Vyšnių vyno gamybos receptas namuose
Naminis vynas - tai ne tik puikus būdas panaudoti sodo gėrybes, bet ir įdomus bei kūrybiškas procesas. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus vyšnių vyno gamybos receptas, apimantis visus etapus nuo ingredientų paruošimo iki brandinimo.
Įvadas
Naminio vyno gamyba - tai kelionė, kurios metu galite sukurti unikalų gėrimą, atspindintį jūsų skonį ir kūrybiškumą. Vyšnių vynas - vienas populiariausių pasirinkimų dėl savo ryškios spalvos, aromato ir skonio. Šis straipsnis padės jums žingsnis po žingsnio pasigaminti šį nuostabų gėrimą namuose.
Ingredientai
Norint pasigaminti vyšnių vyną, jums reikės šių ingredientų:
- 8 kg vyšnių
- 5-6 kg cukraus (priklausomai nuo pageidaujamo saldumo)
- Iki 25 litrų vandens (priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo ir koncentracijos)
- 1 pakelis vyno mielių arba natūralių mielių šaltinis (pvz., naminis mielių užvedimas arba neskaldytos vyšnios su odelėmis)
Gamybos procesas
Vyšnių paruošimas
Pirmiausia, vyšnias nuplaukite, pašalinkite kauliukus ir sumalkite į košę. Tai galite padaryti rankomis arba naudoti vaisių tyrės malimo aparatą. Svarbu nepažeisti kauliukų, kad vynas negautų kartumo.
Sultinio ruošimas
Vyšnių masę perkelkite į didelį fermentacijos indą ir užpilkite šiltu vandeniu iki maždaug 20 litrų. Įmaišykite pusę viso cukraus kiekio.
Taip pat skaitykite: Patarimai gaminant naminį muilą
Mielės ir fermentacija
Įmaišykite mielių pagal instrukcijas ant pakuotės. Galite naudoti specialias vyno mieles arba pasigaminti mielių užvedimą iš neskaldytų vyšnių ir nedidelio cukraus kiekio. Fermentacijos indą uždenkite marle arba specialiu dangčiu, kuris leidžia dujoms išeiti, bet neleidžia patekti orui ir nešvarumams.
Fermentacija
Laikykite fermentacijos indą tamsioje, vėsioje vietoje maždaug 5-7 dienas, kasdien švelniai pamaišant. Po šio laiko sudėkite likusį cukraus kiekį, priklausomai nuo pageidaujamo saldumo, ir papildykite vandens iki 25 litrų.
Antrinė fermentacija
Uždarykite indą fermentacijos sklende, kad vynas galėtų toliau fermentuoti be oro patekimo. Palikite fermentuoti 4-6 savaites arba kol fermentacija sustos.
Nuskaidrinimas ir buteliavimas
Baigus fermentaciją, vyną atsargiai nupilkite, atsargiai atskirdami nuo nuosėdų. Vyną galite filtruoti per marlę arba specialų filtrą. Palikite vyną pastovėti dar kelias savaites, kad visiškai nuskaidrėtų.
Buteliavimas
Vyną įpilkite į butelius ir sandariai uždarykite. Geriausia palikti vyną brandintis bent kelis mėnesius prieš vartojant.
Taip pat skaitykite: Alaus gamyba namuose: žingsnis po žingsnio
Svarbios pastabos
- Fermentacijos trukmė ir sąlygos gali skirtis priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir mielių aktyvumo.
- Vyšnių vynas gali tapti dar geresnis brandintas ilgesnį laiką.
- Sekite higienos taisykles viso gamybos proceso metu, kad išvengtumėte nepageidaujamos mikroorganizmų veiklos.
Papildomi patarimai ir gudrybės
Vaisių ir uogų paruošimas
Atrenkami gražūs, be pažeidimų, be kotukų vaisiai ir uogos, kurie traiškomi ir iš jų išsunkiamos sultys. Gautos sultys supilamos į švariai išplautą fermentacijos indą.
Mielių pasirinkimas ir jų įtaka
Kai kurie vaisiai ar uogos ant odelės turi tam tikrą kiekį mielių, dar vadinamų laukinėmis mielėmis. Tokioms uogoms kaip vynuogės, ruošiant vyną papildomai dėti mielių beveik ir nereikia, tačiau yra tam tikrų niuansų. Laukinės mielės gali lemti greitą vyno sugedimą, su jomis nepavyks išgauti stipraus vyno. Labai dažnai stabilesniam procesui gauti naudojamos kultūrinės vyno mielės, su kuriomis labiau kontroliuojamas fermentacijos procesas, tolygiau rūgsta sultys, greičiau išskaidrėja vynas, labiau toleruojama žemesnė temperatūra ir didelis cukraus kiekis. Renkantis vyno mieles, atkreipiamas dėmesys į būsimo vyno savybes: vyno spalva, vyno stiprumas, kokios sultys panaudojamos gamybai.
Cukraus naudojimas ir jo įtaka vyno stiprumui
Kadangi lietuviškos uogos ir vaisiai savyje neturi prikaupę pakankamai daug cukraus, todėl papildymas cukrumi yra būtinas, nes mielės neturėtų kuo misti. Cukrumi subalansuojamas rūgštumas, jo kiekis lemia ir vyno stiprumą: kuo daugiau cukraus, tuo daugiau alkoholio susidaro. Vyno gamybai naudojamas paprastas granuliuotas cukrus, tik jį reikėtų ištirpinti ir pašildyti atskirai nuo viso bendro „katilo“. Pirminei fermentacijai naudojama pusė viso cukraus kiekio, o perpilant vyną papildoma kita puse.
Vandens naudojimas
Dažniausiai vynui papildomai vandens naudoti nereikia, tačiau bene būtinas kai kurioms rūgščioms ar tirštoms sultims (pavyzdžiui, serbentų, agrastų, slyvų). Tokiu atveju naudojamas švarus, nevirintas vanduo iš čiaupo.
Priedai
Priedų naudojimas vynui gaminti nėra privaloma opcija, tačiau pagerina, pagreitina ar stabilizuoja procesus.
Taip pat skaitykite: Vartojimo aspektai: naminių paukščių mėsa
Indai
Patirtis rodo, kad plastikiniu indu ar kibiru naudotis žymiai paprasčiau, nes jį išplauti yra lengviau, jis pats sveria mažai. Svarbu, kad toks indas tiktų maisto gamybai (turi specialų ženklinimą). Stikliniai indai ar buteliai nemažai sveria, o siauras kakliukas pasunkina išplovimą.
Fermentacijos vamzdelis
Tai prietaisėlis (dar vadinamas oro vožtuvu, alsuokliu, sifonu, vandens užrakto sistema), kurio veikimo paremtas sifono principu, leidžiantis susidariusioms dujoms išeiti iš indo, bet neleidžia orui iš aplinkos patekti į fermentacijos indą. Fermentacijos vamzdelis yra labai svarbus, nes proceso metu reikia palaikyti bedeguonę aplinką inde.
Aplinka be deguonies
Fermentacija yra toks procesas, kuomet bedeguoninėje aplinkoje mielės skaido cukrų į etilo alkoholį ir CO2 dujas. Tokiai aplinkai palaikyti į indą negali patekti jokio oro iš aplinkos, tad indas turi būti itin sandarus. Be kita ko, susidariusios dujos iš indo turi išeiti, kad nepradėtų nuodyti pačių mielių.
Temperatūra
Visą fermentacijos darbą atlieka mielės, kurios yra gyvi organizmai. Mielės geriausiai dauginasi auga ir „dirba“ gana šiltoje aplinkoje, idealiausia 18-20 °C.
Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių
Svarbu apsaugoti fermentacijos indą nuo tiesioginių saulės spindulių, kadangi jie gali neigiamai paveikti mielių veiklą ir vyno kokybę.
Laikas
Kaip gaminti vyną? Vaisių ar uogų paruošimas. Atrenkami gražūs, be pažeidimų, be kotukų vaisiai ir uogos, kurie traiškomi ir iš jų išsunkiamos sultys. Gautos sultys supilamos į švariai išplautą fermentacijos indą.Ingredientų supylimas. Į pašildytas sultis supilamos vyno mielės, cukrus (pusė viso reikiamo kiekio) ir turinys, jeigu reikia, papildomas vandeniu bei priedais. Skystis sumaišomas. Svarbu, kad fermentacijos indas nebūtų visiškai pripildytas. Dėl proceso metu atsirandančio putojimo, reikia palikti bent penktadalį neužpildyto indo tūrio. Pirminė fermentacija. Indas sandariai uždaromas guminiu kamščiu arba dangčiu ir uždedamas vandeniu papildytas fermentacijos vamzdelis. Indas su būsimo vyno mišiniu pastatomas sausoje, šiltoje, tamsioje vietoje. Stebima ir įsitikinama, ar po kelių valandų per vamzdelį išeina burbuliukai. Paruoštas mišinys laikomas apie mėnesį laiko.Perpylimas ir antrinė fermentacija. Kai baigiasi aktyvi fermentacija (burbuliukai išeina tik kas kelias minutes) ir susidaro nuosėdų sluoksnis, reikia perpilti skystį į kitą fermentavimui skirtą indą. Perpilant reikia vengti nuosėdų patekimo į naują indą, todėl tam galima panaudoti perpylimo žarnelę arba kai kuriuose fermentavimo induose įtaisytus kranelius. Šiuo etapu supilama antra dalis viso reikiamo cukraus kiekio. Kai kurie vyndariai perpylimo metu rekomenduoja vyną prisotinti deguonimi ir jį „vėdinti“ t. y. daug kartų skystis pilstomas iš vieno indo į kitą arba intensyviai maišomas. Po perpylimo indas sandariai uždaromas ir uždedamas fermentacijos vamzdelis. Šį kartą indas pripildomas beveik pilnai. Indas paliekamas ramybėje mažiausiai 6 savaitėms, o galima ir pusei metų.Trečia fermentacija. Šio etapo dažnai ir nereikia. Dar vienas perpylimas atliekamas, jeigu po poros mėnesių antrinės fermentacijos vynas neskaidrėja.Vyno išpilstymas. Pastebėjus, kad vynas išskaidrėjo, jau galima ruoštis jo išpilstymui. Vynas gerai „išvėdinamas“ ir išpilstomas į švarius (dar geriau ir iškaitintus) stiklinius butelius, kurie sandariai uždaromi bei uždedamos naminio vyno etiketės. Vynas buteliuose laikomas vėsioje, tamsioje vietoje. Geriausiai, jeigu buteliuose vynas išsilaiko dar bent dvi savaites, o tada jau galima vartoti.
Dar keletas patarimų norint pagaminti naminį vyną:
Sulčių gamybai obuolius reikia rinktis tik sveikus ir kokybiškus, o gautas sultis pasterizuoti. Kai kurie vyndariai nurodo gėrimą gaminti iš obuolių išspaudų, nes būtent iš jų gaunasi subtilus vyno skonis. Tokiu atveju naudojami pektino fermentai. Obuoliai puikiai dera su cinamonu, tad daugelyje receptų nurodoma į vyną įberti šio prieskonio. Vynuogių vyno gaminimas yra sudėtingesnis nei vaisių. Vynuogių vyno skonis atspindės auginimo savybių ir sąlygų, o ne fermentacijos proceso ir receptūros įtaką. Vynuogėse yra tinkama cukraus, rūgšties, taninų ir maistinių medžiagų pusiausvyra, kuri idealiai atsiskleidžia vyne. Jeigu norėtumėte pasiruošti tikro vynuogių vyno, jo ruošimui papildomai dėti nereikėtų nei vandens, nei mielių, nei cukraus. Vyndariai rekomenduoja vynuoges sutraiškyti ir kelias dienas su visomis odelėmis palaikyti uždarame inde. Tokiam vynui pasigaminti naudojami švieži ryte rinkti kiaulpienės žiedai be žaliosios dalies. Žiedai užpilami verdančiu vandeniu ir palaikomi 2-3 dienas. Iš gauto ekstrakto išimami žiedai, į jį sudedami vynui reikalingi priedai ir fermentuojama kaip ir bet koks kitas vynas. Įvairių vaisių ir uogų ar jų mišinių vyno ruošimo receptūros labai nevienodos ir nėra universalaus metodo. Sultims pasiruošti vaisiai ir uogos įvairiai paruošiami. Visgi, didžiausią naudą turi raudonas vynuogių vynas. Raudonose vynuogėse esanti medžiaga resveratrolis veikia kaip „jaunystės eliksyras“. Tokiame vyne gausu vitaminų P, PP, B1, B2, B6, B12 , rauginių medžiagų, organinių rūgščių, mineralų, angliavandenių. Nustatytas raudonojo vyno antioksidacinis, priešuždegiminis, priešvėžinis, antitrombozinis, antiaterogeninis, antimikrobinis, antivirusinis ir kitas poveikis.
Pagrindinės uogų ar vaisių sulčių charakteristikos vynui gaminti
Pagrindinės uogų ar vaisių sulčių charakteristikos vyui gamnti yra cukringumas ir rūgštingumas. Lietuvos sąlygomis serbentai, agrastai, avietės sukaupia iki 10 % cukraus ( 100 g litrui sulčių). Modernios vynuogių veislės kaip baltieji Soliaris ar raudonieji Regent gali sukaupti daugiau kaip 20 procentų cukraus. Cukraus kiekio sukaupimas priklauso nuo uogos subrendimo, vietos saulėtumo ir dirvožemio derlingumo, ypač kalio trąšomis. Rinkdamiesi veislę vynui visada turi būti atsižvelgiama į veislės savybes kaupti cukrų. Vyno cukraus matuoklis veikia kol vyno misoje nėra alkoholio. Cukraus kiekiui matuoti taip pat dažnai naudojamas refraktometras. Rūgštingumas tarp skirtingų tos pačios rūšies uogų veislių taip pat gali skirtis. Dėl didesnio rūgštingumo serbentų, agrastų sultys skiedžiamos vandeniu padarant terpę kuri tinkamesnė mielių veiklai. Mažesnį rūgštingumą turi labiau prisirpusios uogos. Rūgštingumą taip pat gali sumažinti naudojant specialius priedus. Uogos ir vaisiai turėtų būti renkami sausą dieną, pradžiuvus rasai. Patenkančios šakelės ar labai didelės reikšmės neturi. Tačiau geriau nedėti žemėtų uogų. Uogas ir obuolius galima smulkinti specialia įranga. Spauskite saugią aktyvią nuorodą vaisių smulkintuvas ir įsigykite vitis.lt parduotuvėje. Raudonieji ir juodieji serbentai, avietės, vynuogės traiškomos, obuoliai smulkinami. Ant susmulkintos masės galima užpilti kiek vandens ir uždengus audeklu palaikyti vėsiai. Šis procesas vadinamas maceracija ir jo metu į sutis pereina dalis medžiagų iš odelės ir minkštimo. Šios medžiagos suteikia papildomo skonio, spalvos ir aktyvina mielių veiklą. Maceruota masė išpilstoma į specialius spaudimo maišus ir dedama po presu. Presų yra įvairių tipų. Sultys išspaudžiamos. Vidutiniškai išspaudžiama apie 50 procentų sulčių nuo bendros uogų ar vaisių masės. Paruoštas fermentacijos indas su nupylimo kraneliu ir angliarūgšties išleidimo sifonu. Išspaudus sultis jos praskiedžiamos ( arba ne) vandeniu, kad pasiekti optimalų rūgštingumą. Taip pat papildomai saldinamos. Saldumui nustatyti naudojamas cukrometras. Optimalus sulčių cukringumas pirminei fermentacijai yra 15 - 20 procentų. Reikia skaičiuoti, kad 1 % cukraus mielių bus paverstas į 0,45 laipsnius alkoholio. Sultys įpilamos į fermentacijos talpą, kad užimtų apie 2/3 tūrio. Perdirbdamos cukrų į alkoholį mielės pagamina daug angkliarūgšties kuri pašalinama per sifoninį vamzdelį. Deguonies į indą neturėtų patekti, nes į procesą įsijungs acto rūgšties bakterijos. Kažkiek jos veikia, nedidelis kiekis acto yra reikalingas mielių veiklai. Šiame etape veikiančios mielių rūšys labiausiai mėgsta apie 18 - 25 laipsnių temperatūrą. Pirminė fermentacija pasibaigia vyno misai pasiekus apie 5 laipsnius alkoholio. Tai yra riba daliai mielių rūšių kurią pasiekus jos žūsta/užmiega. Naudojant nupylimo vamzdelius vynas nupilamas nuo mielių. Labai patogu naudoti fermentacijos talpas su kraneliais. Vystant vyno gamybos verslą auga fermentacijos talpų dydžiai. Augant talpai panaudojami nerūdyjančio plieno statinės. Jos turi plaukiojančius dangčius, aukštesnio pralaidumo sifonus. Taip pat yra kranelis nupilti vyną nuo nuosėdų. Įprasti cukrometrai neparodys likurinio cukraus kiekio nes tam maišo vyne esantis alkoholis. Reikėtų skaičiuoti, kad mielės sunaudojo apie 10 procentų cukraus. Jei misoje buvo 15 reiškia liko 5 procentai cukraus. Papildome dar 10 procentų ( 1 kg 10 litrų vyno) cukraus. Dabar procese kiek aktyviau dalyvaus kitų rūšių mielės kurioms labiau patinka vėsesnė aplinka. Vyną laikome 12 - 15 laipsnių temperatūroje. Dažniausiai į vyną pilamas cukraus sirupas, nors galima ir įpilti tiesiai cukrų ir jį išmaišyti. Išmaišymas bet kokiu atveju reikaingas, kad vynas kiek prisisotintu deguonimi. Procese reikalingas nedidelis jo kiekis. Patogiau perpilti naudojant specialius vamzdelius su pompa. Jis turi specialų antgalį kuris padeda įtraukti vyną virš drumzlių. Perpylimo įrangą galima įsigyti paspaudus saugią aktyvią nuorodą vyno perpylimo įranga iš vitis.lt parduotuvės. Dar po 2 - 4 savaičių vėl papildome cukrumi. Laikas dažniausiai priklauso nuo temperatūros ir papildomų mikroelementų skatinančių mielių veiklą kiekio. Cukrų dedame kai susidaro tik keli burbuliukai per minutę. Virš 12 laipsnių nustoja veikti laukinės mielės. Norint gauti stipresnį vyną įdedamos kultūrinės mielės galičios pakelti vyno stiprumą net iki 20 laipsnių. Kultūrines mieles galima naudoti nuo pat proceso pradžios. Tai leidžia suvaldyti gana sunkiai kontroliuojamą procesą su laukinėmis mielėmis. Laukinės mielės visada būna ant uogų ir vaisių. Didelis kiekis kultūrinių mielių užgožia visų kitų mielių ir patogeninių mikroorganizmų veiklą. Spauskite saugią aktyvią nuorodą mielės vynui ir išsirinkite iš vitis.lt parduotuvės. Nustojus išsiskirti angliarūgštei vynas gali būti supilstomas į butelius arba perpilamas tolimesniam brandinimui į ąžuolinę statinę. Statinėje ženkliai pasikeičia vyno skonis. Neturiu rūgštingumo matuoklio, tačiau palaikius vyną statinėje jaučiasi mažiau rūgštumo. Vynas susibalansuoja, atsiranda papildomų kvapų ir skonių. Skirtingų ąžuolų vynai taip pat skiriasi. Taip pat vyndariai teigia, kad tik ąžuolinėje statinėje palaikytas vynas turi galimybes papildomai kokybinei brandai perpylus į stiklinius butelius. Be palaikymo ąžuolinėje statinėje vynas nesikeičia laikomas stikliniame butelyje. Nors girdėjau ir kitokių nuomonių. Estetiškiau vyną išpilstyti į naujus butelius ir uždaryti nauju kamščiu. Vynas išpilstomas induose ir ten pat uždaromi kamščiais. Vyno savybės stikliniame butelyje taip pat keičiasi. Yra gerėjimo laikas, geriauias laikas ir vėliau vynas prastėja. Įprastai prastėjantį vyną išduoda didesnio kiekio nuosėdų iškritimas.
Vyno brandinimas
Nuskaidrėjęs vynas brandinamas, laikomas vėsiai (10-12oC šilumoje). Jis vis dar pamažu rūgsta. Kai vynas pasidaro skaidrus ir nustoja rūgti (per fermentacijos vamzdelį visai neburbuliuoja), jį galima supilstyti į butelius. Jie turi būti pilni, kad nuo vyno iki kamščio liktų vos 1-2 cm. Laikoma sausai ir vėsiai (8-12oC). Geriausiai butelius paguldyti, kad vynas apsemtų kamštį ir į vidų nepatektų oro. Stiprus ir saldus vynas iš pradžių laikomas šiltai, kad labiau subręstų. Kambaryje jį galima palikti raugimo butelyje apie metus.
Vyno gamybos įrankiai ir priemonės
Norint gaminti naminį vyną, reikalingos tam tikros priemonės ir įrankiai, kurie palengvina procesą ir užtikrina geresnę vyno kokybę.
- Indas vynui raugti: 5 - 60 l talpos indas, pagamintas iš stiklo arba maistinės plastmasės.
- Kamščių komplektas: Atkreipkite dėmesį į dydį, kad kamščiai atitiktų butelio kaklelio skersmenį.
- Fermentacijos vamzdelis: Užtikrina, kad į butelį nepatektų oras, bet iš butelio laisvai išeitų dujos.
- Žarnelė vynui perpilti: Patogiam vyno nupylimui nuo nuosėdų.
- Cukraus ir alkoholio kiekio matuokliai: Tiksliam vyno saldumo ir stiprumo nustatymui.
- Kamščių užkištuvas: Patogiam kamščių įstatymui į butelius.
Vyno gamybos iššūkiai ir sprendimai
Naminio vyno gamybos procese gali kilti įvairių iššūkių, tokių kaip vyno rūgimas per silpnai, per stipriai, vyno susidrumsčimas ar netinkamas skonis. Štai keletas patarimų, kaip spręsti šias problemas:
- Vynas nustoja rūgti: Dėkite vadinamųjų
Restartmielių, kurios iš naujo įsuka visą procesą. - Vynas rūgsta per smarkiai arba per ilgai: Dėkite specialių medžiagų, kurios sustabdo deguonies išsiskyrimą, mikroorganizmų vystymąsį ir veikia kaip antiseptikas.
- Vynas rūgsta silpnai: Mielės maitinamos papildomai.
- Vyno skonis ir aromatas: Reguliuojamas vyno rūgštimis, taninais ir aromatais.
Vyno vartojimas ir jo poveikis sveikatai
Nors vynas gali būti malonus gėrimas, svarbu jį vartoti saikingai ir atsakingai. Raudoname vynuogių vyne esanti medžiaga resveratrolis veikia kaip „jaunystės eliksyras“. Tokiame vyne gausu vitaminų P, PP, B1, B2, B6, B12 , rauginių medžiagų, organinių rūgščių, mineralų, angliavandenių. Nustatytas raudonojo vyno antioksidacinis, priešuždegiminis, priešvėžinis, antitrombozinis, antiaterogeninis, antimikrobinis, antivirusinis ir kitas poveikis. Moterims rekomenduojama neviršyti 1,5 taurės vyno per dieną, o vyrams - 2-3 taurių. Įspėjimas: Alkoholis pavojingas Jūsų sveikatai, alkoholinius gėrimus turi teisę vartoti tik 20 metų ir vyresni asmenys.
tags: #naminio #vyno #receptas
