Širdies transplantacijos istorija: nuo pionieriaus Ch. Barnardo Pietų Afrikoje iki A. Marcinkevičiaus indėlio Lietuvoje
Pasaulio žiniasklaida 1967 metais mirgėjo antraštėmis apie sensacingą įvykį - Pietų Afrikos Respublikoje sėkmingai atliktą pirmąją žmogaus širdies transplantaciją. Šis pasiekimas tapo proveržiu medicinos istorijoje ir įkvėpė kardiochirurgus visame pasaulyje, tarp jų ir profesorių Algimantą Marcinkevičių Lietuvoje.
Pirmieji žingsniai: Ch. Barnardo pionierystė
Širdies transplantacijos tėvu pasaulyje laikomas Stanfordo (JAV) profesorius Normanas Shumway'us, tačiau būtent Christiaan Barnard Pietų Afrikos Respublikoje atliko pirmąją sėkmingą operaciją, kuri sulaukė didžiulio atgarsio visame pasaulyje.
Pacientas, kuriam buvo persodinta širdis, buvo Luisas Vaškanskis, 41 metų vyras, sirgęs cukriniu diabetu ir patyręs kelis infarktus. Jo būklė buvo kritinė, ir transplantacija buvo vienintelė galimybė išgelbėti jo gyvybę. Donorė buvo Denise Darvall, 25 metų moteris, žuvusi autoavarijoje.
Širdies transplantacijos idėjos plėtra Lietuvoje
Širdies transplantacijos idėja ypač susižavėjo kardiochirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius. Po eksperimentų stadijos jau 1969 m. kreipėsi į sveikatos ministeriją Vilniuje, kuri persiuntė prašymą leisti atlikti širdies transplantaciją į Maskvą. Atsakymas buvo neigiamas. Vis dėlto po 20 metų 1987 m.
Profesoriaus gyvenimas ir darbai ypač svarbūs XX a. Lietuvos medicinos pažangai. Medicinos aplinka šeimoje nulėmė jaunojo Algimanto specialybės pasirinkimą. Mokymasis Panevėžio gimnazijoje, kuri garsėjo žymiais mokytojais, ypač humanitarais, galutinai suformavo Lietuvos patriotą ir tvirtų humanistinių pažiūrų, siekiantį tarnauti žmogui, jaunuolį.
Taip pat skaitykite: 1967 m. širdies transplantacija
Žymių to meto Medicinos fakulteto asmenybių docento Kazio Katiliaus ir profesoriaus Prano Norkūno įtaka lėmė būsimo profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus pasirinktą chirurgo kelią, o baigęs studijas, jis tolesnį savo likimą glaudžiai susiejo su profesoriaus Prano Norkūno darbais. Jis buvo jo asistentu, kartu puoselėjo chirurgijos pažangos siekius, profesoriaus Prano Norkūno pavedimu pradėjo kraujagyslių chirurgiją ir hipotermijos eksperimentus, ir galiausiai prof. P. Norkūnas perdavė jam Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos ir Bendrosios chirurgijos katedros vadovavimą. Šis žingsnis buvo lemtingas tolesniam profesoriaus A.
Moderniąją atviros širdies chirurgiją Algimantas Marcinkevičius pradėjo vystyti Lietuvoje jau būdamas patyręs chirurgas, po 10 metų darbo kartu su profesoriumi Pranu Norkūnu, o taip pat susiformavęs kaip mokslininkas, siekiantis medicinos pažangos ir apginęs daktaro disertaciją. Taip pat buvo nueitas nemažas eksperimentų kelias - baigti hipotermijos eksperimentai ir pradėti nauji, ką tik įsigyto, nelabai tobulo rusiško dirbtinės kraujo apytakos aparato išbandymas, siekiant galimybės sustabdyti širdį.
Po trumpos serijos eksperimentų, skirtų išbandyti tik ką gautą dirbtinės kraujo apytakos aparatą, 1964 metais profesorius A. Marcinkevičius su grupe jaunų chirurgų, anesteziologų, biochemikų ir fiziologų vyksta vieno mėnesio stažuotei į akademiko E. Mešalkino vadovaujamą Novosibirsko kraujo apytakos patologijos institutą. Čia stebi atviros širdies operacijas, tęsia Vilniuje pradėtus dirbtinės kraujo apytakos eksperimentus. Reikšmingas atsitiktinumas - Novosibirske dirbtinės kraujo apytakos laboratorijai vadovauja lietuvis tremtinys Jeronimas Stundžia, kuris labai nuoširdžiai perduoda savo žinias, o vėliau kartu su akademiku E.
1964 m. spalio 14 diena išlieka reikšmingiausia data. Tai diena, kada buvo padaryta pirmoji sėkminga atviros širdies operacija Lietuvoje, panaudojant dirbtinę kraujo apytaką. Tą dieną, dalyvaujant akademikui E. Mešalkinui ir dirbtinės kraujo apytakos specialistui J.
1964 metais atliktos pirmosios atviros širdies operacijos profesoriui Algimantui Marcinkevičiui buvo tik ilgo kelio pradžia. Jos buvo daromos vis dažniau, įdiegiami nauji širdies ligų diagnostikos būdai. Tikslesnės diagnozės ir geri operacijų rezultatai skatino plėsti operacijų diapazoną, imtis vis sudėtingesnių operacijų. Profesorius A. Marcinkevičius su savo jaunais mokiniais daro įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijas, protezuojami širdies vožtuvai, šalinamos aortos aneurizmos, pradedamos aortokoronarinio šuntavimo operacijos.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
1967 metai medicinai yra ženklūs tuo, kad Pietų Afrikos Respublikos chirurgas Christianas Barnardas paskelbia apie pasaulyje padarytą pirmąją sėkmingą širdies persodinimo operaciją. Ši sensacinga žinia greitai apskrieja pasaulį, apie tai rašo visi laikraščiai, šis medicinos laimėjimas pripažįstamas svarbiausiu pasaulio metų įvykiu. Žymiausi Europos ir Amerikos širdies chirurgai skuba šią operaciją pakartoti. Profesorių A. Marcinkevičių ir jo pasekėjus taip pat užvaldo ši idėja, kuri greitai išsivysto į siekį apskritai pradėti ir vystyti organų transplantaciją. Pradedami intensyvūs eksperimentai, profesorius A. Marcinkevičius vadovauja atskiroms jaunų chirurgų grupėms, eksperimentiškai tyrinėjančioms širdies, kepenų ir inkstų persodinimo operacijas.
Siekį persodinti širdį žmogui teko atidėti, nežiūrint to, kad jau 1969 metais buvo atlikta per 200 širdies persodinimo eksperimentų, įkurta imunologijos laboratorija, pradėtos inksto persodinimo operacijos, ir profesorius A. Marcinkevičius bei jo bendradarbiai tam buvo pilnai pasiruošę. Deja, tuometinis Sovietų Sąjungos Sveikatos apsaugos ministras uždraudė daryti šias operacijas. Leidimo teko laukti 17 metų. Tik po to, kai šios operacijos buvo padarytos Maskvoje, draudimas buvo atšauktas.
Pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje
1987 m. rugsėjo 2 d. profesorius Algimantas Marcinkevičius, subūręs didžiulę medikų komandą, atliko istorinę, visai Lietuvai reikšmingą operaciją - pirmąją širdies transplantaciją Lietuvoje. Pasak profesoriaus, tada buvo juntamas ypatingas medikų susitelkimas, noras prisidėti prie istorinio įvykio ir padaryti viską, kad jis būtų sėkmingas.
Galimybė atlikti širdies transplantaciją atsirado nelaimingo atsitikimo dėka. Rugsėjo 1-ąją po motociklo avarijos 17 metų merginai buvo nustatyta smegenų mirtis, o jos širdis puikiai tiko Albinui Penkauskui, muzikos mokytojui iš Ukmergės, kuris sirgo širdies raumens liga.
Po pirmosios Lietuvoje atliktos širdies transplantacijos A.Penkauskas visiškai atsigavo. Sustiprėjo tiek, kad atsistojo ant kojų, bendraudavo su lankytojais ir žurnalistais, netgi pamuzikuodavo. Deja, nors iš pradžių vyras po operacijos visiškai atsigavo ir jau buvo svarstoma jį išleisti namo, netikėtai jį pakirto žaibiška infekcija.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Širdies transplantacijos šiandien
Nuo to laiko Lietuvoje jau atliktos 104 širdies transplantacijos, iš jų Vilniuje - 80. Nuo to laiko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Širdies ir krūtinės chirurgijos centre atlikta 124 širdies transplantacijos. Iš jų - 16 vaikams. Šiuo metu gyvena 55 pacientai su persodinta širdimi, ilgiausiai - 20 metų.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis per 30 metų Lietuvoje yra atliktos 164 transplantacijos. Širdies transplantacijos šiuo metu laukia 40 recipientų.
Širdies persodinimo ir dirbtinių skilvelių implantavimo operacijose dalyvauja didelė gydytojų komanda: kardiochirurgai, kardiologai, anesteziologai, imunologai, reanimatologai ir intensyvios terapijos medikai.
V.J.Sirvydis atkreipė dėmesį, kad medicina žengia pirmyn ir siūlo alternatyvų: vis labiau tobulėja dirbtinės širdys - žmogaus gyvenimą jos gali pratęsti penkeriems ir daugiau metų. „Mokslinių tyrinėjimų užmojai šioje srityje labai ambicingi: kuriamos pilnai implantuojamos dirbtinės širdys, turinčios išvestą kabelį, per kurį gaunama energija iš nešiojamųjų baterijų. Bandoma išrasti baterijas, kurias reikėtų keisti kas kelis mėnesius, o gal net kas metus.
Širdies transplantacijos vaikams
Širdies transplantacijos vaikams ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje atliekamos 10 kartų rečiau nei suaugusiems. * Iki šiol širdies persodinimai yra atlikti šešiems vaikams. 3,5 mėn. Alantas - pats jauniausias, kitiems dviem buvo daugiau nei metukai. *
„Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje vaikų širdies transplantacija atlikta irgi prieš 50 metų, praėjus kelioms dienoms po pirmosios suaugusiųjų širdies transplantacijos. Tiesa, vaikų širdies transplantacijos vystymas ir tobulinimas užtruko ilgiau. Sutariama, kad sėkmingas vaikų širdies transplantacijos startas yra 1985 m. Pirmoji vaikų širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 2001 m. Mūsų šalyje yra pacientas, kuriam dar vaikui atlikta širdies transplantacija ir jis gyvena jau 12 metų“, - patirtimi dalinosi Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas, Respublikinio įgimtų širdies ydų koordinacinio centro koordinatorius dr.
tags: #1967 #metai #pietų #afrikos #respublika #chirurgas