Neįtikėtini vyno gamybos iš uogienės receptai ir patarimai

Daugelis žmonių mano, kad vyno gamyba yra sudėtingas procesas, tačiau iš tiesų, naudojant uogienę, tai gali būti gana paprasta ir smagu. Naminio vyno gamyba - tai puikus būdas panaudoti likusią uogienę, suteikiant jai naują gyvenimą ir sukuriant skanų gėrimą. Svarbu paminėti, kad nors receptas yra paprastas, reikia laikytis higienos ir proporcijų, kad vynas būtų skanus ir saugus vartoti.

Kodėl verta gaminti vyną iš uogienės?

Pirmiausia, tai yra ekonomiškas būdas panaudoti uogienę, kuri jau nebėra tinkama valgyti su duona, bet vis dar turi puikų skonį ir aromatą. Antra, tai yra puikus būdas eksperimentuoti su skirtingais skoniais, naudojant įvairių rūšių uogienę. Trečia, naminis vynas, pagamintas su meile ir rūpesčiu, gali būti daug skanesnis ir natūralesnis už parduotuvėje pirktą.

Pagrindiniai principai ir saugumas

Prieš pradedant gamybą, svarbu suprasti keletą pagrindinių principų. Vynas gaminamas fermentacijos būdu, kai mielės skaido cukrų į alkoholį ir anglies dioksidą. Norint sėkmingai fermentuoti, reikia tinkamos temperatūros, švaros ir tinkamo mielių kiekio. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vynas būtų apsaugotas nuo oro, kad nebūtų oksiduotas ir nevirstų actu. Higiena yra ypač svarbi - visi indai turi būti kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta nepageidaujamų bakterijų ir pelėsių dauginimosi.

Reikalingi ingredientai ir įranga

Norint pasigaminti vyną iš uogienės, jums reikės:

Uogienės: Galite naudoti bet kokią uogienę, tačiau geriausiai tinka uogienės be konservantų. Svarbu atkreipti dėmesį į uogienės cukraus kiekį, nes nuo jo priklausys vyno stiprumas.
Vandens: Geriausia naudoti švarų, filtruotą vandenį.
Vyno mielių: Specialios vyno mielės yra svarbios, nes jos yra atsparios alkoholio koncentracijai ir užtikrina tinkamą fermentaciją. Kepimo mielės netinka.
Cukraus (jei reikia): Jei uogienėje mažai cukraus, gali prireikti papildomai pridėti cukraus.
Mielių maitinimo medžiagų (nebūtina, bet rekomenduojama): Tai padeda mielėms geriau fermentuotis ir užtikrina geresnį vyno skonį.
Indų: Jums reikės fermentavimo indo (stiklainio arba plastikinio kibiro su sandariu dangčiu), hidrometro (cukraus kiekiui matuoti), oro užrakto (leidžia anglies dioksidui išeiti, bet neleidžia orui patekti), sifono (vynui nupilti nuo nuosėdų) ir butelių vynui laikyti.

Receptas žingsnis po žingsnio

Paruošimas: Pirmiausia, išvalykite ir dezinfekuokite visus indus. Tai galima padaryti verdančiu vandeniu arba specialiu dezinfekavimo skysčiu, skirtu vyno gamybai. Įsitikinkite, kad visi indai yra visiškai švarūs, kad nebūtų jokių nepageidaujamų bakterijų.
Mielių paruošimas: Pagal mielių gamintojo instrukcijas, aktyvuokite vyno mieles. Paprastai tai reiškia, kad mieles reikia sumaišyti su šiltu vandeniu ir cukrumi, ir palikti jas pastovėti 15-30 minučių, kol jos pradės putoti. Tai rodo, kad mielės yra gyvybingos ir tinkamos naudoti.
Uogienės paruošimas: Į fermentavimo indą supilkite uogienę. Jei uogienė labai tiršta, ją galima praskiesti šiltu vandeniu. Svarbu, kad uogienė visiškai ištirptų vandenyje. Jei naudojate uogienę su dideliais vaisių gabaliukais, galite ją perkošti per marlę, kad pašalintumėte didesnius gabaliukus.
Cukraus kiekio reguliavimas: Naudodami hidrometrą, išmatuokite cukraus kiekį mišinyje. Idealus cukraus kiekis vynui yra apie 20-24 Brix. Jei cukraus kiekis yra per mažas, įpilkite cukraus ir išmaišykite, kol jis visiškai ištirps. Pakartotinai išmatuokite cukraus kiekį, kol pasieksite norimą lygį.
Mielių įdėjimas: Kai uogienės mišinys atvės iki kambario temperatūros, įpilkite aktyvuotas mieles į fermentavimo indą. Gerai išmaišykite, kad mielės tolygiai pasiskirstytų. Jei naudojate mielių maitinimo medžiagas, įpilkite jų dabar pagal gamintojo instrukcijas.
Fermentacija: Uždarykite fermentavimo indą sandariu dangčiu ir įstatykite oro užraktą. Oro užraktas leidžia anglies dioksidui išeiti, bet neleidžia orui patekti į vidų. Padėkite indą tamsioje, vėsioje vietoje, kur temperatūra yra apie 18-24°C. Fermentacija paprastai trunka nuo 2 iki 4 savaičių, priklausomai nuo mielių rūšies ir temperatūros. Stebėkite oro užraktą - jei jis burbuliuoja, tai reiškia, kad fermentacija vyksta.
Vyno nupylimas nuo nuosėdų: Kai fermentacija baigiasi (oro užraktas nustoja burbuliuoti), vynas turi būti nupiltas nuo nuosėdų. Tai daroma naudojant sifoną. Atsargiai nupilkite vyną į švarų indą, palikdami nuosėdas fermentavimo indo dugne. Stenkitės, kad į nupiltą vyną nepatektų nuosėdų.
Brandinimas (nebūtina): Nupiltą vyną galima brandinti kelias savaites ar mėnesius, kad pagerėtų jo skonis. Brandinimui naudokite švarų indą su oro užraktu. Laikykite vyną vėsioje, tamsioje vietoje. Brandinimo metu vynas gali tapti skaidresnis ir įgauti gilesnį skonį.
Butelių paruošimas ir išpilstymas: Prieš išpilstant vyną į butelius, įsitikinkite, kad buteliai yra švarūs ir dezinfekuoti. Nupilkite vyną į butelius, palikdami šiek tiek vietos viršuje. Užkimškite butelius kamščiais arba užsukamaisiais dangteliais. Laikykite butelius horizontaliai, kad kamščiai neišdžiūtų.
Laikymas: Laikykite vyną vėsioje, tamsioje vietoje. Naminis vynas iš uogienės paprastai geriausiai skonis po kelių mėnesių laikymo. Laikymo trukmė priklauso nuo uogienės rūšies ir fermentacijos proceso. Kai kurie vynai gali būti laikomi kelerius metus, o kiti geriausiai skonis jauni.

Patarimai ir triukai

Uogienės pasirinkimas: Naudokite uogienę be konservantų ir dirbtinių priedų. Geriausiai tinka uogienės, pagamintos iš vienos rūšies vaisių ar uogų.
Cukraus kiekio reguliavimas: Cukraus kiekis labai svarbus vyno stiprumui. Naudokite hidrometrą, kad tiksliai išmatuotumėte cukraus kiekį ir pasiektumėte norimą rezultatą.
Temperatūra: Fermentacijos temperatūra turi didelę įtaką vyno kokybei. Laikykitės rekomenduojamos temperatūros, kad mielės tinkamai fermentuotųsi.
Nuosėdos: Nuosėdos yra normalus fermentacijos proceso produktas. Nupilkite vyną nuo nuosėdų, kad vynas būtų skaidresnis ir skanesnis.
Eksperimentavimas: Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais uogienės skoniais ir pridėti prieskonių ar žolelių, kad sukurtumėte unikalų vyno skonį.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Netinkama higiena: Netinkama higiena gali sukelti nepageidaujamų bakterijų ir pelėsių dauginimąsi, kas gali sugadinti vyną.
Per aukšta arba per žema temperatūra: Per aukšta temperatūra gali nužudyti mieles, o per žema temperatūra gali sulėtinti fermentaciją.
Per mažas arba per didelis cukraus kiekis: Per mažas cukraus kiekis gali lemti silpną vyną, o per didelis - saldų ir sunkų vyną.
Oro patekimas: Oro patekimas į fermentavimo indą gali sukelti vyno oksidaciją ir pavirtimą actu.

Galimos problemos ir sprendimai

Fermentacija nevyksta: Patikrinkite, ar mielės yra gyvybingos, ar tinkama temperatūra ir ar pakankamai cukraus.
Vynas rūgštus: Tai gali būti dėl oro patekimo arba netinkamos higienos.
Vynas turi nemalonų kvapą: Tai gali būti dėl nepageidaujamų bakterijų arba mielių problemų.

Vyno skonio įvertinimas

Įvertinant naminio vyno skonį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia, įvertinkite vyno išvaizdą - jis turėtų būti skaidrus ir be nuosėdų. Tada pauostykite vyną - jis turėtų turėti malonų uogų aromatą. Galiausiai, paragaukite vyno - jis turėtų būti subalansuoto skonio, su tinkamu rūgštingumu ir saldumu. Vyno skonis gali keistis laikui bėgant, todėl svarbu stebėti jo evoliuciją.

Taip pat skaitykite: Gardus kiaulienos kepsnys

Pavyzdiniai receptai su skirtingomis uogienėmis

Vynas iš braškių uogienės: Braškių uogienė suteikia vynui švelnų, saldų ir aromatingą skonį. Šis vynas puikiai tinka prie desertų ir lengvų užkandžių.
Vynas iš aviečių uogienės: Aviečių uogienė suteikia vynui ryškų, vaisinį ir šiek tiek rūgštų skonį. Šis vynas puikiai tinka prie mėsos patiekalų ir sūrių.
Vynas iš vyšnių uogienės: Vyšnių uogienė suteikia vynui sodrų, tamsų ir šiek tiek kartų skonį. Šis vynas puikiai tinka prie šokoladinių desertų ir brandintų sūrių.

Alternatyvūs metodai ir variacijos

Be tradicinio recepto, yra ir alternatyvių metodų vyno gamybai iš uogienės. Vienas iš jų - naudoti fermentavimo maišelį, kuris palengvina nuosėdų atskyrimą. Kitas - pridėti prieskonių ar žolelių, pavyzdžiui, cinamono, gvazdikėlių ar mėtų, kad vynas įgautų unikalų skonį. Taip pat galima eksperimentuoti su skirtingomis mielių rūšimis, kad pasiektumėte skirtingus skonius ir aromatus.

Vyno gamybos iš uogienės privalumai ir trūkumai

Privalumai:

Ekonomiškumas
Paprastumas
Galimybė eksperimentuoti su skoniais

Trūkumai:

Reikia laiko ir kantrybės
Gali nepavykti, jei nesilaikoma higienos ir proporcijų
Vyno skonis gali būti ne toks sudėtingas kaip iš vynuogių

Kiti receptai ir patarimai

Slyvų vyno gamyba

Serbiškų kraštų lankytojai puikiai žino tokį gėrimą "Slivovica". Tai degtinė, pagaminta iš slyvų, kurioje gana stipriai jos ir jaučiamos. Iš 100 kilogramų slyvų galima pasidaryti apie 60 litrų sulčių. Sulčių rūgštingumas 0,6- 1,5 procento, cukringumas 2-7 procentai. Slyvos skintos saulėtą dieną, 5 dienos be lietaus. Geriausia jas skinti išdžiūvus rasai ir kad bent 3 dienas būtų nenulytos. Nukritusias reikia nuplauti, nes nešvarumai vėliau didins riziką acto ir pieno bakterijų aktyvesniam veisimuisi.

Pirmiausia nusprendus gaminti slyvų vyną iškilo sulčių išsunkimo problema. Juk slyvos kietos, o kai tik persirpsta, ima rūgti ir jau tiks ne slyvų vynui, bet geriausiu atveju "Slivovicai". Išspręsti problemą pavyko klasikiniu metodu, slyvas išspausti kojomis. Išspaudus jų išspaudas, taip vadinamą misą, užpylus trečdaliu kiekio vandens. Po paros išsunkti masę buvo gerokai lengviau, pavyksta išspausti didesnį kiekį sulčių. Slyvų sultys yra saldžios ir dažniausiai neskiedžiamos. Jei sultys rūgštesnės, skiedžiama iki 0,5 litro litrui sulčių.

Į gautą sulčių ir vandens mišinį mielių nedėjau. Tačiau jei nujaučiate, kad jų trūks, reikia įdėti kultūrinių mielių. Kultūrinės mielės gali priduoti vynui naujų ir malonių skonių bei kvapų. Tačiau specialistai rekomenduoja, kad būtų naudojamos tos pačios rūšies vyninės mielės. Kaip visada universalumas (pavyzdžiui, visų galų meistrai) nėra pats geriausias pasirinkimas.

Cukraus vynui pagaminti reikės apie 2 kg/10 litrų sulčių ar skiestų sulčių. Geriausiai mielės dauginasi tuomet, kai sulčių cukringumas būna 17-18 procentų. Sultys su cukrumi ir mielėmis pilstomos į stiklainius, apie 2/3 - 4/5 tūrio. Sandariai uždaroma kamščiu, kuriame įstatomas vamzdelis, kuriuo pasišalins fermentacijos metu pasigaminusios dujos.

Taip pat skaitykite: Raudono vyno padažas kalakutienai

Po dienos prasideda aktyvus, putojantis fermentacijos procesas. Geriausia, jei jis vyks apie 18 laipsnių temperatūroje. Proceso metu kyla sulčių temperatūra, jei jos pakyla daugiau kaip iki 25 laipsnių, stiklainį reikėtų ataušinti.

Po 3-5 dienų aktyvus burbuliavimas pasibaigia, iškrenta nuosėdos. Sultys nuo nuosėdų nusiurbiamos, įmaišoma likusi dalis cukraus. Arba galima palikti kiek cukraus kitam kartui. Po kurio laiko vėl prasidės aktyvus rūgimo procesas.

Vynas turėtų būti vėdinamas supilant bedrumzlį vyną į atvirus indus ir juos pamaišant. Galima vėdinti nuleidus žarnelę iki dugno ir papučiant oro. Vėdinama kas 2 - 4 savaitės.

Vynas vis dar burbuliuoja, bet gerokai rečiau nei pradžioje, tai truks dar 3-4 mėnesius. Laikyti reikėtų 15-16 laipsnių temperatūroje. Šiame laikotarpyje vyno stiklainyje turėtų būti pripildyta beveik iki pat kaklelio.

Brandinamas taip vynas apie metus, jam pilnai nuskaidrėjus ir pasibaigus fermentacijai pilstomas į butelius. Ar vynas subrendo išbandoma supilsčius jį į kelis butelius ir pastačius patalpoje su 18 laipsnių temperatūra. Jei per keletą savaičių vynas nesusidrumstė ir neiškrito nuosėdos, jis jau paruoštas pilstymui.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti vyšnių vyną?

Išpilstoma į butelius, užkemšama kamščiu, galima užtepti vašku ar parafinu. Kaip ir visi vynai, slyvų vynas gali suactėti. Acto rūgštis, kaip ir pieno rūgštis vystosi, kai yra daug oro ir silpnai vyksta mielinis rūgimas. Pelijimas vyksta kai būna silpnas mielinis rūgimas.

Braškių uogienės vynas

Kai sunoksta naujos braškės, daugelis šeimininkių dar turi pernykštės uogienės iš šių uogų, kurios kažkodėl lieka nepanaudotos. Pirmiausia galite virti uogienę iš naujo derliaus, galbūt naudodami kitus originalius receptus. Iš braškių uogienės pagaminti vyną visai nesunku - reikės pačios uogienės, vandens santykiu 1:1 ir šiek tiek razinų. Procesas yra ilgas, bet nereikalauja specialių kulinarinių įgūdžių. Indą uždenkite dangčiu ir padėkite į šiltą patalpą fermentacijai, kuri turėtų trukti 10-12 dienų. Fermentuotą skystį perkoškite per filtravimo audinį. Indą pastatykite atokiau nuo šviesos ir palikite fermentuotis. Naminis vynas iš braškių uogienės yra saldaus skonio ir nuostabaus uogų aromato. Būna atvejų, kai nenorite valgyti praėjusių metų uogienės, tačiau gaila ją išmesti. Tokiais atvejais iš uogienės, net ir pradėjusios fermentuotis, galite pasigaminti vyno. Jam paruošti reikės stiklainio, medicininės guminės pirštinės ir pakankamo kiekio marlės.

Paruoškite preparatą. Į puodą sudėkite sultenes, uogienę, vandenį ir išmaišykite. Pastatykite puodą ant vidutinės ugnies, leiskite užvirti, pavirkite 3 minutes ir nukelkite nuo ugnies. Skystį perkoškite. Preparatą perkoškite per trimis sluoksniais sulankstytą marlę. Atsargiai išspauskite skystį iš marlėje likusio pyrago.

Bendri patarimai ir įžvalgos

Naminio vyno gamyba įdomus ir įtraukiantis užsiėmimas. Norint pagaminti gerą naminį vyną svarbiausia kokybiška žaliava ir mikroorganizmų veiklos proceso kontroliavimas. Kuo labiau giliniesi į vyno gamyba tuo daugiau klausimų iškyla kaip pagaminti patį skaniausią naminį vyną. Ypač daug mokytis reikia kontroliuojant mielių veiklą.

Gana daug laiko sugaišau atrinkdamas uogas naminiam vynui. Jaunystėje pavyko pagaminti puikų raudonųjų serbentų vyną. Įsigijęs sodybą pasodinau didelį kiekį raudonųjų ir juodųjų serbentų. Dirvožemis nederlingas, kol supratau kaip auginti iki pirmo gero derliaus prabėgo aštuoneri metai. Tada supratau, kad nors iš šių uogų išeina geri vynai, tačiau jie labai imlūs darbui. Tačiau patirtis veltui nenuėjo, maišyti vynai išeina labai išraiškingi ir skanūs. Į maišytus vynus puikiai tinka vyšnių, agrastų, aviečių vynai. Nors ir monokultūriniai vynai geriasi visai maloniai. Gal tik obuolių vynai kiek neįtiko. Nors teko ragauti penkiolikos metų amžiaus obuolių vyną kuris tikrai padarė didelį įspūdį. Obuolių vynui subręsti, net nuskaidrėti reikia laiko.

Pagrindinės uogų ar vaisių sulčių charakteristikos vyui gamnti yra cukringumas ir rūkštingumas. Lietuvos sąlygomis serbentai, agrastai, avietės sukaupia iki 10 % cukraus ( 100 g litrui sulčių). Modernios vynuogių veislės kaip baltieji Soliaris ar raudonieji Regent gali sukaupti daugiau kaip 20 procentų cukraus. Cukraus kiekio sukaupimas priklauso nuo uogos subrendimo, vietos saulėtumo ir dirvožemio derlingumo, ypač kalio trąšomis. Rinkdamiesi veislę vynui visada turi būti atsižvelgiama į veislės savybes kaupti cukrų. Vyno cukraus matuoklis veikia kol vyno misoje nėra alkoholio. Cukraus kiekiui matuoti taip pat dažnai naudojamas refraktometras. Rūgštingumas tarp skirtingų tos pačios rūšies uogų veislių taip pat gali skirtis. Dėl didesnio rūgštingumo serbentų, agrastų sultys skiedžiamos vandeniu padarant terpę kuri tinkamesnė mielių veiklai. Mažesnį rūgštingumą turi labiau prisirpusios uogos. Rūgštingumą taip pat gali sumažinti naudojant specialius priedus.

Uogos ir vaisiai turėtų būti renkami sausą dieną, pradžiuvus rasai. Patenkančios šakelės ar labai didelės reikšmės neturi. Tačiau geriau nedėti žemėtų uogų. Uogas ir obuolius galima smulkinti specialia įranga. Raudonieji ir juodieji serbentai, avietės, vynuogės traiškomos, obuoliai smulkinami. Ant susmulkintos masės galima užpilti kiek vandens ir uždengus audeklu palaikyti vėsiai. Šis procesas vadinamas maceracija ir jo metu į sutis pereina dalis medžiagų iš odelės ir minkštimo. Šios medžiagos suteikia papildomo skonio, spalvos ir aktyvina mielių veiklą. Maceruota masė išpilstoma į specialius spaudimo maišus ir dedama po presu. Presų yra įvairių tipų. Sultys išspaudžiamos. Vidutiniškai išspaudžiama apie 50 procentų sulčių nuo bendros uogų ar vaisių masės.

Paruoštas fermentacijos indas su nupylimo kraneliu ir angliarūgšties išleidimo sifonu. Išspaudus sultis jos praskiedžiamos ( arba ne) vandeniu, kad pasiekti optimalų rūgštingumą. Taip pat papildomai saldinamos. Saldumui nustatyti naudojamas cukrometras. Optimalus sulčių cukringumas pirminei fermentacijai yra 15 - 20 procentų. Reikia skaičiuoti, kad 1 % cukraus mielių bus paverstas į 0,45 laipsnius alkoholio. Sultys įpilamos į fermentacijos talpą, kad užimtų apie 2/3 tūrio. Perdirbdamos cukrų į alkoholį mielės pagamina daug angkliarūgšties kuri pašalinama per sifoninį vamzdelį. Deguonies į indą neturėtų patekti, nes į procesą įsijungs acto rūgšties bakterijos. Kažkiek jos veikia, nedidelis kiekis acto yra reikalingas mielių veiklai. Šiame etape veikiančios mielių rūšys labiausiai mėgsta apie 18 - 25 laipsnių temperatūrą. Pirminė fermentacija pasibaigia vyno misai pasiekus apie 5 laipsnius alkoholio. Tai yra riba daliai mielių rūšių kurią pasiekus jos žūsta/užmiega. Naudojant nupylimo vamzdelius vynas nupilamas nuo mielių. Labai patogu naudoti fermentacijos talpas su kraneliais. Vystant vyno gamybos verslą auga fermentacijos talpų dydžiai. Augant talpai panaudojami nerūdyjančio plieno statinės. Jos turi plaukiojančius dangčius, aukštesnio pralaidumo sifonus. Taip pat yra kranelis nupilti vyną nuo nuosėdų.

Įprasti cukrometrai neparodys likurinio cukraus kiekio nes tam maišo vyne esantis alkoholis. Reikėtų skaičiuoti, kad mielės sunaudojo apie 10 procentų cukraus. Jei misoje buvo 15 reiškia liko 5 procentai cukraus. Papildome dar 10 procentų ( 1 kg 10 litrų vyno) cukraus. Dabar procese kiek aktyviau dalyvaus kitų rūšių mielės kurioms labiau patinka vėsesnė aplinka. Vyną laikome 12 - 15 laipsnių temperatūroje. Dažniausiai į vyną pilamas cukraus sirupas, nors galima ir įpilti tiesiai cukrų ir jį išmaišyti. Išmaišymas bet kokiu atveju reikaingas, kad vynas kiek prisisotintu deguonimi. Procese reikalingas nedidelis jo kiekis. Patogiau perpilti naudojant specialius vamzdelius su pompa. Jis turi specialų antgalį kuris padeda įtraukti vyną virš drumzlių.

Dar po 2 - 4 savaičių vėl papildome cukrumi. Laikas dažniausiai priklauso nuo temperatūros ir papildomų mikroelementų skatinančių mielių veiklą kiekio. Cukrų dedame kai susidaro tik keli burbuliukai per minutę. Virš 12 laipsnių nustoja veikti laukinės mielės. Norint gauti stipresnį vyną įdedamos kultūrinės mielės galičios pakelti vyno stiprumą net iki 20 laipsnių. Kultūrines mieles galima naudoti nuo pat proceso pradžios. Tai leidžia suvaldyti gana sunkiai kontroliuojamą procesą su laukinėmis mielėmis. Laukinės mielės visada būna ant uogų ir vaisių. Didelis kiekis kultūrinių mielių užgožia visų kitų mielių ir patogeninių mikroorganizmų veiklą.

Nustojus išsiskirti angliarūgštei vynas gali būti supilstomas į butelius arba perpilamas tolimesniam brandinimui į ąžuolinę statinę. Statinėje ženkliai pasikeičia vyno skonis. Neturiu rūgštingumo matuoklio, tačiau palaikius vyną statinėje jaučiasi mažiau rūgštumo. Vynas susibalansuoja, atsiranda papildomų kvapų ir skonių. Skirtingų ąžuolų vynai taip pat skiriasi. Taip pat vyndariai teigia, kad tik ąžuolinėje statinėje palaikytas vynas turi galimybes papildomai kokybinei brandai perpylus į stiklinius butelius. Be palaikymo ąžuolinėje statinėje vynas nesikeičia laikomas stikliniame butelyje. Nors girdėjau ir kitokių nuomonių. Estetiškiau vyną išpilstyti į naujus butelius ir uždaryti nauju kamščiu. Vynas išpilstomas induose ir ten pat uždaromi kamščiais. Vyno savybės stikliniame butelyje taip pat keičiasi. Yra gerėjimo laikas, geriauias laikas ir vėliau vynas prastėja. Įprastai prastėjantį vyną išduoda didesnio kiekio nuosėdų iškritimas.

tags: #vyno #gamyba #iš #uogienės #receptai

Vyno gamyba iš uogienės: paprasti receptai ir patarimai