saugiais, jei vartojami tokiais kiekiais, kurie paprastai naudojami maisto produktams ruošti ar gardinti. Tačiau prieš įtraukdami į savo maisto racioną bet kokius ajurvedinius papildus, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat verta paminėti, kad ajurvedinių produktų sudėtis ir kokybė nėra reguliuojama. Todėl besidomintys ajurvediniais preparatais turėtų juos pirkti tik iš patikimų įmonių, kurių produktus idealiu atveju ištiria trečioji šalis.
Taip pat skaitykite: Kaip maitintis subalansuotai?
Praktiniai patarimai, kaip integruoti ajurvedą į savo gyvenimą
- Gyvenkite gamtos ritmu: eikite miegoti iki 22 val., prabuskite kuo anksčiau.
- Pažadinkite save švelniai: užsistatykite žadintuvą bent 10 min. anksčiau, pamasažuokite rankas, veidą, galvą, pilvą.
- Pusryčiaukite: pailsėjusiose kepenyse susikaupia daug ugnies, todėl rinkitės lengvą, sultingą maistą, tokį kaip vaisiai, daržovės, uogos ir sultys.
- Gerkite: pabudę tuščiu skrandžiu išgerkite 2-3 puodelius šilto vandens.
- Vėsinkite galvą: trinkite galvą vėsiu vandeniu, ribokite neigiamos informacijos srautą prieš miegą.
- Medituokite: neturite noro medituoti? Tiesiog ramiai pakvėpuokite pozityviai nusiteikus.
- Rinkitės šarminį maistą: valgykite daug daržovių ir vaisių, rinkitės tuos, kurie labiausiai šarmina organizmą.
- Naudokite trifalą: trifala subalansuoja došas, valo ir jaunina organizmą.
- Neskubėkite gerti cheminių vaistų: išbandykite natūralias priemones, tokias kaip imbiero, pipirų ir ciberžolių mišinys.
- Mankštinkitės: puikią fizinę formą ir suteikia ištvermės žygiuojant.
tags: #ajurvedinė #mityba #prieskoniai #ligos