Vyro sveikata po 50 metų: iššūkiai ir galimybės
Sulaukus 50 metų, vyro organizme prasideda natūralūs fiziologiniai pokyčiai, kurie gali paveikti jo sveikatą ir savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius sveikatos iššūkius vyrams po 50 metų, įskaitant andropauzę (vyrų klimaksą), kraujo spaudimo pokyčius ir kitus su amžiumi susijusius sveikatos klausimus. Taip pat pateiksime patarimų, kaip išsaugoti gerą sveikatą ir kokybę gyvenimo šiame amžiaus tarpsnyje.
Andropauzė: mitas ar realybė?
Apie moterų klimaksą (menopauzę), kaip reprodukcinės funkcijos sulėtėjimą ir nutrūkimą, žinoma daug. Tačiau ar vyrai patiria panašų reiškinį? Terminas „vyrų klimaksas“ iš tiesų vartojamas, kai norima įvardyti konkrečius fiziologinius ir emocinius pokyčius, prasidedančius tam tikro amžiaus sulaukusiems vyrams. Vis dėlto ši tema ganėtinai kontroversiška, ir specialistai anaiptol nėra vieningi, kai tenka atsakyti, kaip tą simptomų kompleksą reikėtų apibrėžti ir ar tikslu sakyti, kad tai klimaksas.
Vyrų klimaksas, arba andropauzė, - tai konkrečių simptomų kompleksas, siejamas su senstant pasireiškiančiu laipsnišku testosterono lygio mažėjimu. Nepaisant pavadinimo tapatumo, vyrų klimaksas iš esmės skiriasi nuo moterų patiriamos menopauzės. Vyrai, kitaip nei moterys, nepatiria staigaus hormonų kryčio: jų atveju lytinių hormonų koncentracija mažėja palaipsniui. Minėtina ir tai, kad andropauzė ištinka ne kiekvieną vyrą, o menopauzės būtinai sulaukia visos moterys. Be to, net ir užėjus klimaksui, vyrai lieka vaisingi, o moterys po menopauzės pastoti nebegali.
Vyrų klimaksas nepriskiriamas klinikinėms būklėms. Šis terminas dažnai vartojamas nustačius testosterono deficito sindromą, prasidedantį, kai sėklidės tepagamina labai mažai šio hormono arba visai nustoja jį gaminti. Testosterono deficito sindromui būdingas nenormaliai žemas testosterono lygis, nulemtas daugybės įvairių priežasčių. Nors daugelis vėlyvą brandą pasiekusių vyrų patiria testosterono deficitą (maždaug 40 proc. vyresnių nei 45-erių metų vyrų, remiantis žurnale „Frontiers in Endocrinology“ aprašyto tyrimo išvadomis, ir 50 proc. sulaukusių 80-ies), nenormaliai žemo testosterono lygio negalima priskirti prie neišvengiamų senėjimo proceso padarinių. Kai kurių vyrų testosterono lygis visą gyvenimą išlieka normos ribose. Jokių šio tipo simptomų jiems nepasireiškia, ir jie puikiausiai gali susilaukti atžalų net būdami 80-ies.
Taigi, testosterono deficito sindromą gali patirti bet kurio amžiaus vyrai, tačiau jei jis ištinka vėlesniuoju brandos etapu, tenka kalbėti apie vėlyvąjį hipogenitalizmą - lytinių liaukų funkcijos susilpnėjimą arba androgenų lygio sumažėjimą senstančio vyro organizme.
Taip pat skaitykite: Vyresnių vyrų nevaisingumas
Priežastys
Vyrų klimaksui priskiriami simptomai siejami su laipsnišku, senstant pasireiškiančiu testosterono lygio mažėjimu. Didžiausia testosterono koncentracija būdinga maždaug 20-ies metų vyrams. Priklausomai nuo tokių veiksnių kaip sveikatos būklė, mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas, testosterono lygis turi išlikti nepakitęs iki pat 30-ies. Perkopus trisdešimtmetį testosterono lygis stabiliai krenta - maždaug po procentą per metus.
Nors testosterono kritimas neišvengiamas, proceso intensyvumas ir amžius, kada jis prasideda, įvairuoja, ypač dabar, turint omenyje laikmečio diktuojamas sąlygas ir aplinkybes, o pastarosios tą procesą, kaip tenka konstatuoti, spartina. Vardijant testosterono lygį smukdančius veiksnius, tenka paminėti stresą, rūkymą, nekokybišką miegą, aukštą kūno masės indeksą, kai kuriuos medikamentus, fizinio aktyvumo stoką ir alkoholio vartojimą. Žemas testosterono lygis siejamas ir su tokiomis būklėmis kaip 2 tipo diabetas, aukštas cholesterolio lygis, aukštas kraujo spaudimas, metabolinis sindromas ir nutukimas, nors vis dėlto neaišku, ar tai, kas suminėta, yra testosterono mažėjimo priežastys, ar pasekmės.
Kai kurie specialistai mano, kad laipsniškas su metais besireiškiantis testosterono mažėjimas nėra pagrindinė vyrų klimakso simptomų priežastis. Jie įsitikinę, kad kur kas svarbesnis vaidmuo tenka gyvenimo būdui ir psichologiniams veiksniams. Pavyzdžiui, darbe iškylančių problemų sukeliamas stresas gali daryti poveikį vyro libido ir energingumui.
Simptomai
Vyrų klimakso simptomai apima fiziologinę, seksualinę ir psichologinę plotmes. Jie atsiranda pamažu ir bėgant metams vis ryškėja. Vieni vyrai simptomus identifikuoja jau sulaukę trisdešimties, tačiau kiti jais ima skųstis tik perkopę šešiasdešimtmetį. Yra ir tokių (ypač tarp senesnės kartos atstovų, užaugusių tada, kai apie vyrų hormonus niekas plačiai nekalbėjo), kurie atkakliai tvirtina nepastebį jokių organizme vykstančių pokyčių.
Paprastai vyrų klimakso simptomams priskiriami tokie reiškiniai kaip:
Taip pat skaitykite: Masalas salačiams
- Energijos stoka
- Sumažėjęs seksualinis potraukis
- Erekcijos sutrikimai
- Padidėjęs kūno riebalų procentas
- Sumažėjusi raumenų masė
- Fizinis išsekimas
- Nemiga arba negebėjimas gana greitai užmigti
- Suprastėjusi atmintis
- Negebėjimas sutelkti dėmesio
- Nusmukęs pasitikėjimas savimi
- Plaukų retėjimas
- Depresija arba prasta nuotaika
- Motyvacijos stoka
- Miego sutrikimai
- Sumažėjęs kaulų tankis
Jei patiriate kuriuos nors iš suminėtų arba kitokių nerimą keliančių simptomų, derėtų apsilankyti pas gydytoją ir pasikonsultuoti.
Diagnostika ir gydymas
Atsižvelgdamas į būklės simptomatiką, gydytojas paprastai atlieka nuodugnią patikrą ir pasiūlo būdų, kaip sušvelninti besireiškiančius simptomus. Tikėtina, kad bus atlikti atitinkami tyrimai ir testai, siekiant išsiaiškinti, ar įvardyti simptomai nėra kokios nors konkrečios ligos padariniai. Gydytojas veikiausiai pasiteiraus apie asmeninį gyvenimą, kad suprastų, ar suprastėjusi savijauta nėra nulemta tokių veiksnių kaip stresas arba nerimas. Gali būti atliktas kraujo tyrimas, per kurį nustatomas testosterono lygis. Kraujas paprastai imamas ryte, kadangi per dieną testosterono lygis kinta. Žemą testosterono lygį nurodo už septynetą žemesnis rodiklis. Diapazonas nuo 7 iki 14 laikomas ribiniu: tokiu atveju prireiks ir daugiau testų.
Kai kuriuos vyrų klimakso simptomus, esant žemam testosterono lygiui, pavyksta nuslopinti taikant pakaitinę hormonų terapiją. Skiriant testosterono terapiją, gali būti parinktos tokios priemonės kaip gelis, pleistrai arba injekcijos. Preparatus turi skirti tinkamos kvalifikacijos medikas, o juos įsigyti reikia iš patikimo tiekėjo. Testosterono terapija siejama su įvairia rizika ir šalutiniais reiškiniais, įskaitant aknę, prostatos vėžį, krūtų padidėjimą, kvėpavimo sustojimą miegant (apnėja) ir padidėjusią eritrocitų koncentraciją, siejamą su didesne krešulių susidarymo rizika. Ilgas pakaitinės testosterono terapijos kursas kartais padidina širdies ligų riziką.
Jei besireiškiantys simptomai - ne tik fiziologinių pokyčių, bet ir gyvenimo būdo bei psichologinių veiksnių rezultatas, gali būti skirtas ir labiau holistinis gydymas. Sumažėjusio testosterono lygio nulemtus simptomus galima švelninti įvairiai, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Pavyzdžiui, erekcijos sutrikimams šalinti gali būti skirta „Viagra“, o dėl prastos nuotakos gali būti rekomenduotos psichologo konsultacijos.
Pats paprasčiausias būdas, leidžiantis valdyti vyrų klimakso simptomus, - laikytis sveikos gyvensenos strategijos. Tai reiškia, kad reikėtų vartoti tinkamai subalansuotą maistą, reguliariai sportuoti, kokybiškai išsimiegoti, pasistengti sureguliuoti patiriamo streso lygį ir iki minimumo sumažinti alkoholio bei tabako vartojimą.
Taip pat skaitykite: Kaip palaikyti vyrų libido
Kaip natūraliai padidinti testosterono lygį?
Hormonų terapija nėra vienintelis būdas papildyti testosterono atsargas. Įrodyta, kad laikantis keturių toliau surašytų taisyklių, testosterono lygis savaime ima kilti:
- Sveikai maitinkitės. Maitinkitės taip, kad gautumėte reikiamą kiekį angliavandenių, sveikųjų riebalų ir baltymų. Svarbu, kad šių maisto medžiagų kiekis būtų tinkamai subalansuotas. Nepamirškite ir mikroelementų. Konkrečių maisto medžiagų trūkumas - vis dažniau pasitaikanti problema, nustatoma vertinant maisto raciono tinkamumą. Jos eliminavimas - reikšmingas žingsnis siekiant palaikyti testosterono lygį. Ypač reikšmingi yra B grupės vitaminai ir cinkas: tyrimai rodo, kad spermos kokybę šios medžiagos pagerina net 74 proc. Padidinus su maistu gaunamo magnio kiekį, testosterono lygis gali pakilti vos per mėnesį.
- Atsisakykite alkoholio. Alkoholinius gėrimus turėtumėte skanauti nebent ypatingomis progomis. Alkoholis turi tiesioginį poveikį testosterono gamybos sulėtėjimui. Alkoholis blogina ir miego kokybę, o kadangi testosterono pasipildo naktį, ši aplinkybė taip pat neigimai veikia šio hormono lygį. Išmiegant tik penkias valandas per parą, testosterono lygis gali nusmukti net 15 proc.
- Palaikykite normalų kūno svorį. Stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį ir pamėginkite atsikratyti bereikalingų riebalų. Nutukimas daro tiesioginį neigiamą poveikį testosterono lygiui. Riebalų ląstelės metabolizuoja testosteroną į estrogeną ir šitaip mažina testosterono lygį. Negana to, nutukimo atveju mažėja lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) (baltymas, pernešantis testosteroną kraujyje) lygis, o kuo mažiau SHBG, tuo mažesnė ir testosterono koncentracija.
- Užsitikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą. Jeigu dar nepradėjote sportuoti, pats metas šitai padaryti. 2004-aisiais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo senyvo amžiaus vyrai, išvadose nurodoma, kad reguliarios treniruotės didina ir testosterono, ir augimo hormono lygį, be to, gerina galvos smegenų funkciją. Ypač didelę naudą šiuo atžvilgiu teikia jėgos treniruotės.
Kraujo spaudimas: ką svarbu žinoti vyrams po 50 metų?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad dažniausiai lietuviai susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu. Kasdien vaistinėje spaudimą pamatuojame dešimtims žmonių. Aukštas kraujo spaudimas gali nesukelti jokių negalavimų, todėl labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, kad jam padidėjus tai būtų užfiksuota laiku. Visgi jeigu dažnai skauda galvą, jaučiamas tvinkčiojimas, vargina pykinimas, pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti - pasimatuoti spaudimą.
Kraujo spaudimo aparate esantis sistolinis (viršutinis) skaičius rodo kraujagyslių susitraukimą, o diastolinis (apatinis) - širdies darbą. Nors optimalus žmogaus spaudimas priklauso nuo jo amžiaus ir lėtinių ligų, vidutinis optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm. Svarbu stebėti ne tik tai, kokius skaičius rodo aparatas, bet ir skirtumą tarp viršutinio ir apatinio rodmens. Jeigu tolygiai yra padidėję abu rodmenys, tai yra kur kas geriau, negu, tarkim, viršutinis rodmuo padidėjęs, o apatinis - normalus. Tai rodo, kad širdis dirba normaliai, o kraujagyslės intensyviai banguoja ir organizmas jaučia didelį stresą.
Jeigu žmogus niekada nesimatavo kraujo spaudimo arba tą darė labai seniai ir pamatė sistolinį rodmenį pakilusį 150 mm Hg, pirmajai pagalbai vaistininkė rekomenduoja išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir skubiai vykti pas gydytoją. Visgi kraujospūdis gali laikinai padidėti po sporto, jaučiant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar paprasčiausiai suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto nei valgote įprastai. Norint išsiaiškinti ar tai nėra laikina problema, jeigu kraujo spaudimas nesiekia rizikingos ribos, reikėtų žmogui pačiam savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis, ir jiems nemažėjant - kreiptis į sveikatos specialistus.
Matuoti kraujo spaudimą reikia nusiraminus ir atsipalaidavus. Norint gauti tikslius duomenis, svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis.
Matuojantis kraujo spaudimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje, širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas, dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
Kitos sveikatos problemos ir prevencija
Be andropauzės ir kraujo spaudimo problemų, vyrams po 50 metų svarbu atkreipti dėmesį į kitas galimas sveikatos problemas:
- Prostatos problemos. Su amžiumi didėja prostatos išvešėjimo rizika, kuri gali sukelti šlapinimosi sutrikimus. Reguliarus prostatos patikrinimas gali padėti anksti nustatyti ir gydyti šią problemą.
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Vyrams po 50 metų didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir kraujo spaudimo bei cholesterolio kontrolė gali padėti sumažinti šią riziką.
- Vėžys. Vyrams po 50 metų didėja tam tikrų vėžio formų, tokių kaip prostatos, storosios žarnos ir plaučių vėžys, rizika. Reguliarus patikrinimas ir ankstyva diagnostika gali padėti sėkmingai gydyti šias ligas.
- Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė). Nors dažniausiai osteoporozė siejama su moterimis, vyrams po 50 metų taip pat gali sumažėti kaulų tankis. Pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas bei fizinis aktyvumas gali padėti išsaugoti kaulų stiprumą.
Socialinio draudimo stažas ir pensija
Svarbu žinoti, kad netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. įgytos pajamos. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, Jums gali būti paskirta netekto darbingumo pensija. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
tags: #vyras #virs #50m #sveikata