Ignalinos aukštis virš jūros lygio: kraštovaizdžio ir kultūros dermė
Ignalina, įsikūrusi šiaurės rytų Lietuvoje, garsėja ne tik ežeringu kraštovaizdžiu, bet ir reljefo ypatumais. Šiame straipsnyje nagrinėsime Ignalinos aukštį virš jūros lygio, aptarsime kraštovaizdžio ypatumus, gamtos ir kultūros paveldo objektus, kurie formuoja šio regiono unikalumą.
Bendrasis Ignalinos kraštovaizdis
Ignalinos rajonas, esantis Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, pasižymi kalvotu reljefu. Į rytus nuo Ignalinos miesto tęsiasi Švenčionių aukštuma. Vidutinis aukštis virš jūros lygio šiame regione siekia 150-155 m. Aukščiausios kalvos iškyla daugiau kaip 200 m virš jūros lygio, o žemiausios įdubos siekia 40-60 m ir yra užlietos vandens. Ignalinos kraštas yra gamtos mylėtojų mėlyna.
Aukščiausios vietos Ignalinos rajone
- Ladakalnis: Viena iš gražiausių ir vaizdingiausių vietų Lietuvoje - Ladakalnis, iškilęs 176 m virš jūros lygio. Nuo jo viršūnės atsiveria vaizdas į šešis ežerus: Linkmenas, Asekas, Alksnas, Alksnaitis, Ūkojas ir Pakasas. Taip pat matomi Puziniškio ir Ginučių piliakalniai, Ginučių ąžuolynas ir Minčios bei Ažvinčių girios.
- Nevaišių kalnas: Penktoji pagal aukštį Lietuvos kalva, siekianti 288,9 m virš jūros lygio. Tai aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas, stūksantis 4 km į šiaurę nuo Ceikinių.
- Būdakalnis (Ažušilės kalnas): Viena aukščiausių kalvų Lietuvoje, siekianti 284,8 m virš jūros lygio. Kalva yra 3 km į rytus nuo Ignalinos, Švenčionių aukštumoje.
Ežerai ir vandens telkiniai
Ignalinos rajonas užima trečią vietą Lietuvoje pagal ežerų gausą po Zarasų ir Molėtų. Ginučių apylinkės yra ežeringiausios Lietuvoje. Iš viso Ignalinos krašte yra 209 įvairaus dydžio ežerai, užimantys 7,7 proc. rajono teritorijos. Bendras vandens telkinių plotas sudaro beveik dešimtadalį rajono ploto. Rajone teka 20 upių ir yra 40 tvenkinių.
- Baluošas: Labai neįprastas ežeras, kuriame yra keletas salų. Vienos jų - Ilgasalės - viduryje telkšo nedidelis, bet labai gilus ežerėlis. Tai vienintelis Lietuvoje ežeras ežere.
- Lūšiai: Vienas žuvingiausių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, kuriame gausu lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, plakių, karšių, lynų, meknių, ungurių, stintų, seliavų ir šamų.
Kultūros paveldo objektai
Ignalinos kraštas turtingas ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo objektų.
- Ginučių piliakalnis: Piliakalnis yra tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Ant piliakalnio rasite paminklinį akmenį, bylojantį, kad čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
- Šiliniškių apžvalgos bokštas: Pirmas tokio tipo objektas Lietuvoje, įrengtas ant mobiliųjų telekomunikacijų bokšto.
- Ginučių vandens malūnas: Vienintelis iš šešių Aukštaitijos nacionaliniame parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą.
- Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia: Modernus pastatas, pastatytas 1999 metais pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus projektą.
- Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia: Medinės architektūros perlas, vienas gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje.
Gamtosauga ir turizmas
Aukštaitijos nacionalinis parkas, įkurtas 1974 m., yra seniausias Lietuvoje. Parko teritorija suskirstyta į zonas, kurioms taikoma skirtinga apsaugos tvarka. Parkas atveria galimybes pažinti natūralią gamtą. Ignalinos turizmas siūlo unikalią patirtį. Nuotykiai varžo nuo vandens kelionių iki dviračių žygių.
Taip pat skaitykite: Ekologinė sąmonė ir statybos Ignalinoje
Ignalinos pažintiniai takai leidžia tyrinėti nuostabią gamtą. Meironų botanikos takas, driekiantis 3,5 km, atveria unikalią galimybę pažinti vietinę augaliją. Šalia tako įsikūręs skulptūrų parkas Lūšių ežero pakrantėje. Paliesiaus dvaro pažintinis takas tampa aktyvaus laisvalaikio mėgėjų pokyliu.
Taip pat skaitykite: Tradicinis šakočio receptas
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
tags: #Ignalinos #aukštis #virš #jūros #lygio