Kaip atrodo gydytojo receptas: išsami apžvalga

Vaistų receptas yra oficialus dokumentas, kurį išrašo kvalifikuotas medicinos specialistas, suteikiantis pacientui teisę įsigyti tam tikrus vaistus. Receptai yra būtini vaistams, kurie dėl savo stiprumo, galimo šalutinio poveikio ar piktnaudžiavimo rizikos negali būti parduodami be medicininės priežiūros. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vaistų receptų paskirtį, formą, turinį, galiojimo laiką, elektroninius receptus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su receptiniais vaistais Lietuvoje.

Recepto paskirtis ir būtinybė

Receptas atlieka kelias svarbias funkcijas:

  • Užtikrina paciento saugumą: leidžia gydytojui įvertinti paciento sveikatos būklę, alergijas, kitus vartojamus vaistus ir parinkti tinkamą vaistą bei dozę, atsižvelgiant į individualius poreikius.
  • Kontroliuoja stiprių vaistų vartojimą: ribojamas nekontroliuojamas stiprių, priklausomybę sukeliančių ar pavojingų vaistų vartojimas.
  • Užtikrina tinkamą vaisto vartojimą: receptas suteikia vaistininkui informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo būdą ir kitus svarbius nurodymus, kuriuos jis gali perduoti pacientui.
  • Apsaugo nuo netinkamo gydymo: gydytojas, išrašydamas receptą, prisiima atsakomybę už paciento gydymą ir užtikrina, kad vaistas būtų vartojamas tinkamai.

Be recepto galima įsigyti nereceptinių vaistų, kurie yra skirti lengviems negalavimams gydyti ir kurių vartojimas laikomas saugesniu. Tačiau net ir nereceptinius vaistus rekomenduojama vartoti atsakingai ir pasikonsultuoti su vaistininku, jei kyla abejonių.

Receptų formos: popieriniai ir elektroniniai

Vaistų receptai gali būti popieriniai arba elektroniniai. Popieriniai receptai turi būti užpildyti aiškiai ir įskaitomai, naudojant rašiklį arba spausdintuvą. Elektroniniai receptai yra saugiai saugomi centrinėje sistemoje ir prieinami vaistininkams.

Popierinio recepto struktūra

Popierinis receptas paprastai susideda iš šių dalių:

Taip pat skaitykite: Idėjos vaikų žaidimams

  • Antraštė: nurodoma medicinos įstaigos pavadinimas, adresas, telefono numeris.
  • Informacija apie pacientą: paciento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas.
  • Informacija apie gydytoją: gydytojo vardas, pavardė, specialybė, asmens sveikatos priežiūros licencijos numeris, adresas, telefono numeris.
  • Data: recepto išrašymo data.
  • Rp. (Recipe): lotyniškas sutrumpinimas, reiškiantis "paimk".
  • Vaisto pavadinimas: vaisto pavadinimas (tarptautinis nepatentinis pavadinimas arba firminis pavadinimas), vaisto forma (pvz., tabletės, kapsulės, tepalas), stiprumas (pvz., mg, g) ir kiekis.
  • Dozavimas ir vartojimo būdas: tikslūs nurodymai, kaip vartoti vaistą (pvz., po vieną tabletę 3 kartus per dieną po valgio).
  • Parašas ir antspaudas: gydytojo parašas ir medicinos įstaigos antspaudas.
  • Papildoma informacija: gali būti nurodoma papildoma informacija, pvz., recepto galiojimo laikas, pakartotinio išdavimo galimybė, specialūs nurodymai vaistininkui.

Elektroninio recepto struktūra

Elektroninis receptas (e-receptas) yra elektroninė popierinio recepto versija. Jame yra ta pati informacija, kaip ir popieriniame recepte, tačiau jis saugomas ir perduodamas elektroniniu būdu. E-receptai turi šiuos privalumus:

  • Patogumas: pacientas gali gauti receptą nuotoliniu būdu (pvz., telekonsultacijos metu) ir nereikia fiziškai lankytis pas gydytoją.
  • Saugumas: e-receptai yra saugomi saugioje sistemoje, todėl sumažėja klaidų ir klastojimo rizika.
  • Efektyvumas: e-receptai pagreitina vaistų išdavimo procesą ir sumažina administracinę naštą.
  • Kontrolė: sveikatos priežiūros specialistai gali stebėti paciento vaistų vartojimą ir užtikrinti tinkamą gydymą.

Norint atsiimti vaistus pagal e-receptą, pacientas turi pateikti vaistininkui asmens tapatybės dokumentą ir pasakyti e-recepto numerį arba savo asmens kodą. Vaistininkas patikrina informaciją sistemoje ir išduoda vaistus.

Svarbiausi recepto elementai ir jų reikšmė

Kiekvienas recepto elementas turi savo paskirtį ir užtikrina, kad vaistas būtų išduotas teisingai ir saugiai.

  • Paciento duomenys: užtikrina, kad vaistas būtų išduotas tinkamam asmeniui.
  • Gydytojo duomenys: patvirtina, kad receptą išrašė kvalifikuotas specialistas.
  • Vaisto pavadinimas, forma, stiprumas ir kiekis: nurodo, kokį vaistą, kokia forma ir kokiu kiekiu reikia išduoti. Svarbu atkreipti dėmesį į vaisto pavadinimą, nes vaistai gali turėti kelis firminius pavadinimus, bet tą pačią veikliąją medžiagą.
  • Dozavimas ir vartojimo būdas: suteikia pacientui aiškius nurodymus, kaip vartoti vaistą. Būtina atidžiai perskaityti šiuos nurodymus ir laikytis jų.
  • Data: nurodo, kada receptas buvo išrašytas ir kiek laiko jis galioja.

Recepto galiojimo laikas

Vaistų receptai turi galiojimo laiką, kuris priklauso nuo vaisto tipo ir paskirties.

  • Įprastiniai receptai: dažniausiai galioja 30 dienų nuo išrašymo datos.
  • Receptai kompensuojamiems vaistams: gali galioti ilgiau, priklausomai nuo kompensavimo sąlygų. Informaciją apie kompensuojamų vaistų receptų galiojimo laiką galima rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
  • Receptai narkotiniams ir psichotropiniams vaistams: gali galioti trumpiau, dažniausiai 5-10 dienų, priklausomai nuo šalies įstatymų.

Svarbu atkreipti dėmesį į recepto galiojimo laiką ir atsiimti vaistus laiku, nes pasibaigus galiojimo laikui receptas tampa negaliojančiu ir vaistinė negali išduoti vaisto.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

Ką daryti, jei pametėte receptą?

Jei pametėte popierinį receptą, turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris išrašė receptą, ir paprašyti išrašyti dublikatą. Gydytojas gali patikrinti informaciją savo įrašuose ir išrašyti naują receptą. Jei pametėte e-receptą, galite kreiptis į bet kurią vaistinę ir paprašyti vaistininko patikrinti, ar receptas yra sistemoje. Vaistininkas gali atsekti receptą pagal jūsų asmens kodą.

Receptinių vaistų įsigijimas ir vartojimas

Receptinius vaistus galima įsigyti tik vaistinėse, pateikus galiojantį receptą. Prieš vartojant receptinį vaistą, būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis gydytojo bei vaistininko nurodymų. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl vaisto vartojimo, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Svarbūs patarimai vartojant receptinius vaistus

  • Laikykitės dozavimo: vartokite vaistą tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Nekeiskite dozės ir nenutraukite vaisto vartojimo be gydytojo leidimo.
  • Laikas ir būdas: atkreipkite dėmesį į vaisto vartojimo laiką (pvz., prieš valgį, po valgio, prieš miegą) ir būdą (pvz., nuryti visą tabletę, ištirpinti vandenyje).
  • Šalutinis poveikis: būkite informuoti apie galimą šalutinį poveikį ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote neįprastus simptomus.
  • Sąveika su kitais vaistais: informuokite gydytoją apie visus kitus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus, vitaminus ir maisto papildus, kad išvengtumėte galimos sąveikos.
  • Laikymas: laikykite vaistus tinkamoje temperatūroje ir saugokite nuo vaikų.

Receptų rašymo taisyklės ir teisinis reglamentavimas

Receptų rašymas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktais. Lietuvoje receptų rašymo taisykles nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Šios taisyklės apibrėžia, kas gali išrašyti receptus, kokia informacija turi būti nurodyta recepte, kokie yra receptų galiojimo terminai ir kitus svarbius aspektus. Gydytojai, pažeidę receptų rašymo taisykles, gali būti baudžiami administracine tvarka arba netekti licencijos.

Kompensuojamieji vaistai ir receptai

Kompensuojamieji vaistai - tai vaistai, už kuriuos dalį kainos arba visą kainą apmoka valstybė. Kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kompensavimo sąlygas nustato Valstybinė ligonių kasa. Norint įsigyti kompensuojamąjį vaistą, reikia turėti gydytojo išrašytą receptą, kuriame nurodyta, kad vaistas yra kompensuojamas. Kompensuojamųjų vaistų receptai gali turėti specialių reikalavimų, pvz., ilgesnį galiojimo laiką arba papildomus nurodymus vaistininkui. Kompensuojamieji iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų vaistai ir MPP išrašomi 3-ios formos receptų blanke. Jie būna susegti į dokumentą - paciento kompensuojamųjų vaistų pasą. Jį išduoda medicinos įstaigos, pasirašiusios su Teritorine ligonių kasa susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimo. Vaistai ir MPP kompensuojami atsižvelgiant į ligą ir/arba gyventojų socialines grupes (vaikai iki 18 metų, pensininkai, I ir II grupės neįgalieji). Galimos kompensavimo rūšys: 50, 80, 90 arba 100 proc. nuo bazinės/pamatinės (ne nuo mažmeninės!) kainos. Net ir esant 100 proc. kompensacijos rūšiai, gali tekti primokėti skirtumą tarp bazinės ir visos vaisto kainos. Vaistai kompensuojamųjų vaistų recepte privalo būti išrašomi bendriniu (tarptautiniu) pavadinimu. Vaistų gamintojai vaistams suteikia dar ir prekinį pavadinimą. Svarbu yra tai, kad skiriasi ne tik vaistų prekiniai pavadinimai, bet ir priemokų kainos. Todėl tiek gydytojas, tiek vaistininkas privalo informuoti pacientą apie vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kainas bei priemokas. Gydytojas, išrašydamas kompensuojamųjų vaistų, privalo atsižvelgti į dozuočių originalioje pakuotėje skaičių (jis nurodytas Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne). Skystos formos vaistai išrašomi tik vaikams iki 6 metų ir pacientams, kuriems yra sutrikęs rijimas. Svarbu atsiminti, kad kompensuojamųjų vaistų receptas galioja 10 dienų nuo jame nurodytos įsigaliojimo datos. Kai paciento kreipimosi metu vaistinėje nėra reikiamų kompensuojamųjų vaistų ar MPP, tačiau jų yra didmeninio platinimo įmonėse, jam sutikus, receptas užregistruojamas vaistinėje, abu jo blankai pažymimi spaudu „vaistai užsakyti“, nurodomas vaistinės pavadinimas ir užsakymo data. Šie kompensuojamojo recepto blankai lieka vaistų pase, kol vaistai bus išduoti. Draudžiama kitai vaistinei išduoti vaistus, jei receptas yra pažymėtas spaudu „vaistai užsakyti“. Pirmą kartą pacientui, kuriam diagnozuojama lėtinė liga, išrašoma vaistų iki 1 mėnesio gydymo kursui (vaistai gali būti išrašomi net vienai ar kelioms dienoms). Ir tik tuomet, kai įsitikinama, jog gydymas veiksmingas, gydytojas gali skirti iki 3 mėnesių gydymo kursą (išskyrus narkotinius bei psichotropinius vaistus). Jei pacientui sudėtinga susimokėti už kelių mėnesių kompensuojamųjų vaistų priemoką, gydytojas gali išrašyti juos ant trijų receptų blankų. Taip ligoniui nereikės kiekvieną mėnesį eiti pas gydytoją, o pastarasis turės iki galo užpildyti pirmąjį kompensuojamųjų vaistų bei MPP receptą, o kituose dviejuose receptų blankuose tereiks nurodyti, jog vaistas išrašomas „gydymui tęsti“, vaisto pavadinimą, stiprumą bei kiekį, uždėti savo antspaudą bei užklijuoti lipduką. Vaistininkas, išduodantis vaistus bei MPP su žyma „gydymui tęsti“, privalo patikrinti prieš jį išrašyto to paties vaisto recepte nurodytą datą. Vaistai negali būti išduoti, jei data yra ankstesnė nei 2 dienos. Svarbu yra tai, kad draudžiama išrašyti bei išduoti kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptų su nuoroda „ilgalaikiam gydymui“.

Nuotoliniai receptai ir telemedicina

Telemedicina sparčiai populiarėja ir leidžia pacientams gauti medicinos paslaugas nuotoliniu būdu, įskaitant receptų išrašymą. Nuotoliniai receptai gali būti išrašomi telekonsultacijos metu, kai gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Nuotoliniai receptai turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir įprastiniai receptai, ir gali būti išrašomi tik tam tikrais atvejais, pvz., kai pacientas negali fiziškai lankytis pas gydytoją arba kai reikia pratęsti jau vartojamų vaistų receptą.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Ateities tendencijos: skaitmenizacija ir personalizuotas gydymas

Vaistų receptų sritis nuolat tobulėja, diegiant naujas technologijas ir siekiant personalizuoto gydymo. Ateityje galima tikėtis dar didesnės receptų skaitmenizacijos, naudojant dirbtinį intelektą (DI) ir didžiųjų duomenų analizę (BDA) vaistų parinkimui ir dozavimui optimizuoti. Personalizuotas gydymas leis gydytojams parinkti vaistus ir dozes, atsižvelgiant į individualius paciento genetinius ir fiziologinius ypatumus, taip padidinant gydymo efektyvumą ir sumažinant šalutinio poveikio riziką. Taip pat, tikėtina, didės pacientų įgalinimas, suteikiant jiems daugiau informacijos apie vaistus ir leidžiant aktyviau dalyvauti gydymo procese.

E. receptai: patogumas ir privalumai

Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, jog netrukus visose šalies gydymo įstaigose bus galima sėkmingai ir sklandžiai išrašyti e. receptus. Anot specialistų, sąlygos išrašyti e.receptus sukurtos visoms Lietuvos gydymo įstaigoms.

E. recepto išrašymas yra greitesnis, patogesnis lyginant su popieriniu receptu. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, sistemoje galima atlikti vaisto paiešką tiek pagal vaistinės medžiagos bendrinį pavadinimą, tiek pagal konkretų vaisto pavadinimą. Dauguma e.recepto laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti kaip vartoti. Taip pat palengvintas pakartotinis vaisto ir medicinos pagalbos priemonės skyrimas ankstesnio skyrimo pagrindu. Prisijungę prie sistemos gydytojai mato, ar pacientas įsigijo vaistus ir medicinos pagalbos priemones pagal jam išrašytus e.receptus, taip pat mato informaciją apie kitų gydytojų pacientui išrašytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kas padeda išvengti tų pačių ar panašių vaistų skyrimo, sudaro galimybę racionaliau skirti vaistus. Centrinėje e.sveikatos sistemoje renkama ir saugoma informacija apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus e.receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, jų vartojimą ar naudojimą.

Pacientams kiek paprasčiau: jiems nereikia nieko studijuoti ir mokytis. Pakaks tik ateiti į vaistinę, parodyti asmens dokumentą ir vaistininkas sistemoje ras gydytojo išrašytą receptą. Be to, tie gyventojai, kurie turi priemones prisijungti prie e. sveikatos portalo, jame gali susipažinti su savo sveikatos istorija, rasti informaciją apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus elektroninius receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus, jų vartojimą. Pacientai neprivalo turėti specialių priemonių, o pacientams nereikia su savimi turėti popierinių receptų ar kompensuojamųjų vaistų paso einant pas gydytoją, o paskui į vaistinę, tereikia turėti tik asmens dokumentą.

Kaip skaityti receptą: praktiniai patarimai

Labai dažnai vos tik išėję iš gydytojo kabineto pamirštame visus gydytojo nurodymus, nors ką tik, prieš keletą minučių, puikiai viską supratome ir žinojome. Tačiau, laimei, mūsų rankose lieka keletas ar bent vienas gydytojo išrašytų lapelių, bylojančių, kad turime vienaip ar kitaip vartoti tam tikrus vaistus. Receptas - nėra paslaptingas raštas, paprasčiausiai tai yra raštiškas gydytojo kreipimasis į farmacininką, kad jis pagamintų ir išduotų ligoniui skirtus vaistus. Tai juridinis dokumentas, rašomas specialiame blanke rašalu ar tušinuku, kuriame negali būti jokių braukymų bei taisymų. Daugelis simbolių ir frazių, gydytojo naudojamų recepte, yra sutrumpinimai iš lotynų ar graikų kalbų. Pavyzdžiui, “gtt.” - tai sutrumpintas lotyniškas žodis guttae, kuris reiškia “lašai”.

Farmacininkas tikrai gali jums atsakyti į visus klausimus, susijusius su receptu. Be to, farmacininkas gali duoti patarimų ar perspėti, jeigu jūsų vartojami vaistai sąveikauja su tabaku, kai kuriais maisto produktais ar alkoholiu, taip pat jeigu vartojamas vaistas gali sukelti mieguistumą ar pykinimą. Farmacininkas gali jus informuoti, koks galimas jums paskirto medikamento poveikis, kiek laiko galima vartoti šį medikamentą. Farmacininkas gali perspėti jus ir apie galimus šalutinius poveikius bei patarti, kada nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją. Farmacininkas gali pakonsultuoti, kaip teisingai vartoti vaistus, nes jums reikia žinoti, kada gerti vaistus - prieš valgį, po jo ar valgymo metu. Kiekvieno vaisto vartojimo laikas taip pat gali skirtis: vieni gali būti vartojami ryte, kiti - vakare. Farmacininkas gali paaiškinti, ką reiškia frazės “kai reikia” ir “vartoti su skysčiais”. Visi šie patarimai reikalingi, kad jūsų vartojamas vaistas būtų maksimaliai veiksmingas ir siekiant išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio.

Receptinių vaistų pavyzdžiai pagal paskirtį

Receptinius vaistus galima skirstyti įvairiai, tačiau paprasčiausiai juos galima suskirstyti į keletą grupių, atsižvelgiant tai, kokioms ligoms gydyti jie skiriami.

  • Vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų: Sergant krūtinės angina vartojama keletas vaistų grupių. Tai gali būti kraujagysles plečiantys - vazodilatatoriai (nitroglicerinas, izosorbido dinitratas), kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, nifedipinas, verapamilis) ir betablokatoriai (acetubololis, atenololis, labetalolis, metoprololis, nadololis, pindololis, propranololis, timololis). Jeigu širdies ritmas nereguliarus ar silpnas (t.y. pasireiškia aritmija), jos susitraukimų dažnį reikia reguliuoti. Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, gali pakenkti smegenims, akims, širdžiai ar inkstams, todėl jį reikia mažinti. Antihipertenzinių vaistų veikimo pobūdis gali būti skirtingas: vieni blokuoja nervinius impulsus, kurie sutraukia kraujagysles, todėl jos išsiplečia; kiti lėtina širdies ritmą ir mažina širdies susitraukimo jėgą; treti mažina hormono aldosterono, kuris didina kraujospūdį, kiekį kraujyje. Vienas iš pagrindinių medikamentų, vartojamų hipertenzijos gydymui, dažniausiai yra diuretikas, kuris mažina organizme skysčių kiekį. Paprastai kartu su diuretiku skiriami kitų grupių antihipertenziniai vaistai, pavyzdžiui, klonidinas, metildopa, prazosinas ir rezerpinas. Diuretikai, pavyzdžiui, chlorotiazidas, furozemidas, hidrochlortiazidas ir spironolaktonas, skatina vandens ir druskų pasišalinimą iš organizmo (todėl kartais šie vaistai vadinami “šlapimą varančiais”). Netenkant vandens ir druskų, mažėja kraujo spaudimas. Kaip jau minėjome anksčiau, kraujo spaudimas gali mažėti padidėjus kraujagyslių diametrui. Kadangi daugelis antihipertenzinių vaistų sulaiko organizme vandenį ir druskas, dažniausiai jie yra vartojami kartu su diuretiku. Tiazidų grupės diuretikai, pavyzdžiui, chlorotiazidas, chlortalidonas ir hidrochlorotiazidas, šiuo metu yra vieni iš dažniausiai skiriamų diuretikų. Jie gerai toleruojami, skiriami vieną ar du kartus per dieną. Didžiausias diuretikų trūkumas - tai, kad jie išskiria iš organizmo kalį. Furozemidas yra daug stipresnis diuretikas. Jis sąlygoja didelį vandens ir kalio kiekio išsiskyrimą. Kita diuretikų grupė - kalį tausojantys diuretikai, kurie pašalina skysčių perteklių iš organizmo išsaugodami kalį. Šie vaistai, pavyzdžiui, spironolaktonas, triamterenas ir amiloridas, efektyvūs gydant hipokalemiją (kalio trūkumą organizme), širdies nepakankamumą ir hipertenziją. Kalį tausojantys diuretikai gali būti derinami su tiazido grupės diuretikais, pavyzdžiui, galimi tokie deriniai: spironolaktonas ir hidrochlorotiazidas, triamterenas ir hidrochlorotiazidas, amiloridas ir hidrochlorotiazidas. Vartojant tokius vaistų derinius sustiprėja antihipertenzinis poveikis ir prarandama mažiau kalio.

Recepto klastojimo problema

Po užlietos ir nuplautos e.sveikata strigimų epopėjos vis dar juntami padariniai - vaistinėse padaugėjo suklastotų popierinių psichotropinių vaistų receptų. Vaistininkai nežino, kaip jiems elgtis, kad netaptų nusikaltimo bendrininkais. Viena vertus, gaudyti nusikaltusius nėra jų darbas, bet ir pro pirštus žiūrėti į nusikaltimą negalima.

Receptai padirbami gydytojui to nežinant, vadinasi, jie nėra fiksuojami ambulatorinėje paciento knygelėje. Tokiu atveju to recepto niekaip susekti neįmanoma, o vaistą nusipirkti įmanoma. Nors nuo šių metų balandžio įstatymu patvirtinta psichotropinius vaistus skirti tik elektroniniu būdu, gudresni receptų klastotojai užrašo, jog tuo metu neveikė elektroninė sistema. O žinia, ji pastarosiomis savaitėmis veikia tik geru oru. Nelegaliai išsirašytų nekompensuojamąjį vaistą, žmogui reikia trijų dalykų: padirbti gydytojo spaudą, įstaigos spaudą, popierinio recepto formą.

Pirmas klastotę išduodančių ženklų, kai nepagalvojama, kokio gydytojo spaudą naudoja receptui. Pavyzdžiui, dabar yra padaugėję odontologų išrašomų psichotropinių vaistų. Tai jau leidžia įtarti klastotę, nes net jei kokiu nors tikslu gydant ir buvo skirtas vaistas, jo dozė bus itin maža. Antras - galima patikrinti, ar neva spaudą uždėjęs gydytojas dirba toje gydymo įstaigoje, kuri nurodyta rekvizituose. Ketvirtas - receptas išrašomas lotyniškais vaistų pavadinimais, specifinėmis santrumpomis ir dozavimais. Nekompensuojamųjų vaistų - 1 formos - receptų blankai nėra apskaitomi. SAM, siekdama išvengti 1 formos receptų klastojimo ir skatindama racionalų psichotropinių vaistų vartojimą, svarsto galimybę, leisti psichotropinius vaistus išrašyti specialusis recepto formos blankuose, kurie yra apskaitomi.

Jeigu vaistininkas įtaria, kad yra suklastotas tiek receptas, tiek specialisto spaudas (neteisėtai pagamintas ir naudojamas), jis privalo informuoti apie tai sveikatos priežiūros specialistą bei teisėsaugą. Vaistinėse yra vaizdo kameros ir jas galima būtų panaudoti: nufilmuoti pažeidėjo veidą, po to parodyti policijai.

tags: #kaip #atrodo #gydytojo #receptas

Populiarūs įrašai: