Kiaušinio paslaptys: sudėtis, nauda ir vartojimo rekomendacijos

Kiaušinis - tai ne tik tradicinis Velykų simbolis, bet ir vertingas maisto produktas, kurio nauda ir sudėtis jau ilgą laiką domina tiek mokslininkus, tiek vartotojus. Pastaruoju metu, atsiradus kardinaliam mokslininkų ir gydytojų nuomonės pasikeitimui, vis dažniau klausiama: „Ar tikrai kiaušinis yra sveikas produktas?“. Šiame straipsnyje panagrinėsime kiaušinio sudėtį, skirtingų rūšių kiaušinių ypatumus, vartojimo rekomendacijas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo produktu.

Kiaušinio sudėtis ir maistinė vertė

Kiaušinis - tai aukštos maistinės vertės produktas, nes jame yra visos nepakeičiamos amino rūgštys, tos, kurių negamina mūsų organizmas ir kurios yra labai svarbios pilnavertei baltymų sintezei (arba gamybai) organizme. Kiaušiniuose gausu cholesterolio, cholino (būtino neurotransmiterio acetilcholino gamybai, svarbaus signalų perdavimui smegenyse), B grupės vitaminų: B5, B7, B9 ir B12 (šie vitaminai labai svarbūs optimaliai smegenų funkcijai palaikyti, nervinės veiklos stabilumui užtikrinti), vitamino A (svarbaus komponento mūsų akims ir regėjimui), vitamino D (užtikrinančio imuninės sistemos, žarnyno sveikatą, kaulų/dantų tvirtumą, svarbaus kalcio pasisavinimui iš žarnyno), antioksidantų luteino ir zeaksantino (itin svarbių regėjimui). Taip pat gausu mineralų: seleno, fosforo, cinko, geležies, kalcio.

Vidutinio dydžio kiaušinis (60 g) turi apie 85 kcal, 7 g riebalų ir 8 g baltymų. Baltymai yra didelės maistinės vertės, tai reiškia, kad kiaušinių baltymai gali būti lengvai paverčiami kūno baltymais. Kiaušinio trynyje esantys riebalai turi naudingų žmogaus organizmui riebalų rūgščių. Du trečdaliai kiaušinyje esančių riebalų sudaro mono ir polinesočiosios riebalų rūgštys. Šis kiekis priklauso nuo vištų šėrimo būdo. Kiaušiniuose taip pat gausu vitaminų (ypač A, E, B2, folio rūgšties ir biotino), taip pat mineralų (cinko ir geležies) bei vitamino D.

Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas.

  • Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų. Kiaušiniui senstant, susidaro palankios sąlygos pro šias poras mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų. Po lukštu yra plėvelė, o toliau baltymas, kurį dengia kita plėvelė. Plėvelės praleidžia dujas ir vandens garus. Kiaušiniui džiūstant, tarp plėvelių susidaro oro pūslė - tuštuma: kuo kiaušinis senesnis, tuo didesnė tuštuma. Skirtingų veislių bei skirtingai lesinamų vištų kiaušinio lukšto storis ir stiprumas skiriasi.

    Taip pat skaitykite: Žalias kiaušinis balsui: privalumai ir trūkumai

  • Baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje. Kiaušinio baltymas yra sudarytas iš albumino, jį su tryniu sujungia pasaitai. Kiaušinio baltymas užima 2/3 viso kiaušinio masės.

  • Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Šviežio, tik padėto, kiaušinio trynys visada būna centre, jis gali suktis aplink savo ašį. Trynyje yra apie 32 proc. riebalų, apie 16 proc. baltymų, 0,2 proc. angliavandenių ir 1,1 proc. mineralinių medžiagų. Likusią dalį sudaro vanduo. Specialios membranos iš visų pusių dengia kiaušinio trynį, apsaugodamos jį nuo sužalojimo. Senstant kiaušiniui membranos netenka savo elastingumo, todėl trynį lengviau pažeisti. Trynys sudaro iki 1/3 kiaušinio masės.

Skirtumai tarp vištų, ančių ir putpelių kiaušinių

Nors vištų kiaušiniai yra populiariausi, verta atkreipti dėmesį ir į kitų paukščių kiaušinius:

  • Vištų kiaušiniai: Tai dažniausiai vartojami kiaušiniai. Jie yra universalūs ir tinkami įvairiems patiekalams.
  • Ančių kiaušiniai: Juose yra keturis kartus daugiau vitamino A, tačiau didesnis kiekis ir riebalų bei cholesterolio.
  • Putpelių kiaušiniai: Maistingesni nei vištos kiaušiniai, nes juose gausu geležies (3 putpelių kiaušiniai turi tą patį kiekį geležies kaip 1 vištos kiaušinis), taip pat daugiau kitų mineralinių medžiagų: fosforo, cinko ir kalcio, daugiau ir vitaminų. Be to, jei norite sustiprinti organizmą, imunitetą, atmintį, lytinę potenciją nuolat vartokite ir putpelių kiaušinius, geriausia žalius, užgeriant šiltu vandeniu. Galima vartoti ir virtų arba keptų putpelių kiaušinių, bet jų gydomosios galios daug mažesnės. Putpelių kiaušinių patariama valgyti vaikams ir paaugliams, nes jie padeda protiniam jauno organizmo vystymuisi. Putpelių kiaušiniuose nėra cholesterolio, yra daug vitaminų A, B ir C, net 5 kartus daugiau negu vištų kiaušiniuose, daug cinko, fosforo, kalio, geležies ir vario. Valgant putpelių kiaušinius iš organizmo pasišalina sunkieji metalai, kancerogeninės medžiagos, šlakai.

Kiaušinių vartojimo rekomendacijos

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti? 2-3 kiaušiniai per dieną, du trys kartai per savaitę - tokia dabartinė kiaušinių vartojimo rekomendacija. Vienkartinis kiaušinių persivalgymas per Velykas gali apsunkinti skrandžio veiklą, sutrikdyti virškinimo procesą, nes šalia kiaušinių bus ir majonezo, taip pat ir kitų maisto produktų. Tad labai svarbu saikas - paragaukite visko, tačiau po nedaug, padarykite pertraukėles tarp valgymų, išeikite pasivaikščioti. Tačiau rekomenduojamas cholesterolio kiekis per parą gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiaušinienės gaminimui panaudotus dviejų kiaušinių baltymus bei vieną trynį arba kasdien suvalgant po vieną kiaušinį, tačiau reikia nepamiršti kartu vartoti vaisių ir daržovių.

  • Cholesterolis ir širdies sveikata: Moksliškai įrodyta, kad vieno kiaušinio suvartojimas per dieną nėra susijęs su padidėjusia širdies kraujagyslių ligų rizika sveikiems asmenims. Tačiau žmonės, kuriems sunku kontroliuoti bendrojo ir „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, turėtų vengti kiaušinio trynio ir rinktis patiekalus iš kiaušinio baltymo. Tokia pati rekomendacija yra svarbi asmenims, sergantiems cukriniu diabetu - jiems kiaušinio vartojimas turėtų būti apribotas iki 3 vienetų per savaitę.

    Taip pat skaitykite: Morkų nauda šuniukams

  • Su kuo valgyti kiaušinius? Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kuo valgome kiaušinį - plaktas kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo duona turi kitokį poveikį mūsų sveikatai nei kiaušinienė su kietuoju sūriu, padažu arba balta duona.

Kiaušinių paruošimas ir laikymas

  • Ar reikia plauti kiaušinius? Kiaušinio plauti nerekomenduojama, nes gali būti nuplautas antibakterinis kiaušinio lukšto sluoksnis. Labai svarbi vištos lizdo, auginimo švara. Jei kiaušinis švarus, taip ir palikime jį.

  • Koks sveikiausias paruošimo būdas? Terminis kiaušinio apdorojimas padeda iki 90 proc. pasisavinti baltymus (vartojant žalią kiaušinį, baltymų pasisavinimas siekia apie 51 proc.). Be to, terminis kiaušinio apdorojimas padeda geriau pasisavinti ir biotiną (vitaminą B7), svarbų nervų sistemos veiklai ir lipidų bei cukraus apykaitai organizme. Minkštai virtuose kiaušiniuose išlieka daugiau kalio ir seleno, o kietai virtuose kiaušiniuose padidėja sočiųjų riebalų kiekis ir oksiduoto cholesterolio kiekis, kuris ir didina širdies kraujagyslių sistemos riziką. Trumpas apdorojimas (3-5 min., kad ir kepimas), mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai verdami kiaušiniai (apie 15 min.) praranda daug maistingųjų savo medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai.

  • Kaip laikyti kiaušinius? Kiaušinius rekomenduojama laikyti 4,4 laipsnių ar net žemesnėje temperatūroje pagal Celsijų, šalčiausioje šaldytuvo dalyje. Venkite laikyti šaldytuvo durelėse, kur temperatūra labai kinta. Patariama kruopščiai nusiplauti rankas, jei rankose buvo laikyti žali kiaušiniai. Be to, labai svarbu - išvirti kiaušiniai gali būti laikomi tris-keturias dienas, tačiau šaldytuve. Kambario temperatūroje kiaušinį patariama laikyti tik dvi valandas, nes ilgiau laikomi jie pradeda gesti.

Kiaušinių dažymas

Gražiausi kiaušiniai nudažyti natūraliomis priemonėmis. Labai gražūs ir ryškūs kiaušiniai nudažyti panaudojant šimtaprocentinį šilką, taip pat svogūno lukštus. Pirmą kartą išgirdau, kad kiaušiniai dažomi paliekant juos išvirtus 12 val. raudoname vyne. Dažymui naudojama ir ciberžolė, burokėliai, špinatai, kavos tirščiai. Daug įvairių galimybių natūraliai nudažyti kiaušinius.

Taip pat skaitykite: Kepto kiaušinio nauda

Kiaušinių sauga ir mikrobiologinė tarša

NMVRVI specialistai pažymi, kad kiaušinis yra ne tik vertintinas maisto produktas, bet ir gera terpė mikroorganizmams augti.

Šviežias kiaušinis paprastai sterilus. Didelis kiaušinio pH (8,6-9,2) bei jo baltyme esantis lizocimas veikia kaip baktericidinė medžiaga ir apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų. Todėl šviežias kiaušinis yra atsparus daugumai mikroorganizmų, taip pat pelėsiniams grybams. Padėjus kiaušinį, ant jo viršaus lieka gleivių, kuriose yra lizocimo. Gleivėms padžiūvus, susidaro antlukštinė plėvelė - kutikula, kuri yra šiek tiek baktericidiška. Kiaušinius laikant ilgiau nei 5 dienas 16-18 °C temperatūroje ar 2-3 savaites žemoje pliusinėje temperatūroje, inaktyvuojasi lizocimas ir jų atsparumas mikroorganizmams mažėja. Susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams plisti ir daugintis.

Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Kiaušinyje esančiam lizocimui salmonelės yra nejautrios, todėl kiaušinyje gali daugintis nesukeldamos matomų pokyčių. Geriausios sąlygos joms augti yra trynyje.

Į padėtą kiaušinį mikroorganizmai patenka pro lukšto poras. Kiaušinio lukšto paviršius būna užterštas įvairiais mikroorganizmais, patekusiais iš paukščio žarnyno, oro, dirvos, pakratų ir kt. Nuo mikroorganizmų patekimo į kiaušinio vidų saugo lukštas ir apsauginė plėvelė, bet iš ilgiau laikomų kiaušinių išgaruoja vanduo, o vietoj jo į kiaušinį skverbiasi oras, kartu su juo ir mikroorganizmai. Mikroorganizmai į kiaušinio vidų nuo lukšto gali patekti ir aktyviai judėdami. Kai lukšto paviršius užterštas įvairiais nešvarumais, mikroorganizmams yra geros sąlygos daugintis.

Kiaušinius plaunant, pašalinama apsauginė plėvelė ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinių vidų, todėl kiaušinių, skirtų ilgiau laikyti, plauti nerekomenduojama. Juo ilgiau kiaušinis bus laikoms, tuo daugiau mikroorganizmų pateks į jo vidų ir dauginsis. Iš pradžių mikroorganizmai dauginasi po lukštu ant plėvelės, iš čia skverbiasi gilyn į visą kiaušinį ir jis sugenda.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2014 m. nuomonėje dėl kiaušinių keliamos rizikos visuomenės sveikatai teigiama, kad prailginus kiaušinių laikymo trukmę namuose, padidėja apsinuodijimo maistu dėl salmonelių rizika. Būtent dėl šių bakterijų Europos Sąjungoje kyla daugiausiai per kiaušinius plintančių ligų protrūkių.

Pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiaušiniai vartotoją turi pasiekti ne vėliau kaip per 21 dieną nuo kiaušinių padėjimo. EFSA ekspertai nustatė, kad jeigu kiaušinių pardavimo terminas pratęsiamas nuo 21 iki 28 dienų, infekcijų rizika padidėja 40 proc. nevirtuose kiaušiniuose ir 50 proc. lengvai virtuose kiaušiniuose.

Atliktas vertinimas parodė, kad infekcijų rizikos didėjimas priklauso nuo ilgesnės kiaušinių laikymo trukmės ir temperatūros, atitinkamai tiek prekybos vietose, tiek namuose. Siekiant sumažinti galimą riziką, kiaušinius reikia laikyti šaldytuve. EFSA teigimu, jeigu kiaušinio vidus užkrėstas salmonelėmis, jos gali greitai daugintis kai temperatūra ir laikymo trukmė didėja. Vis dėlto, gerai išvirti kiaušiniai infekcijos riziką sumažina.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai vartotojams rekomenduoja:

  • Perkant kiaušinius atkreipti dėmesį į jų galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos).
  • Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje, geriausia - šaldytuve. Laikomi žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.
  • Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
  • Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti, namuose iki maisto ruošimo laikyti neplautus kiaušinius.
  • Virti kiaušiniai sugenda greičiau, kai jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus. Tai sutrumpina virto kiaušinio galiojimo laiką - šaltame vandenyje panardintus kiaušinius reikėtų suvalgyti per dvi dienas.
  • Mitas, kad kietai virtą kiaušinį panardinus į šaltą vandenį, jis greičiau nusilupa. Tai priklauso nuo kiaušinio šviežumo - kuo senesnis kiaušinis, tuo lengviau nulupamas lukštas.
  • Virtame kiaušinyje tarp baltymo ir trynio matomas mėlynai žalias atspalvis nereiškia, kad kiaušinis yra senas: tai tik rodo, kad kiaušinis buvo verdamas ilgą laiką. Šį spalvos pasikeitimą sukelia iš trynio išsiskyrusi geležis ir iš baltymo išsiskyrusi siera, kurios sureagavusios tampa geležies sulfidu, sukurdami spalvotą žiedą.

Ką reiškia skirtingi kiaušinių žymėjimai?

Ant kiaušinio esantys skaičiai reiškia dedeklių vištų laikymo būdą (1 - laisvai laikomų, 2 - laikomų ant kraiko, 3 - narvuose). 0 žymimi ekologiniuose ūkiuose laikomų vištų kiaušiniai. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai žymimi LT. Kiaušiniai skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas: S - maži (iki 53 g), M - vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g), L - dideli (nuo 63 g iki 73 g), XL - labai dideli (didesni nei 73 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tačiau tai turi būti nurodyta ant pakuočių.

Kiaušinių lukštai: nauda ir panaudojimas

Kiaušinių lukštai - puikus kalcio šaltinis, jo kiaušinio lukštuose yra net 90 proc. jį lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Kiaušinių lukštų cheminė sudėtis beveik sutampa su žmogaus chemine kaulų bei dantų sudėtimi. Kiaušinių lukštuose yra visų žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų: cinko, fluoro, fosforo, geležies, mangano, molibdeno, titnago, vario. Gana dažna alergijos, anemijos ir nemigos priežastis būna kalcio trūkumas organizme. Papildyti kalcio atsargas organizme patariama kiaušinių lukštais. Suaugusiems žmonėms patariama stiprinti organizmą 2-3 savaičių trukmės kiaušinių lukštų gydymo kursais 2 kartus per metus. Priklausomai nuo amžiaus, patariama per dieną suvartoti po 2-3 g kiaušinių lukštų miltelių.

Naudinga gerti ir kiaušinių lukštų vandenį, jo galima kasdien išgerti po 2-3 stiklines, jį galima naudoti ruošiant kavą, arbatą, sriubas, kompotus, kitus patiekalus. Kiaušinių lukštų vandenį pasigaminkite taip: į 3 litrų talpos stiklainį su vandeniu įberkite susmulkintus 3 kietai virtų kiaušinių lukštus. Būtinai nuimkite plėvelę, nes ji sukelia puvimą. Lukštai vandenyje gali išbūti savaitę, vėliau įberkite naujų lukštų. Šis vanduo sustiprins visą organizmą, kraują, padės sergantiems nemiga, astma, šienlige, odos ligomis, susilpnėjus plaukams.

Liaudies medicinos žinovai kiaušinių lukštais pataria gydyti alergiją: kietai išvirkite kiaušinius, nulupkite lukštus (be plėvelės), padžiovinkite 2-3 valandas, sumalkite kavamale. Vaikams nuo pusės metų iki metų šių miltelių galima duoti labai nedaug - mažą žiupsnelį (ant peilio galo), vaikams iki 5 metų - dvigubai daugiau, o vyresni nei 14 metų gali per dieną suvalgyti miltelius iš viso kiaušinio lukšto. Prieš duodami vaikams išgerti sausų kiaušinio lukštų miltelių, ant jų užpilkite kelis lašus citrinos sulčių, kad organizmas geriau pasisavintų lukštuose esančias medžiagas.

Kiaušiniai liaudies medicinoje

  • Peršalimo ligos. Bronchito gydymas: Sumaišykite 1 žalią kiaušinį, 1 šaukštą lydyto sviesto, puse litro šilto pieno, 1 valgomąjį šaukštą medaus. Sergantiems bronchitu šį mišinį patariama išgerti ryte, prieš pusryčius ir iki pietų nieko nevalgyti.
  • Skrandžio opa: Liaudies medicinos žinovai skrandžio opos gydymui pataria išbandyti tokį receptą: ryte ant keptuvės pakaitinkite truputį bičių vaško ir iškepkite ant jo nesūdytą kiaušinienę iš vieno kiaušinio. Kepkite ant labai silpnos ugnies, neprideginkite. Kiaušinienę suvalgykite 1 valandą prieš valgį. Po valandos lengvai papusryčiaukite. Taip gydykitės 1 mėnesį, padarykite 1 savaitės pertrauką ir, jei reikės, gydymą vėl pakartokite.
  • Migrena: Į stiklinę įmuškite žalią kiaušinį, užpilkite verdančiu pienu, greitai sumaišykite ir išgerkite.
  • Artritas, reumatas: Sergantiems artritu, reumatu ir osteochondroze patariama pasigaminti tokio gydomojo tepalo: 1 žalią kiaušinį įdėkite į stiklinę, užpilkite acto esencija ir palikite 2 paroms, kol kiaušinis ištirps. Po to į tirpalą įdėkite 100 g sviesto, viską gerai išmaišykite. Šiuo tepalu trinkite gydomas vietas. Tepalas tinka ir sumuštų vietų gydymui.

tags: #žalias #kiaušinis #sudėtis

Populiarūs įrašai: