Atogrąžų juosta: Kas tai ir kur ji yra?
Žemės rutulys yra padalintas į įvairias geografines zonas, kurios skiriasi klimatu, gamta ir kitomis savybėmis. Viena iš tokių zonų yra atogrąžų juosta. Bet kas tiksliai yra atogrąžų juosta ir kur ji yra?
Atogrąžų juosta - tai Žemės regionas, esantis tarp Šiaurės atogrąžos (apie 23°27' šiaurės platumos) ir Pietų atogrąžos (apie 23°27' pietų platumos). Ši juosta apima pusiaują ir didžiąją dalį tropinių regionų.
Atogrąžų juostos ypatybės
Atogrąžų juosta pasižymi specifinėmis klimato sąlygomis ir gamtine aplinka:
- Klimatas: Atogrąžų juostoje vyrauja karštas ir drėgnas klimatas. Temperatūra paprastai būna aukšta ištisus metus, o kritulių kiekis didelis. Šioje juostoje taip pat pasitaiko musoninių vėjų, kurie sukelia didelius sezoninius kritulių svyravimus.
- Augalija: Atogrąžų juostoje veši vešli atogrąžų augalija, įskaitant atogrąžų miškus, savanas ir mangrovių sąžalynus. Atogrąžų miškai yra vieni biologiškai turtingiausių ekosistemų pasaulyje, kuriuose gyvena daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.
- Gyvūnija: Atogrąžų juostoje gyvena įvairūs gyvūnai, įskaitant beždžiones, tigrus, papūgas, gyvates ir daugybę vabzdžių rūšių.
Atogrąžų juostos reikšmė
Atogrąžų juosta yra svarbi dėl daugelio priežasčių:
- Biologinė įvairovė: Atogrąžų juosta yra namai didžiulei biologinei įvairovei, kuri yra būtina planetos ekosistemų sveikatai.
- Klimato reguliavimas: Atogrąžų miškai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą, nes jie sugeria didelius kiekius anglies dioksido.
- Ekonominė svarba: Atogrąžų juosta teikia daugybę išteklių, tokių kaip mediena, mineralai ir žemės ūkio produktai, kurie yra svarbūs pasaulio ekonomikai.
Atogrąžų juostos iššūkiai
Atogrąžų juosta susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Šulinio aukštis virš žemės: svarbu žinoti
- Miškų naikinimas: Atogrąžų miškai yra naikinami dėl žemės ūkio, kasybos ir medienos ruošos, o tai kelia grėsmę biologinei įvairovei ir klimato reguliavimui.
- Klimato kaita: Klimato kaita kelia grėsmę atogrąžų juostos ekosistemoms, nes ji sukelia ekstremalius orus, jūros lygio kilimą ir kitus pokyčius.
- Skurdas: Daugelis žmonių, gyvenančių atogrąžų juostoje, gyvena skurde, o tai apsunkina tvarų išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.
Žemės rutulio kitos planetos
Saulės sistemoje, be Žemės, yra ir kitų planetų, turinčių savitas savybes. Štai keletas iš jų:
Merkurijus:
- Arčiausiai Saulės esanti planeta.
- Viena iš mažiausių Saulės sistemos planetų.
- Aplink savo ašį apsisuka per 58 dienas ir 13 valandų, o aplink Saulę - per 87 dienas ir 23 valandas.
- Lekia erdve 47,9 km/s greičiu.
- Paviršius labai nelygus, pilnas įvairiausių uolienų ir kraterių.
- Atmosfera labai reta, sudaryta iš natrio ir kalio garų, vandenilio, helio, deguonies, neono ir argono dujų.
- Neturi palydovų.
Venera:
- Savo matmenimis labai primena Žemę.
- Jos vidutinis atstumas nuo Saulės - 108,2 mln. km.
- Aplink savo ašį sukasi labai lėtai - per 243 mūsų dienas, be to, ji sukasi į priešingą pusę, nei kitos Saulės sistemos planetos (išskyrus Uraną).
- Paviršiaus atmosferos temperatūra yra 500ºC.
- Atmosfera daugiausia sudaryta iš anglies dioksido (96%), azoto bei inertinių dujų (3,6%), deguonies (> 0,1%) ir vandens garų (≈ 0,2%) ir kt.
- Neturi palydovų.
Marsas:
- Tarsi tarpinė planeta tarp Žemės ir Mėnulio.
- Vidutinis planetos atstumas nuo Saulės 227,9 mln. km.
- Aplink Saulę apskrieja per 687 dienas, o aplink savo ašį apsisuka kiek ilgiau nei Žemė, per 24 valandas ir 37 minutes.
- Atmosferą daugiausia sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), šiek tiek inertinių dujų ir vandens garų.
- Turi du palydovus: Fobą ir Deimą.
Jupiteris:
- Pati didžiausia Saulės sistemos planeta.
- Nuo Saulės nutolusi 778,6 mln. km.
- Aplink savo ašį apsisuka greičiausiai - per 9 valandas 50 minučių 41 sekundę.
- Visas planetos paviršius padengtas storų debesų sluoksniu.
- Atmosferą sudaro vandenilis, metanas, amoniakas ir nedidelis kiekis anglies dioksido.
- Išorinio debesų sluoksnio temperatūra yra -138ºC, o 150 km gylyje pakyla iki 152ºC.
- Jupiteris viso turi 28 palydovus. Keturi didžiausi - Ija, Europa, Ganimedas ir Kalista.
Saturnas:
- Antra pagal masę ir dydį Saulės sistemos planeta.
- Atstumas iki Saulės yra 1433,5 mln. km.
- Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10 valandų ir 14 minučių.
- Atmosferoje vyrauja vandenilis ir helis, su nedidele metano ir amoniako priemaiša.
- Vidutinė debesų temperatūra svyruoja apie -178ºC.
- Saturno žiedai yra ne kas kita, kaip gryno ir dulkėto ledo dalelių sistema.
- Saturnas - planeta, turinti didžiausią palydovų skaičių - 30. Pats didžiausias palydovas yra Titanas.
Dangaus sfera ir žvaigždynai
Vakare, kai sutemsta, dangus sužaižaruoja nesuskaičiuojama daugybe žvaigždžių. Stebėtojas pasijunta tarsi būtų po milžinišku kupolu. Senovės astronomai jungdavo šviesesnes žvaigždes į atskiras grupes - žvaigždynus ir juos pavadino gyvūnų, įvairių daiktų ir mitinių būtybių vardais. Daugelis senovinių žvaigždynų pavadinimų išliko iki šių dienų (Andromeda, Liūtas, Orionas, Persėjas, Strėlė ir t.t.). Dabar visas dangus padalytas į 88 žvaigždynus.
Dangaus šviesulių padėtys nusakomos dviem sferinėmis koordinatėmis, t.y. dviem didžiųjų dangaus sferos apskritimų lankais, atskaitomais nuo pasirinktų pagrindinių dangaus sferos elementų.
Atmosfera
Atmosfera - tai Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Atmosferos masė 5,15·1015 t. Žemutinių atmosferos sluoksnių svarbiausios sudėtinės dalys yra azotas, deguonis ir argonas (jos sudaro 99,96 % atmosferos tūrio).
Atmosfera buvo viena pagrindinių sąlygų atsirasti ir išsivystyti gyvybei Žemėje. Ji sulaiko pavojingus gyvybei ultravioletinius Saulės ir kosminius spindulius. Sulaikydama ir sugerdama dalį Saulės spinduliuotės apsaugo Žemę nuo atšalimo ir didelių temperatūros svyravimų. Atmosferos deguonis būtinas organizmų kvėpavimui ir oksidacijos procesams negyvojoje gamtoje, azotas ir anglies dioksidas - augalijai.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti žemės riešutų sviesto pyragą?
Taip pat skaitykite: Rudens skonio keksiukai
tags: #žemės #rutulio #juosta #tarp #23 #27