Mėsos vartojimo sukeliamos ligos ir sveikos mitybos principai
Medikai nuolat perspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos pavojingiausių, nes didžioji dalis žmonių miršta būtent nuo jų. Visuomenė dažnai baiminasi vėžio, bet nepakankamai atkreipia dėmesį į padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, kurie yra svarbūs širdies ligų rizikos veiksniai. Šiame straipsnyje aptarsime širdies nepakankamumą, mitybos įtaką sveikatai ir konkrečias ligas, susijusias su mėsos vartojimu, bei pateiksime rekomendacijas, kaip maitintis sveikai ir sumažinti riziką susirgti.
Širdies nepakankamumas: kas tai?
Širdies nepakankamumas yra didėjanti visuomenės sveikatos problema. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o kasmet atsiranda dar apie 4,5-7,5 tūkst. naujų atvejų. Daugelis žmonių nejaučia simptomų, todėl lieka nediagnozuoti ir negydomi.
Širdies nepakankamumas - tai lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta širdies funkcija. Sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti kraujo arba išstumti jį į organus. Dažniausiai tai nutinka po miokardo infarkto, sergant išemine širdies liga, padidėjus kraujospūdžiui arba esant širdies ritmo sutrikimams. Simptomai vystosi palaipsniui, todėl žmonės juos dažnai sieja su senėjimu.
Nesigydant nuo pirmųjų simptomų, penkerius metus išgyvena tik apie pusę ligonių, o dešimt metų - vos ketvirtadalis. Tai rodo, kad tiek visuomenė, tiek sveikatos apsaugos sistema nepakankamai dėmesio skiria šiai problemai.
Riziką susirgti širdies nepakankamumu didina hipertenzija, miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos, uždegimai, infekcinės, paveldėtos ir toksinės širdies raumens ligos. Pastarosios gali išsivystyti dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Širdies nepakankamumą taip pat gali išprovokuoti cukrinis diabetas ir tirotoksikozė.
Taip pat skaitykite: Alternatyvos mėsai
Kaip atpažinti širdies nepakankamumą?
Įtarti širdies nepakankamumą galima, jei jaučiamas dusulys net ir po nedidelio fizinio krūvio, pasunkėja kvėpavimas gulint, didėja svoris, tinsta kojos dėl skysčių susikaupimo. Taip pat gali varginti bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargis. Vėliau gali sutrikti kitų organų (odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų) veikla.
Diagnozuoti širdies nepakankamumą padeda įvairūs tyrimai, iš kurių svarbiausias yra ultragarsinis širdies tyrimas. Jis leidžia įvertinti širdies struktūrą ir jos veiklą, ypač kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją.
Anksti diagnozuotas širdies nepakankamumas gali būti efektyviai gydomas. Svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų daugiafunkcinė komanda, kurią sudaro šeimos gydytojai, kardiologai, širdies chirurgai, reabilitologai, slaugos specialistai ir kitų specialybių gydytojai.
Kaip saugoti širdį?
Norint apsaugoti širdį, svarbu sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, profilaktiškai tikrintis sveikatą ir nuolat vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Esant širdies nepakankamumui, būtina sumažinti druskos kiekį maiste. Dėl ligos organizme susikaupia per daug natrio, kuris sulaiko skysčius, apsunkina širdies darbą, sukelia pabrinkimus ir dusulį. Rekomenduojama dieta, kurioje natrio kiekis neviršija 2000-3000 mg per dieną.
Taip pat skaitykite: Tobulas skonis ant laužo
Natrio kiekio mažinimo taisyklės:
- Nevartoti druskos ruošiant maistą, paskaninti žolelėmis, citrinų sultimis.
- Rinktis maistą, kuriame mažai natrio.
- Valgyti kuo daugiau šviežio maisto.
- Skaityti maisto produktų etiketes.
Mitybos įtaka sveikatai
Šiais laikais vis daugiau žmonių stengiasi maitintis sveikiau. Tai gali būti susiję su noru išvengti ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, arba siekiu turėti tobulą kūną. Vis dėlto, manija sveikai maitintis kartais gali peraugti į otoreksiją - mitybos sutrikimą, kai žmogus obsesiškai rūpinasi tik sveiku maistu.
Sveika mityba - tai tokia mityba, kai organizmas gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir energiją optimaliam svoriui ir funkcionavimui palaikyti. Svarbu valgyti įvairius maisto produktus, kad gautume baltymų, angliavandenių, riebalų, vandens, vitaminų ir mineralų.
Mityba ir ligos
Augalinė mityba gali padėti kovoti su įvairiomis ligomis, o netinkama mityba dažnai yra ligų priežastis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis JAV ir Europoje. Aterosklerozė (arterijų sukietėjimas) gali pradėti vystytis jau vaikystėje dėl netinkamos mitybos.
Tyrimai rodo, kad perėjus prie augalinės mitybos, širdies ligų progresavimas gali sustoti, o kartais net ir regresuoti. Kūnas valosi nuo cholesterolio plokštelių be vaistų ar chirurginių intervencijų.
Dažnai pabrėžiama genetika kaip pagrindinė ligų priežastis, tačiau mityba taip pat labai svarbi. Net ir esant genetiniam polinkiui į aukštą cholesterolio kiekį, mitybos pokyčiai gali padėti.
Taip pat skaitykite: Žalių kiaušinių nauda ir rizika: išsami apžvalga.
Prevencija ir gydymas
Organizmas turi gebėjimą išgyti pats, jei jam sukuriamos tinkamos sąlygos. Pavyzdžiui, plaučiai išsivalo nuo deguto nustojus rūkyti. Panašūs procesai vyksta ir kraujagyslėse pakeitus mitybą.
Tyrimai rodo, kad augalinė mityba gali sumažinti aterosklerozės skaičius net ir nenaudojant vaistų. Taip pat galima sumažinti svorį, kraujo spaudimą, cholesterolio ir trigliceridų kiekį.
Sumažinus sočiųjų riebalų suvartojimą, galima sumažinti širdies nepakankamumo, širdies priepuolių ir insultų riziką. Atsisakius mėsos, pieno, sūrio, kiaulienos ir vištienos, rezultatai gali būti dar geresni.
Epidemiologinis perėjimas ir mitybos pokyčiai
Nėra tokio dalyko kaip mirtis nuo senatvės. Žmonės miršta nuo ligų, dažniausiai nuo miokardo infarkto. Daugelio mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės suprastų, kad jos susijusios su mityba.
Medicinos antropologai išskiria epidemiologinio perėjimo etapus, kai žmoniją paveikė ligos. Šiuo metu dominuoja lėtinės, degeneracinės ir žmogaus sukeltos ligos. Tai susiję su mitybos pokyčiais, kai pereinama prie vakarietiškos mitybos, kurioje vyrauja gyvūninės kilmės ir perdirbtas maistas.
Kinija yra geras pavyzdys, kaip atsisakius tradicinės augalinės mitybos padaugėjo lėtinių ligų. Svarbu orientuotis į moksliniais duomenimis pagrįstą mitybą, kurioje vyrauja visavertis augalinis maistas.
Vegetariška mityba neužkirs kelio lėtinėms ligoms, jei vegetarai valgys daug smarkiai perdirbto maisto. Indijoje sergamumas diabetu, širdies ligomis, nutukimu ir galvos smegenų insultu didėjo, nes sumažėjo visavertžio augalinio maisto vartojimas ir padaugėjo rafinuotų angliavandenių bei greitojo maisto.
Mityba ir vėžys
Laikantis sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, vėžio rizika gali sumažėti. Nėra specifinės dietos, kuri apsaugotų nuo vėžio, tačiau rekomenduojama vengti apdorotos mėsos ir riboti raudonos mėsos vartojimą, kad sumažėtų storosios žarnos vėžio rizika.
Svarbu valgyti teisingus maisto kiekius ir išvengti kūno svorio padidėjimo. Rekomenduojama vartoti daug augalinio maisto, turinčio daug maistinių skaidulų, ir vengti didelės energetinės vertės maisto, ypač kuriame daug gyvulinių riebalų ir cukraus. Taip pat naudinga vartoti omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir vengti saldžiųjų gėrimų.
Siekiant sumažinti virškinamojo trakto vėžio riziką, rekomenduojama gausiai vartoti daržoves, vaisius, ankštines kultūras, viso grūdo produktus. Taip pat svarbu mažai vartoti raudonos mėsos, ypač perdirbtos mėsos produktų, ir riboti druskos bei sūdyto maisto vartojimą.
Įvairaus augalinio maisto vartojimas yra svarbi sveikos mitybos dalis. Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairių spalvų daržoves, ankštines ir grūdines kultūras.
Raudona mėsa - tai jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena, įskaitant šių rūšių perdirbtos mėsos maistą bei mėsainius. Rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 500 g raudonos mėsos per savaitę. Perdirbta mėsa - tai rūkytas ar sūdytas kumpis, saliamis, dešrelės. Jos vartojimas yra susijęs su didesne žarnyno vėžio rizika.
Nutukimas sukelia metabolinius ir hormoninius pokyčius, dėl ko didėja tikimybė susirgti krūties, gimdos, kiaušidžių vėžiu moterims bei prostatos vėžiu vyrams.
Svarbu laikytis įvairumo principo, nes tik su įvairiais maisto produktais organizmas bus aprūpintas visomis reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų.
Apsinuodijimas maistu
Maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia įvairūs infekciniai veiksniai - bakterijos, virusai. Toks apsinuodijimas maistu vadinamas maisto toksikoinfekcija. Rečiau apsinuodijimą lemia toksinai, cheminės medžiagos, t.y. ne infekciniai veiksniai. Tada apsinuodijimas vadinamas intoksikacija maistu.
Mikrobai į organizmą su maistu patenka į virškinamąjį traktą ir todėl pirmuosius simptomus (pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą) sukelia būtent čia. Kai kurie mikrobai lieka žarnyne, dalis jų gamina toksinus, kurie patenka į kraujo tėkmę, dalis gali prasiskverbti į kitus organizmo audinius. Apsinuodijimas maistu gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims. Visgi didesnė rizika yra kūdikiams ir pagyvenusiems asmenims.
Apsinuodijama maistu, kai suvalgoma maisto, kuris yra užterštas žalingais mikroorganizmais.
Kaip užteršiamas maistas?
- Maisto produktų apdorojimas. Sveikų, naudojamų maistui, gyvūnų žarnyne yra daug bakterijų. Jei žarnyno bakterijos kontaktuoja su mėsa, ji gali būti užkrečiama.
- Maisto produktų auginimas. Švieži vaisiai, daržovės gali būti užteršiami mikrobais jei plaunami vandeniu, į kurį yra patekę gyvulių mėšlo ar žmonių išmatų.
- Maisto paruošimas. Maistas gali būti užteršiamas, kai jį apdoroja infekuotas asmuo arba , kai užkrėstas maisto produktas kontaktuoja su neužkrėstu.
Ligos mikroorganizmams patekus su maistu ligos simptomai ima reikštis praėjus tam tikram laikui, vadinamam inkubaciniu periodu. Inkubacinis periodas gali trukti nuo keleto valandų iki dienų, priklauso nuo to kokie mikroorganizmai ir koks jų kiekis pateko į virškinamąjį traktą. Inkubacinio periodo metu mikrobai iš skrandžio patenka į žarnas, prisitvirtina prie žarnų sienelės ląstelių ir ima daugintis. Kai kurie mikrobai taip ir lieka žarnyne, dalis prasiskverbia į kitus audinius, dalis gamina toksinus, patenkančius į kraują.
Tai, ar patekus mikroorganizmams žmogus susirgs priklauso nuo daugelio veiksnių: patekusių mirkoorganizmų kiekio, amžiaus, sveikatos būklės.
Rizikos grupės:
- Vyresnio amžiaus žmonės.
- Nėščiosios. Medžiagų apykaitos pokyčiai, kraujotakos pakitimai nėštumo metu padidina apsinuodijimo maistu riziką. Nėštumo metu organizmo reakcijos į sukėlėją gali būti labiau išreikšta.
- Kūdikiai ir maži vaikai.
- Sergantieji lėtinėmis ligomis.
Simptomai gali išsivystyti greitai per 30 minučių ar lėtai progresuoti per keletą dienų, savaičių. Dažniausiai apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir liga praeina per 24- 48 valandas.
Gydymas
Neintensyvus vėmimas ir viduriavimas, trunkantis iki 24 valandų gali būti gydomas ir namuose. Pirmasis uždavinys yra atstatyti netektų skysčių pusiausvyrą ir palengvinti simptomus. Tai gali būti pasiekta gausiai geriant skysčius. Rekomenduojama dažnai siurbčioti skaidrius skysčius. Vengti alkoholio, kofeino ir cukraus turinčių gėrimų. Vaistinėse yra parduodami specialūs geriamosios rehidracijos tirpalai. Jie ypač svarbūs vaikams.
Jei skysčiai toleruojami, liovusis vėmimui, pykinimui, galima pradėti valgyti. Valgyti rekomenduojama nedideliais kiekiais lengvai virškinamą maistą. Jei apsinuodijimą lydi karščiavimas, gali būti skiriama temperatūrą mažinančių preparatų (paracetamolio, ibuprofeno).
Antibiotikai maisto toksikoinfekcijos atveju skiriami gana retai. Kai kuriais atvejais antibiotikai gali net pabloginti būklę. Gydytojas antibiotikų gali skirti jei apsinuodijimą sukėlė bakterijos ir simptomai labai išreikšti.
Šigeliozės trukmė (viena dažniausių keliautojų viduriavimų priežasčių) trukmė gali būti sutrumpinta antibiotikais. Visgi ši specifinė liga praeina ir be gydymo.
Jei užsikrečiama listerijomis, paprastai pacientas guldomas į ligoninę ir skiriami intraveniniai antibiotikai. Kuo greičiau paskirimas gydymas, tuo geriau. Jei listerioze susirgo nėščioji, būtina kuo greičiau skirti antibiotikus, kad bakterijos nepaveiktų vaisiaus.
Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?
- Šaldytus maisto produktus pirkite paskiausiai.
- Išimkite gendančius produktus pirmiausiai ir juos iškarto įdėkite į šaldytuvą. Mėsą, žuvį, vištieną dėkite į šalčiausią šaldytuvo vietą.
- Nevartokite įtarimą keliančių produktų.
- Plaukite rankas prieš apdorojant mėsą ir po to. Rankas plauti šiltu vandeniu su muilu.
- Laikykite žalią mėsą, žuvį atskirai nuo kitų maisto produktų.
- Saugiai atšildyti maisto produktus galima šaldytuve.
- Greitai maistą galima atšildyti mikrobangėje.
Kaip atpažinti sugedusią mėsą?
Pasikeitęs mėsos kvapas yra vienas iš sugedusios mėsos simptomų, tačiau tai - ne vienintelis ženklas, parodantis, kad jos geriau nebevalgyti.
Jeigu mėsa dvokia neįprastai aitriai, ją išmesdami pasielgsite teisingai. Tačiau netgi jeigu jos kvapas yra įprastas, mėsa gali būti jau nebetinkama vartoti. Kai kurių rūšių mėsa jūsų nesusargdins net ir kiek pagedusi, jeigu tik bus tinkamai termiškai apdorota. Bet vargu, ar verta ją valgyti, net ir žinant, kad tokia mėsa nepadarys didelės žalos sveikatai.
Mėsa yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams veistis ir netinkamai vartojama ji gali pakenkti sveikatai. Mėsą paveikia dviejų rūšių bakterijos: patogeninės, dėl kurių apsinuodijame maistu, ir gedimą lemiančios bakterijos, kurios veisiasi net ir žemoje temperatūroje. Jos gadina mėsą, lemia nemalonų jos kvapą, sudėtį ir skonį. Jeigu jūsų mėsą užkrėtė pastarosios bakterijos, jūsų nosis greičiausiai jus perspės prie jos nesiliesti. Tačiau patogeninės bakterijos gali sparčiai veistis nuo +5 iki +60 C laipsnių temperatūroje ir jūsų juslės jų sukeltos žalos nepajus.
Kiek laiko galima vartoti mėsą?
Jeigu nerimaujate, ar mėsa nesukels pavojaus jūsų sveikatai, neužtenka vien ją pauostyti prieš valgant. Svarbu žinoti, kad mėsą reikia ir teisingai laikyti bei ruošti.
Ar mėsa nesugedusi, vis pirma galima spręsti pagal tai, kiek laiko ji praleido šaldytuve. Žemesnė nei +5 Celcijaus laipsnių temperatūra tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet visiškai to nesustabdo.
Termiškai neapdorotą mėsą, tokią kaip faršas, paukštiena ar jūros gėrybės, galima vartoti 1-2 dienas. O žali kepsniai, didkepsniai, žlėgtainiai, šonkauliukai, išpjovos, gali būti laikomi šaldytuve 3-5 dienas. Termiškai apdorota mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės bus tinkamos vartoti 3-4 dienas. Bet kokią mėsą bus saugu vartoti beveik neribotą laiką ir kone metus ji nepraras skoninių savybių, jei bus laikoma užšaldyta.
Mažiau tikėtina, kad E.coli bakterijomis bus užkrėsta šviežiai pas mėsininką sumalta mėsa, arba ta, kurią susimalėte patys namuose iš turėto gabalo, nei ta kurią įsigijote maisto prekių parduotuvėje, supakuotą vakuuminėje pakuotėje, nes toks faršas neretai būna pagamintas iš skirtingų gyvūnų skerdienos.
Kaip teisingai paruošti mėsą?
Net jeigu ir mėsa laikoma teisingai, prieš valgant ją vis tiek būtina teisingai paruošti. Tik taip išvengsite apsinuodijimo maistu. Netinkamai paruoštoje mėsoje greitai dauginasi bakterijos, todėl ją valgyti tampa nesaugu.
Prieš ruošdami mėsą ir po to nusiplaukite rankas. Niekada mėsos nelaikykite kambario temperatūroje - geriau pasinaudokite šaldytuvu, kad išvengtumėte pavojingos zonos, kurioje bakterijos greitai dauginasi. Jeigu mėsą laikėte tinkamomis sąlygomis, ją kepkite tik gerai įkaitinę kepimo indą, kad vidinė temperatūra būtų ne žemesnė, kaip +70 C laipsnių. Tik taip išnaikinsite visas kenksmingus mikrobus.
Viso mėsos gabalo viduje paprastai bakterijų nebūna. Tačiau jų gali būti susmulkintoje mėsoje. Taigi, galite patiekti ir žalią mėsą, jeigu tinkamai apdorojote jos paviršių, nesujaudindami dėl žalingų bakterijų.
Vėžiagyviuose gali būti pavojingų virusų, kurių aukšta temperatūra nesunaikina, todėl juos reikia laikyti ir ruošti atsakingai. Kambario temperatūros vėžiagyvius reikia suvartoti greitai.
tags: #mėsos #vartojimo #sukeliamos #ligos