Švenčionių krašto istorijos puslapiai: nuo duonos kombinato iki miesto metamorfozių
Duona - vienas svarbiausių maisto produktų pasaulyje, o Lietuvoje ją gamina daugiau nei 180 įmonių. Ne vienam verslininkui duonos kepimas tapo išsigelbėjimu sunkmečiu. Straipsnyje apžvelgiama ne tik duonos pramonės raida, bet ir Švenčionių krašto istorija, pramonės įmonių likimai ir miesto metamorfozės.
"Lašų duona": nuo Rokiškio iki pasaulio
Viena didžiausių ir moderniausių Aukštaitijos duonos ir pyrago gaminių įmonių UAB "Lašų duona" per parą iškepa 13-15 tonų, o per metus - daugiau nei 5000 tonų produkcijos. Pusė šios produkcijos eksportuojama į Europą, Ameriką, Australiją ir Afriką.
Bendrovės eksporto vadybininkas Šarūnas Prapuolenis juokauja, kad neužtektų popieriaus išvardinti visas šalis, kuriose galima įsigyti "Lašų duonos" gaminių. Tarp jų - Latvija, Vokietija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Prancūzija, Graikija, Kipras, Izraelis, JAV (Niujorkas, Los Andželas, Čikaga, Portlandas, Atlanta), Australija ir net Gambija. Į tolimas šalis produkcija plukdoma konteineriais, o kelionė iki vartotojo trunka apie pusantro mėnesio. Bendrovė planuoja eksportą į Naująją Zelandiją ir Braziliją.
Eksporto kelio pradžia - Kanada
Kanada tapo pirmąja valstybe, į kurią "Lašų duona" pradėjo eksportuoti savo produkciją. Idėją 2003 m. generaliniam direktoriui Zenonui Akramavičiui pasiūlė Kanados lietuviai, paragavę rokiškėnų gaminių. Įmonėje buvo įdiegta moderni gamybos technologija, įrengta izoliuota patalpa duonai atšaldyti ir įsigyta visa reikiama įranga. Po pusmečio pirmoji duonos siunta išplaukė į Kanadą.
Kepimo technologija ir skonio įvairovė
Eksportuojamų ir vietos rinkoje parduodamų gaminių kepimo technologija ir receptūra nesiskiria, tačiau užsienin vežami gaminiai užšaldomi žemoje, -40 laipsnių temperatūroje. "Lašų duonos" specialistai keliaudami po pasaulį aplanko verslo partnerius ir parduotuves, kuriose prekiaujama jų produkcija. Europoje mėgstama šviesi raikyta duona, Amerikoje ir Australijoje - tamsi nepjaustyta, o lietuviai dažniau renkasi tradicinę juodą. Užsienyje gyvenantys rusakalbiai ypač mėgsta tamsią ruginę "Borodino" duoną.
Taip pat skaitykite: Kur įsigyti putpelių kiaušinių Švenčionyse
"Lašų duonos" kepykla siūlo 69 pavadinimų kepinius: tamsią ir šviesią ruginę, kvietinę duoną ir batoną, pyragus, bandeles, konditerijos gaminius. Didžiausia paklausa yra tamsios ruginės duonos.
Partnerystė ir išlikimas sunkmečiu
UAB "Lašų duona" bendradarbiauja su 65 partneriais, iš kurių 35 aktyviai rūpinasi rokiškėnų produkcijos pardavimu visame pasaulyje. Svarbiausias partneris - Londone įsikūrusi bendrovė "Lituanica UK". Net ir sunkmečiu "Lašų duona" nesumažino kepamos produkcijos kiekio. Firminės "Lašų duonos" parduotuvės išsimėčiusios po visą Rokiškio rajoną, o bendrovės gaminių galima nusipirkti ir Kupiškio, Utenos, Švenčionių, Ignalinos, Anykščių, Zarasų, Panevėžio, Biržų bei Molėtų rajonuose, taip pat "Rimi" ir "Prismos" prekybos tinklų parduotuvėse.
Generalinis direktorius Z. Akramavičius teigia, kad parduoti prekes užsienyje yra daug paprasčiau nei Lietuvoje, nes "Lašų duonos" kepiniai atitinka visus eksportuojamai produkcijai keliamus kriterijus. Eksportas kepyklai naudingas ir ekonomine prasme, leidžia išlikti nepriklausomai nuo didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų.
Švenčionių krašto pramonės istorijos fragmentai
Švenčionių kraštas, kaip ir visa Lietuva, patyrė įvairių istorinių laikotarpių iššūkius ir pokyčius. Pramonės raida šiame regione atspindi bendras Lietuvos tendencijas, tačiau turi ir savitų bruožų.
Pirmasis pasaulinis karas ir pramonės sumenkimas
Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918 m.) smarkiai paveikė Lietuvos ekonomiką, įskaitant ir Švenčionių kraštą. Vokiečių okupacinė valdžia išvežė pramonės ir kitų gaminių už didelę sumą, o pramonė buvo sumenkusi.
Taip pat skaitykite: "Varnelė": patiekalų ir aplinkos įvertinimas
Tarpukario laikotarpis ir pramonės atkūrimas
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, pradėta atkurti sugriautas pramonės įmones. Pirmiausia pradėjo veikti nedidelės, vietines žaliavas naudojančios įmonės. Tačiau plėtrą nutraukė 1929-1933 m. Didžioji depresija.
Švenčionių apskritis, kartu su Zarasų ir Utenos apskritimis, buvo viena mažiausiai išplėtotų pramonės regionų Lietuvoje.
Sovietinis laikotarpis ir industrializacija
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi Lietuvos industrializacija turėjo ir politinių tikslų - sovietizuoti šalies ūkį ir integruoti jį į SSRS ekonomiką. Vietoj senųjų pramonės šakų prioritetinėmis pripažintos mašinų gamybos šakos, sparčiai plėtota chemijos ir statybinių medžiagų pramonė.
Švenčionyse veikė vaistažolių perdirbimo fabrikas, kuris sovietmečiu buvo žinomas visoje Lietuvoje.
Nepriklausomybės laikotarpis ir pramonės pokyčiai
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos pramonė patyrė didelių pokyčių. Daugelis sovietinių įmonių bankrutavo arba buvo privatizuotos. Švenčionių krašto pramonė taip pat prisitaikė prie naujų rinkos sąlygų.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Švenčionių miesto metamorfozės: nuo "Sinemorios" iki "Naujų dėvėtų"
Švenčionys, kaip ir daugelis Lietuvos miestelių, pergyveno įvairius istorijos etapus, palikusius pėdsakus miesto architektūroje, kultūroje ir gyventojų prisiminimuose. Senesnioji karta dar prisimena "Sinemoriją" (kiną), "Palubą" (turgelį) ir kitus sovietmečio simbolius.
Pastatai, išnykę ir atgimę
Buvusi mėsos parduotuvė Gedimino gatvėje, su puošniomis grindimis ir stogo papuošimais, šiandien stovi aptriušusi, laukdama atgimimo. Priešingoje gatvės pusėje buvusioje duonos parduotuvėje, kur žmonės stovėdavo ilgose eilėse, dabar taip pat kapų ramybė.
Knygyno likimas
Švenčionyse nebėra knygyno. Po karo knygynas buvo tamsiame, neišvaizdžiame pastate, prekiavo rašalu, plunksnomis, vadovėliais ir knygomis. Vėliau knygynas persikėlė į Gedimino gatvę, tačiau atėjus privatizacijai užsidarė.
"Nauji dėvėti" ir prisiminimai
Patalpose, kur dabar įsikūrę "Nauji dėvėti drabužiai", kadaise buvo siuvykla, kur siuvėjas siuvo kepures. Senojo pašto, kuris buvo priešais mokyklą, jau nebėra, bet žmonės prisimena telegrafo aparatą ir telefonistes.
Švenčionėlių žydų kapinių sutvarkymas - tiltas tarp praeities ir ateities
2011-ieji metai buvo paskelbti Laisvės gynimo, didžiųjų netekčių ir Holokausto aukų atminimo metais. Šiemet, birželio 28 d., Švenčionėliuose esančiose žydų kapinėse Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius kalbėjo apie tiltus tarp praeities ir ateities.
Švenčionių rajono tarybos nario Dariaus Veličkos iniciatyva ir gydytojo filantropo Michael Lozman finansavimu, senosios žydų kapinės Švenčionėliuose buvo aptvertos metaline tvora. Tai buvo pirmasis toks darbas Lietuvoje.
Istorinė atmintis ir emocinė patirtis
JAV koledžo studentų grupė, vadovaujama Michael Lozman, viešėjo Švenčionių rajone, domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra. Istorikė Stasė Černiauskienė vedė juos keliu, kuriuo 1941 m. buvo vedami sušaudyti tūkstančiai žydų.
1941 m. spalio pradžioje netoli Švenčionėlių prasidėjo pirmieji masiniai žydų žudymai. Per visą holokausto laikotarpį ten buvo sušaudyta apie 8 tūkst. žydų.
Kapinių sutvarkymo reikšmė
Švenčionių r. savivaldybės administracijos direktorė V. Rastenienė sakė, kad šiandien prie šių gražiai sutvarkytų kapinių mes pagerbiame iki karo gyvavusią Švenčionėlių žydų bendruomenę, buvusią, bet neištrintą iš istorinės ir mūsų visų atminties.
Švenčionėlių miesto pradžia siejama su geležinkelio linijos Peterburgas - Varšuva nutiesimu 1862 m. Žydai buvo tarp pirmųjų Švenčionėlių gyventojų. Žydų bendruomenė buvo labai svarbi Švenčionėlių miesteliui. Jie buvo pagrindiniai prekybininkai ir pramonininkai.
Judaizmo tradicijos ir atminimo ceremonija
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius S. Gurevičius džiaugdamasis šiuo pirmuoju reikšmingu projektu Lietuvoje sakė, kad Švenčionėliai, kuriame gyveno apie 50 proc. žydų, yra vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, kuriuose nemažą dalį sudarė Lietuvos žydai, bet holokaustas nusinešė ne tik žydų bendruomenę, bet ir Lietuvos piliečius, didelę labai svarbią Lietuvos ateities dalį.
Gydytojas filantropas M. Lozman pažymėjo, kad į kapus ateiname tam, kad palaikytumėm ryšį tarp tų, kurie palaidoti, ir mūsų - gyvųjų, tam, kad tų žmonių gyvenimas tęstųsi toliau.
tags: #svencioniu #duonos #kombinatas #istorija