Christiaano Barnardo žygdarbis: Širdies chirurgijos proveržis Pietų Afrikos Respublikoje 1967 m.
Chirurgas Christianas Bernardas į istoriją įėjo kaip žmogus, 1967 m. Pietų Afrikos Respublikoje atlikęs pirmąją pasaulyje širdies persodinimo operaciją. Šis įvykis tapo tikru proveržiu medicinos pasaulyje ir radikaliai pakeitė požiūrį į širdies chirurgijos galimybes.
Širdies chirurgijos ištakos ir iššūkiai
Širdies chirurgija ilgą laiką buvo laikoma neįsivaizduojama dėl įvairių mitų ir baimių. Buvo manoma, kad širdis yra žmogaus sielos buveinė, todėl jos palietimas gali sukelti mirtį. Net garsūs chirurgai, tokie kaip Theodoras Billrothas, atvirai pasmerkė bet kokias širdies operacijų idėjas.
Tačiau idėja operuoti širdį ir taip gelbėti žmogaus gyvybę vis tiek kirbėjo medikų protuose. Pirmasis žingsnis šia linkme buvo žengtas 1895 m., kai Liudwigas Rehnas sėkmingai užsiuvo durtą širdies žaizdą. Vis dėlto, šis įvykis tebuvo epizodinis ir nesukūrė pagrindo širdies chirurgijos plėtrai.
Norint atlikti sudėtingas širdies operacijas, reikėjo įveikti daugybę iššūkių:
- Širdies sustabdymas: reikėjo rasti būdą, kaip sustabdyti širdį operacijos metu, kad ji nedirbtų.
- Kraujavimo kontrolė: reikėjo sumažinti kraujavimą atidarius širdį ir užtikrinti, kad ištekėjęs kraujas būtų surenkamas ir grąžinamas į kraujotaką.
- Gyvybės palaikymas: reikėjo išlaikyti žmogų gyvą, kol chirurgas operuoja sustabdytą širdį.
Šiems tikslams pasiekti buvo naudojami du pagrindiniai metodai: organizmo atšaldymas (hipotermija) ir dirbtinės kraujo apytakos aparatų kūrimas.
Taip pat skaitykite: Širdies transplantacija: istorinis kontekstas
Dirbtinės kraujo apytakos aparatai: proveržis širdies chirurgijoje
Dirbtinės kraujo apytakos aparatai, kurie galėtų pavaduoti širdį operacijos metu, tapo tikru proveržiu širdies chirurgijoje. Pirmieji bandymai kurti tokius aparatus buvo atlikti dar praėjusio amžiaus trečiame-ketvirtame dešimtmetyje, tačiau Antrasis pasaulinis karas šiuos darbus sustabdė.
Pirmasis sėkmę pasiekė amerikietis J. H. Gibbonas 1952 m., kai panaudojęs savo sukurtą dirbtinės kraujo apytakos aparatą jaunai moteriai atvėrė širdį ir užsiuvo prieširdžių pertvaros defektą. Šis įvykis atvėrė naujas galimybes širdies chirurgijai.
Christiaano Barnardo žygdarbis: pirmoji širdies persodinimo operacija
1967 m. gruodžio 3 d. Christianas Bernardas atliko pirmąją pasaulyje širdies persodinimo operaciją Keiptauno Groote Schuur ligoninėje Pietų Afrikos Respublikoje. 54 metų Louisui Washkansky buvo persodinta 25 metų Denise Darvall širdis, kuri mirė po autoįvykio.
Operacija truko kelias valandas ir buvo atlikta naudojant dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Nors Washkansky išgyveno tik 18 dienų po operacijos (mirė nuo pneumonijos), šis įvykis tapo tikru proveržiu medicinos istorijoje.
Christiaano Barnardo žygdarbis įkvėpė daugelį širdies chirurgų visame pasaulyje ir paskatino tolesnius širdies persodinimo tyrimus. Šiandien širdies persodinimo operacijos yra atliekamos daugelyje šalių ir padeda išgelbėti tūkstančius gyvybių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Širdies chirurgijos raida Lietuvoje
Atviros širdies chirurgijos idėjos gana greitai pasiekė ir Lietuvą. Jau 1957 m. profesorius Pranas Norkūnas ir Algimantas Marcinkevičius pradėjo eksperimentinius hipotermijos tyrimus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
1962 m. profesoriaus P. Norkūno iniciatyva buvo įkurta Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija Vilniaus universitete, kuri tapo modernios širdies chirurgijos pradžia Lietuvoje. 1964 m. spalio 14 d. Vilniuje buvo atlikta pirmoji atvira širdies operacija - skilvelių pertvaros defekto užsiuvimas dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis.
1987 m. rugsėjo 2 d. Lietuvoje buvo atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija, kuriai vadovavo profesorius A. Marcinkevičius. Nuo to laiko Lietuvoje padarytos 125 širdies persodinimo operacijos, iš jų 98 Vilniuje.
Širdies chirurgijos ateitis
Šiandien širdies chirurgija yra sparčiai besivystanti sritis, kurioje nuolat ieškoma naujų būdų, kaip pagerinti gydymo rezultatus. Mokslininkai vis drąsiau kalba apie dirbtinių biologinių audinių ar net organų kūrimą, o audinių inžinerija tampa vis svarbesne sritimi.
Tikimasi, kad ateityje bus galima sukurti dirbtinius audinius, artimus natūraliems, kurie sumažins pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerins pacientų gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #1967 #m. #Pietų #Afrikos #Respublika #chirurgas