Kaip Atsikratyti Žalčių Kiaušinių: Patarimai ir Gudrybės
Žalčiai - Lietuvoje gyvenančios nenuodingos gyvatės, dažnai sukeliančios prieštaringus jausmus. Vieni juos gerbia kaip senovės simbolius, kiti bijo ir stengiasi atsikratyti. Lietuvoje sutinkamos trys gyvačių rūšys: geltonskruostis žaltys (Natrix natrix), lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) ir paprastoji angis (Vipera berus). Lygiažvynis žaltys iš jų pats rečiausias, paprastoji angis sutinkama dažniau, bet dėl ūkinės veiklos - daugiausiai durpių gavybos - jų sutikti paskutiniuoju metu vis rečiau pavyksta. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis radus žalčių kiaušinių, kaip atskirti žalčius nuo gyvačių ir kaip sugyventi su šiais ropliais savo sodyboje.
Žalčių Dauginimasis ir Kiaušinių Dėjimas
Geltonskruostis žaltys yra vienintelis iš trijų Lietuvoje gyvenančių gyvačių, kuris dauginasi dėdamas kiaušinius. Kad išsiristų jaunikliai, kiaušiniams reikalinga šiluma. Žalčiai savo kiaušinių neperi, nes šaltakraujams gyvūnams būtų sudėtinga palaikyti pastovią temperatūrą. Vietoje to, jie ieško natūralių „inkubatorių“ - šiltų ir drėgnų vietų, kur gyvybė galėtų vystytis savaime.
Šilumos šaltinis gali būti yranti organika: komposto, durpių ar mėšlo krūvos, supuvę šieno ar šiaudų kaugės. Žalčiai dažnai renkasi tokias žmogaus sukurtas vietas, bet jei jų nėra, jie gali dėti kiaušinius ir vėjo suneštų lapų krūvose ar panašiose vietose. Geidžiamiausiose vietose kiaušinius dėti susirenka daug žalčių.
Ką Daryti Radus Žalčių Kiaušinių?
Vieną tokią krūvą betvarkant ir pasipylė žalčių kiaušiniai…Ir po vieną, ir sulipę kekėmis po keliolika. Specialiai nerašau, kur tai įvyko, nes maža ką…Dar sugalvos kas pramogai ar verslui žalčius perinti ir pardavinėti. Palikti vietoje negalėjau, teko surinkti.
Jei radote žalčių kiaušinių savo valdose, svarbu apsvarstyti keletą dalykų:
Taip pat skaitykite: Kiaušiniai: laisvėje laikomos vs. narvuose laikomos vištos
- Ar galite palikti kiaušinius vietoje? Jei įmanoma, geriausia leisti gamtai daryti savo darbą. Palikti kiaušinius ten, kur jie buvo rasti, yra geriausias būdas užtikrinti, kad jie išsiristų sėkmingai.
- Jei būtina perkelti kiaušinius: Jei radote žalčių kiaušinius krūvoje, kurią reikia sutvarkyti, galite juos surinkti ir perkelti į tinkamą vietą. Tai gali būti panaši komposto krūva, lapų krūva ar kita šilta, drėgna vieta.
- Inkubatoriaus kūrimas: Jei norite pasirūpinti kiaušiniais patys, galite pabandyti sukurti inkubatorių.
Žalčių Kiaušinių Inkuvavimas
Jei nusprendėte inkubuoti žalčių kiaušinius, jums reikės užtikrinti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Štai kaip tai padaryti:
- Temperatūra: Optimali temperatūra žalčių kiaušiniams yra 22-24 °C, bet žemiausia galima temperatūra yra 17 °C.
- Drėgmė: Žalčių kiaušiniams reikalinga 60% drėgmė. Kadangi kiaušinėliai odiški, todėl drėgnumas jiems labai svarbus.
- Inkubatoriaus įrengimas: Akvariumo dugne papyliau durpės ir sudėjau kiaušinėlius, po to juos uždengiau dar keleto centimetrų durpės sluoksniu. Iš apačios akvariumą šildė paskolintas 15W termolaidas, tačiau jo išskiriamos šilumos nepakako. Reikiamą temperatūrą akvariume palaikyti sugalvojau reflektorinėmis lemputėmis, idealiai tiko 40W galingumo. Drėgnumą palaikė indas su vandeniu, padėtas tiesiai po lempute.
Po keturių dienų pamačiau pirmąjį žalčiuką. Buvau skaitęs, kad pirmomis dienomis nesimaitina, bet pasitikslinimui parašiau roplių specialistui. Jis nuramino - žalčiukai maitinsis tik po pirmojo nėrimosi, o tai įvyks po 7-14 dienų. O žalčiukai pasirodė esantys labai įvairūs. Skyrėsi tamsumu, margumu, geltonų dėmelių (ausyčių) spalva, forma ir dydžiu.
Praėjus aštuonioms dienoms nuo kiaušinių parsinešimo pastebėjau pirmąsias išnaras. Buvo laikas pirmus žalčiukus išvežti į jų tikruosius namus. Nors paviršiuje ant durpės mačiau daugiausiai keliolika žalčiukų, atidžiai patikrinęs akvariumą surinkau jų lygiai tris dešimtis. Tuo metu dar draugai atvažiavo į svečius, tad surengėme pirmiesiems gyvačiukams iškilmingas palydėtuves į Buktos mišką. Dar po aštuonių dienų vėl pastebėjau išnaras. Tai reiškia, kad vėl atėjo laikas atsisveikinti. Gaudydamas žalčiukus, nustebau - kiek jų daug! Jei tik nesuklydau skaičiuodamas, jų buvo lygiai pusė šimto. Paskutinį kartą akvariumą „perkračiau“ dar po septynių dienų. Surinkau dvylika mažylių. Pastebėjau, kad šie gal labiausiai įvairavo savo dydžiu, kai kurių ilgis skyrėsi beveik du kartus. Liko gal dešimt kiaušinių, iš kurių žalčiukai neišsirito.
Kaip Atsikratyti Žalčių Sodyboje?
Jei žalčiai jums kelia nepatogumų, yra keletas būdų, kaip sumažinti jų buvimą jūsų sodyboje:
- Tvarkos palaikymas: Pašalinkite šabakštynus, nuolat šienaukite žolę, išvežkite lapus ir šiukšles. Taip sumažinsite drėgmę ir slėptuvių skaičių.
- Komposto ir mėšlo krūvų tvarkymas: Jei turite komposto ar mėšlo krūvų, pasirūpinkite, kad jos būtų tvarkingos ir reguliariai permaišomos.
- Uždarykite plyšius: Užsandarinkite plyšius rūsiuose, tvartuose ir kituose pastatuose, kad žalčiai negalėtų įlįsti.
- Natūralūs priešai: Pritraukite žalčių natūralius priešus, pavyzdžiui, gandrus, ežius ar muskusines antis. Tačiau būkite atsargūs, nes šie gyvūnai gali paveikti ir kitus jūsų sodybos gyventojus.
Svarbu: Atminkite, kad žalčiai yra saugomi gyvūnai, todėl negalima jų žaloti ar naikinti. Stengkitės elgtis humaniškai ir tiesiog sumažinti jiems patrauklių vietų skaičių savo sodyboje.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti trupininį pyragą
Kaip Atskirti Žaltį Nuo Gyvatės?
Dažniausia baimės priežastis yra nežinojimas. Žmonės dažnai painioja žalčius su nuodingomis gyvatėmis. Štai keletas būdų, kaip atskirti žaltį nuo angies:
- Geltonos dėmės: Pagrindinis skirtumas - galvos šonuose esančios dvi gelsvos ar oranžinės dėmės, vadinamos „ausytėmis“.
- Vyzdžiai: Žalčio vyzdžiai apvalūs, o angies - elipsės formos, kaip katino.
- Raštas: Žaltys dažniausiai pilkas ar juodas, be zigzago nugaroje, kuris būdingas angims.
- Galvos forma: Angies galva labiau trikampio formos, žalčio - apvalios.
Žinoma, nėra ko bandyti įžiūrėti vyzdžius… O ir gyvačių tamsių būna. Tad geriausia žiūrėti į geltonas „ausytes“.
Žalčių Elgesys ir Įpročiai
- Dydis: Kūno ilgis labai nevienodas, maždaug nuo 65 cm ir iki 140 cm, kartais pasitaiko iki 2 m. Patelės didesnės už patinėlius, o patinėliai palyginus retokai užauga didesni nei 110 cm ilgio.
- Elgesys: Tai gana judrios ir greitos gyvatės, kurios gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Jos nėra nuodingos ir pavojingos žmonėms. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta negyvais. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“.
- Mityba: Medžioja sausumoje ir vandenyje, grobį ryja gyvą. Minta varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis žuvytėmis, smulkiais paukščiais ir žinduoliais. O dar nesuaugę jaunikliai minta vabzdžiais.
- Žiemojimas: Žiemos miegu paprastieji žalčiai užmiega spalio arba lapkričio mėnesį, o pabunda kovo arba balandžio mėnesį. Poruojasi balandžio - gegužės mėnesiais susirinkę prie ežerų, upių šiltų pakrančių. 7-24 kiaušinius deda į lapų krūvas, supuvusius kelmus ar kitas drėgnas šiltas vietas liepos - rugpjūčio mėnesiais.
Žalčiai Lietuvių Mitologijoje ir Tradicijose
Žaltys senojoje lietuvių mitologijoje - namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė, laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju. Buvo manoma, kad tai protinga nemari būtybė. Žmogaus pagarbą kėlė savotiška žibanti žalčio išvaizda, baimę keliantis žvilgsnis ir tai, kad jis išsineria iš savo odos. Žalčiai viską žinojo ir viską mokėjo, rūpinosi žmonių ir namų gerove, todėl žmonės žalčius laikė namie, maitino. Dabar gi, iš nežinojimo, dažniausiai tiesiog bijo…
Žaltys, kaip gyvūnas, žmogui jokios žalos padaryti negali, o štai piktavaliai žmonės gali jį nuskriausti.
Taip pat skaitykite: Tešlos kietumas ir kiaušiniai
tags: #kaip #atsikratyti #žaltys #kiaušinių