500 m virš jūros lygio įtaka Lietuvos klimatui
Lietuva, išsidėsčiusi vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje, patiria tiek globalių, tiek vietinių geografinių sąlygų įtaką. Vienas iš svarbių vietinių (azoninių) veiksnių, lemiančių klimato bruožus, yra reljefo absoliutusis aukštis. Nors Lietuva nėra kalnuota šalis, tačiau aukščio skirtumai, ypač pakylant virš 500 m virš jūros lygio, gali turėti pastebimą poveikį temperatūrai, kritulių pasiskirstymui ir kitiems klimato elementams. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip 500 m virš jūros lygio aukštis veikia Lietuvos klimatą, remiantis esamais tyrimais ir klimato duomenimis.
Lietuvos klimato ypatumai
Lietuvoje vyrauja vidutiniškai šaltas klimatas su snieginga žiema. Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausiau - šiltuoju laikotarpiu. Šalčiausio mėnesio (pajūryje - vasario, kitur - sausio) vidutinė temperatūra žemesnė nei -3 °C, šilčiausio (pajūryje - rugpjūčio, kitur - liepos) - iki 18 °C. Ne mažiau kaip 4 mėnesius vidutinė temperatūra būna didesnė nei 10 °C. Klimatą lemia globalūs (zoniniai) veiksniai ir vietinės geografinės sąlygos (azoniniai veiksniai). Lietuva išsidėsčiusi tarp 53° 54′ ir 56° 27′ šiaurės platumos. Nuotolis nuo pusiaujo (6130 km) ir Šiaurės ašigalio (3870 km) lemia Saulės aukštį virš horizonto, dienos trukmę ir bendrosios saulės spinduliuotės prietaką.
Azoniniai veiksniai, lemiantys klimato bruožus: gretimi sausumos plotai, vandenynų ir jūrų išsidėstymas, reljefo absoliutusis aukštis, dirvožemio savybės, paklotinio paviršiaus danga. Į vakarus nuo Lietuvos plyti Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno akvatorijos ir tik nedideli sausumos plotai - Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai su salomis, į rytus kelis tūkstančius kilometrų tęsiasi Eurazijos žemynas, todėl Lietuvos, nors ji ir pajūrio šalis, klimatas nėra tipiškas jūrinis. Prie azoninių veiksnių priskiriami ir vietiniai klimato veiksniai (reljefo formos, vandens telkiniai, dirvožemiai, augalija, urbanizuotos teritorijos, t. p.
Aukščio įtaka temperatūrai
Vienas iš pagrindinių aukščio poveikių klimatui yra temperatūros mažėjimas kylant aukštyn. Vidutiniškai temperatūra krinta apie 0,6 °C kas 100 metrų. Taigi, vietovėje, esančioje 500 m virš jūros lygio, vidutinė metinė temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė nei žemumose. Tai ypač pastebima šaltuoju metų laiku, kai aukštesnėse vietovėse gali būti daugiau šalnų ir sniego.
Lietuvos teritorijoje vidutinė metinė oro temperatūra yra apie 7-8 °C; aukščiausia - Kuršių nerijoje ir pajūryje (8,2-8,5 °C), žemėja į rytus iki 6,6 °C (1991-20 duomenimis). Uždara 7 °C izoterma apjuosia vėsesnę Žemaičių aukštumą. Sausio vidutinė temperatūra kinta nuo -0,9 °C (Klaipėdoje) iki -4,2 °C (Dūkšte). Žemaičių aukštumoje žiemą temperatūra būna apie 0,5-1,0 °C žemesnė nei tiek pat nuo jūros nutolusiose Ventos vidurupio, Šešupės ir Karšuvos žemumose. Liepos vidutinė oro temperatūra didžiojoje Lietuvos dalyje yra 18,1-18,6 °C, aukščiausia Nidoje (18,9 °C), o žemiausia (dėl didesnio absoliūčiojo aukščio) - Žemaičių aukštumoje (Laukuvoje 17,4 °C).
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Šaltų (ledo) dienų, kai maksimali oro temperatūra žemesnė už 0 °C, pasitaiko spalio-balandžio mėnesiais (pajūryje lapkritį-balandį). Prie Baltijos jūros per metus jų būna vidutiniškai 27, o rytuose 51 (daugiausiai sausį, 9-16). Vidutinis dienų skaičius, kai minimali oro temperatūra aukštesnė arba lygi 0 °C didžiausias pajūryje (281), o mažiausias Žemaičių aukštumoje ir rytuose (244-246).
Kritulių pasiskirstymas
Aukštis taip pat daro įtaką kritulių pasiskirstymui. Kalvotos vietovės dažnai gauna daugiau kritulių nei žemumos, nes kylantis oras atvėsta ir kondensuojasi, suformuodamas debesis ir kritulius. Lietuvoje šis efektas ypač pastebimas Žemaičių aukštumoje, kuri yra viena iš aukštesnių šalies dalių.
Kritulių pasiskirstymui Lietuvoje didžiausią įtaką turi reljefas, kalvų šlaitų padėtis vyraujančių oro tėkmių atžvilgiu ir nuotolis nuo jūros. Drėgnos jūrinio oro masės, atslinkusios iš vakarų ir pietvakarių, priverstos kilti Žemaičių aukštumos šlaitais, adiabatiškai atvėsta, aktyvėja debesodara, iškrinta gausesni krituliai. Priešingas procesas vyksta pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose - oras besileisdamas adiabatiškai šyla ir kritulių sumažėja. Panašus efektas susidaro ir Sūduvos aukštumos šiaurės rytiniuose bei Švenčionių aukštumos rytiniuose šlaituose. Tolstant nuo jūros kritulių kiekis mažėja.
Per metus vidutiniškai iškrinta apie 695 mm (44 km3) kritulių. Dėl atmosferos cirkuliacijos ypatumų konkrečiais metais kritulių kiekis gali skirtis nuo vidutinių reikšmių daugiau kaip 1,5 karto: didžiausias metinis kritulių kiekis yra buvęs 1322,8 mm (1981, Lankupiuose), mažiausias - 355,7 mm (1964, Ukmergėje). 60-66 % (ši dalis didėja einant iš vakarų į rytus) kritulių iškrinta šiltuoju metų laikotarpiu (balandį-spalį). Pagal fazinį būvį vyrauja lietaus pavidalo (kinta nuo 72 % rytuose iki 77 % pajūryje), mišrieji (13-19 %) ir kristaliniai (sniego ir ledo) krituliai (jų dalis didėja iš vakarų į rytus nuo 6 % iki 9 %).
Dienų, kai iškrinta daugiau arba lygiai 10 mm kritulių, per metus daugiausia būna Žemaičių aukštumoje ir pajūryje (19-22), kitur - 13-16. Per šaltąjį laikotarpį vidutiniškai būna 78-46 d. su sniego danga (storis daugiau arba lygus 1 centimetrui).
Taip pat skaitykite: Ignalinos kraštovaizdžio ypatumai
Kiti klimato elementai
Be temperatūros ir kritulių, aukštis gali turėti įtakos ir kitiems klimato elementams, tokiems kaip vėjo greitis, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Aukštesnėse vietovėse vėjo greitis paprastai yra didesnis, nes nėra kliūčių, tokių kaip medžiai ir pastatai. Debesuotumas taip pat gali būti didesnis, nes kylantis oras skatina debesų formavimąsi. Saulės spinduliuotė gali būti intensyvesnė, nes oras yra skaidresnis ir mažiau užterštas.
Vėjo vidutinis greitis (10 m aukštyje) didžiausias Lietuvos pajūryje (apie 4,1 m/s), mažėja į rytus ir mažiausias reikšmes (2,2-2,5 m/s) pasiekia miškinguose ir kalvotuose Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonuose. Šaltuoju laikotarpiu dėl aktyvios cikloninės veiklos vėjo greičiai 1-2 m/s didesni nei vasarą. Kalvų viršūnėse ir priešvėjinių šlaitų viršutinėse dalyse vėjo greitis 30-50 % didesnis nei lygumose, o pavėjiniuose šlaituose ir neprapučiamose daubose - 20-40 % mažesnis.
Vidutinis metų bendrasis debesuotumas Lietuvoje apie 70 %, didžiausias - lapkritį-vasarį (80-85 %), mažiausias - gegužę-rugpjūtį (apie 65 %). Iš viso per metus saulėtų valandų mažiausiai būna Vilniuje (1770 valandų), daugiausia - pajūryje ir Kuršių nerijoje (2000-2100 valandų).
Klimato kaita ir aukštis
Klimato kaita taip pat gali paveikti aukščio įtaką klimatui. Kylant temperatūrai, sniego danga aukštesnėse vietovėse gali mažėti, o tai gali turėti įtakos vandens ištekliams ir ekosistemoms. Be to, dėl klimato kaitos gali keistis kritulių pasiskirstymas, o tai gali sukelti sausras žemumose ir potvynius aukštumose.
Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Numatoma, kad vidutinė oro temperatūra lyginant su dabartine (7,4 °C) kils nuo 1,2 °C iki 2,8 °C. Didžiausias atšilimas numatomas žiemą (gruodžio - sausio mėn., 3,9-4,4 °C), mažiausias - pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje gegužės - liepos mėnesiais (nuo 1,9 iki 2,1 °C). Kritulių kiekio Lietuvoje padidėjimas prognozuojamas nuo 42 mm arba 6 % (RCP4.5) iki 98 mm arba 14 % (RCP8.5). Metinis kritulių kiekis atitinkamai pasieks nuo 726 mm iki 782 mm. Dienų su sniego danga skaičius pastebimai mažėja keičiantis klimatui. Numatoma, kad jis iki šimtmečio pabaigos sumažės nuo dabartinių 8 savaičių per žiemą iki 5 savaičių pagal RCP4.5 ir tik vienos savaitės pagal RCP8.5.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
Pavyzdžiai Lietuvoje
Nors Lietuvoje nėra aukštų kalnų, tačiau Žemaičių aukštuma, kurios aukščiausi taškai siekia apie 230 m virš jūros lygio, jaučia aukščio poveikį klimatui. Šioje vietovėje vidutinė metinė temperatūra yra žemesnė, kritulių iškrinta daugiau, o sniego danga išsilaiko ilgiau nei žemumose.
Kitas pavyzdys yra Aukštaitijos aukštuma, kurios aukščiausi taškai siekia apie 300 m virš jūros lygio. Šioje vietovėje taip pat jaučiamas aukščio poveikis klimatui, nors ir mažesnis nei Žemaičių aukštumoje.
tags: #500 #m #virš #jūros #lygio #įtaka