Vištų dedeklių auginimas: išsamus vadovas pradedantiesiems ir patyrusiems augintojams

Vištos dedeklės - tai naminiai paukščiai, auginami specialiai dėl kiaušinių. Jų auginimas yra populiarus tiek smulkiuose ūkiuose, tiek dideliuose paukštynuose. Sėkmingas vištų dedeklių auginimas priklauso nuo daugelio faktorių: veislės pasirinkimo, tinkamo laikymo, subalansuoto lesalo, sveikatos priežiūros ir kitų aplinkybių. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime visus šiuos aspektus, siekdami suteikti kuo daugiau naudingos informacijos tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams.

Kodėl verta auginti vištas dedekles?

Prieš pradedant gilintis į detales, verta aptarti, kodėl apskritai reikėtų auginti vištas dedekles:

  • Švieži kiaušiniai: Nieko nėra geriau už šviežius, ką tik padėtus kiaušinius. Jie skanesni, maistingesni ir neturi jokių priedų ar konservantų.
  • Ekologiškas sprendimas: Auginant vištas, galite kontroliuoti jų mitybą ir užtikrinti, kad jos lesa tik kokybišką, ekologišką pašarą.
  • Sodo trąšos: Vištų mėšlas yra puiki trąša jūsų sodui. Jis natūralus, organinis ir praturtina dirvožemį.
  • Mažiau atliekų: Vištos puikiai tinka maisto likučiams sunaudoti, taip sumažinant išmetamo maisto kiekį.
  • Edukacinė vertė: Vištų auginimas gali būti puiki pamoka vaikams apie gyvūnų priežiūrą, atsakomybę ir maisto gamybą.

Veislių pasirinkimas

Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių - tinkamos veislės pasirinkimas. Skirtingos vištų veislės pasižymi skirtingu kiaušinių dėslumu, dydžiu, spalva ir kitomis savybėmis. Kai kurios veislės yra labiau atsparios ligoms, kitos - geriau prisitaiko prie specifinių klimato sąlygų. Renkantis veislę, atsižvelkite į savo poreikius, klimato sąlygas ir turimą erdvę. Pradedantiesiems dažnai rekomenduojama rinktis atsparias ir lengvai prižiūrimas veisles, tokias kaip Lohman Brown, Haysex Brown arba Dominant.

Štai kelios populiariausios vištų dedeklių veislės:

  • Leghorn. Tai viena iš populiariausių dedeklių veislių pasaulyje. Leghorn vištos yra baltos spalvos ir pasižymi dideliu kiaušinių dėslumu. Jos deda didelius, baltus kiaušinius. Šios vištos yra gana aktyvios ir mėgsta laisvą laikymą.
  • Rhode Island Red. Ši veislė yra žinoma dėl savo patvarumo ir gero kiaušinių dėslumo. Rhode Island Red vištos yra rudos spalvos ir deda rudus kiaušinius. Jos yra atsparios ligoms ir gerai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų.
  • Plymouth Rock. Tai universali veislė, tinkama tiek kiaušinių, tiek mėsos gamybai. Plymouth Rock vištos yra dryžuotos (juodai-baltos) ir deda rudus kiaušinius. Jos yra ramios ir lengvai prižiūrimos.
  • Sussex. Sussex vištos yra dar viena universali veislė, pasižyminti geru kiaušinių dėslumu ir mėsos kokybe. Jos yra įvairių spalvų ir deda rudus kiaušinius. Sussex vištos yra ramios ir draugiškos.
  • Hybridinės veislės. Be grynaveislių vištų, labai populiarios yra ir hibridinės veislės, sukurtos specialiai didesniam kiaušinių dėslumui. Tokios veislės dažnai yra atsparesnės ligoms ir geriau prisitaiko prie intensyvaus auginimo sąlygų. Pavyzdžiui, "ISA Brown" yra viena iš populiariausių hibridinių dedeklių, pasižyminti dideliu kiaušinių dėslumu ir geru prisitaikymu prie įvairių laikymo sąlygų.
  • Lohman Brown: Viena iš populiariausių veislių, pasižyminti dideliu kiaušinių dėjimo intensyvumu (apie 300 kiaušinių per metus). Kiaušiniai rudi.
  • Haysex Brown: Panaši į Lohman Brown, taip pat labai produktyvi ir atspari.
  • Dominantas: Čekiška veislė, pasižyminti puikiu prisitaikymu prie skirtingų sąlygų ir geru kiaušinių dėjimu. Yra įvairių spalvų Dominant veislių.
  • Araucana: Deda mėlynus arba žalius kiaušinius, unikalus ir įdomus pasirinkimas.

Jei norite didelio kiaušinių kiekio, rinkitės Leghorn arba hibridines veisles. Jei jums svarbus atsparumas ligoms ir gebėjimas prisitaikyti prie prastesnių sąlygų, Rhode Island Red arba Plymouth Rock gali būti geras pasirinkimas.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai ir išskirtiniai vištienos skoniai

Lietuvoje populiariausios rudosios ir juodosios, mažiau - baltosios dedeklės. Iš rudųjų veislių populiariausi rudieji lomanai ir rudieji haiseksai. Iš juodųjų paklausiausi dominant veislės paukščiai, kurie gali būti labai įvairaus margumo ir atspalvių - raibi, kanapėti, pilki su baltais taškais, rudi, balti su juodais taškais ant kaklo. Rudosios vištos yra šiek tiek dėslesnės, o juodosios - labai nereiklios, atsparios karščiui. Beje, kiaušinio sudėtis nepriklauso nuo to, kokios veislės višta ji padėjo. Jų maistingumas identiškas, skiriasi tik lukšto spalva.

Šiuolaikinių rudųjų veislių gaideliai yra balti, vištaitės rudos, o juodųjų veislių gaideliai - juodi su baltais viršugalviais, vištaitės - visiškai juodos. Tik baltųjų veislių vištaitės ir gaideliai yra balti. Jei siūloma pirkti margus nerūšiuotus viščiukus, tikėtina, kad jie nebe grynaveisliai, kelintos kartos hibridai arba negrynaveisliai paukščiai. Todėl iš prekiautojo reikalaukite dokumento, įrodančio, kad jis viščiukus arba kiaušinius inkubavimui įsigijo veisliniame paukštyne.

Laikymo sąlygos

Tinkamos laikymo sąlygos yra būtinos vištų dedeklių sveikatai ir produktyvumui. Vištoms reikia sauso, švaraus ir gerai vėdinamo vištidės. Svarbu užtikrinti pakankamai vietos, kad vištos galėtų laisvai judėti ir elgtis natūraliai.

Vištidės įrengimas

Vištidė - tai vieta, kur vištos ilsisi, deda kiaušinius ir slepiasi nuo blogo oro. Ji turi būti saugi, patogi ir atitikti vištų poreikius.

Vištidė turi būti apsaugota nuo vėjo, lietaus ir plėšrūnų. Sienos turi būti sandarios, o stogas - nepralaidus vandeniui. Rekomenduojama skirti bent 0,3-0,5 kvadratinio metro ploto vienai vištą viduje ir bent 1-2 kvadratinius metrus lauke. Naudokite tvirtą tinklą, uždarykite visus plyšius ir įtrūkimus.

Taip pat skaitykite: Vištienos marinavimo patarimai

Gera ventiliacija yra būtina, kad vištidėje nebūtų per daug drėgmės ir amoniako kvapo. Tačiau venkite skersvėjų.Natūralus apšvietimas yra svarbus, tačiau žiemą gali prireikti papildomo apšvietimo, kad vištos dėtų kiaušinius.

Grindys turėtų būti padengtos kraiku (pavyzdžiui, pjuvenomis, šiaudais ar durpėmis), kurį reikia reguliariai keisti, kad būtų išvengta amoniako kaupimosi ir ligų plitimo. Naudokite sausą ir švarų kraiką, pavyzdžiui, pjuvenas, šiaudus arba smulkintą popierių. Aukštesnės vištidės leidžia geresnę oro cirkuliaciją ir mažina drėgmės kaupimąsi. Keiskite kraiką reguliariai, kad išvengtumėte ligų.

Laktos

Vištoms reikalingos laktos, ant kurių jos galėtų nakvoti. Laktos turėtų būti įrengtos 50-100 cm aukštyje nuo grindų ir pakankamai ilgos, kad visos vištos galėtų patogiai ant jų tilpti (rekomenduojama 20-30 cm laktos ilgio vienai vištą). Laktos turėtų būti apvalaus arba ovalaus skerspjūvio, kad vištoms būtų patogu jas apimti kojomis. Įrenkite laktas skirtingame aukštyje, kad vištos galėtų pasirinkti patogiausią vietą.

Lizdai

Vištoms dedeklėms reikalingi lizdai, kuriuose jos galėtų dėti kiaušinius. Lizdai turėtų būti tamsūs, ramūs ir patogūs. Rekomenduojama vieną lizdą įrengti 4-5 vištoms. Lizdai gali būti pagaminti iš medžio, plastiko ar kartono. Juos reikia iškloti šiaudais arba pjuvenomis, kad kiaušiniai nesusidaužytų. Lizdus reikėtų valyti reguliariai, kad išvengtumėte parazitų ir bakterijų kaupimosi. Padarykite lizdus tamsius ir jaukius, išklokite juos šiaudais ar pjuvenomis.

Apšvietimas

Apšvietimas yra svarbus vištų dedeklių produktyvumui. Natūralios šviesos turėtų pakakti dienos metu, tačiau žiemą, kai dienos trumpesnės, gali prireikti papildomo apšvietimo. Rekomenduojama, kad vištos gautų 14-16 valandų šviesos per parą, kad išlaikytų optimalų kiaušinių dėslumą. Naudojant dirbtinį apšvietimą, svarbu pasirinkti tinkamą šviesos intensyvumą ir spalvą. Per ryški šviesa gali sukelti stresą, o per silpna - sumažinti kiaušinių dėslumą.

Taip pat skaitykite: Vištienos sparnelių receptai

Pirmąją savaitę paukštidėje šviesa turi degti ištisą parą. Vėliau apšvietimo trukmę reikėtų mažinti, ir nuo 14 dienos šviesa turi būti įjungta tik 8 valandas per parą. Tai stabdo per ankstyvą brendimą ir dėslumo pradžią. Tačiau nuo 16 savaitės apšvietimo trukmę reikia pradėti ilginti ir 20 savaitę ji turi siekti 14 valandų per parą. Apšvietimo intensyvumas turi būti (esant dirbtiniam apšvietimui) maždaug 3 W/ m2. Tai lemia ne tik kiaušinių dėjimo pradžią, bet ir vištų dėslumą.

Temperatūra ir ventiliacija

Optimali temperatūra vištidėje turėtų būti 18-24 °C. Per žema temperatūra gali sumažinti kiaušinių dėslumą, o per aukšta - sukelti stresą ir karščio smūgį. Svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją, kad būtų pašalintas amoniakas ir drėgmė, tačiau vengti skersvėjų, kurie gali sukelti peršalimą. Ventiliacijai galima naudoti natūralius arba mechaninius ventiliatorius.

Maži viščiukai turi patekti į šiltą aplinką „Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs.

Optimali temperatūra pirmomis dienomis yra 32-34 oC (po šildytuvu). Tam praktiškiausia naudoti specialias elektrines kaitinimo lempas. Jos būna su raudonu arba skaidriu stiklu apatinėje dalyje ir veidrodine viršutine dalimi. Vienos 200-300 W lempos pakanka maždaug 50 viščiukų. Pakabinkite ją taip, kad tiesiai po ja padėtas termometras rodytų apie 33-35 oC. Jei viščiukams per karšta, jie patys pasitrauks toliau. Jei per šalta, susispaus į krūvelę po pačia lempa. Lempas reikia naudoti 15-20 dienų visą parą, net ir vasarą.

Vėliau stebėkite viščiukų elgesį ir keldami šildymo lempą aukštyn palaipsniui mažinkite temperatūrą. Kai viščiukai gerai apsiplunksnuoja (3-4 savaičių amžiaus), šildymą galima nutraukti.

Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.

Laisvas laikymas

Jei įmanoma, vištoms reikėtų suteikti galimybę laisvai vaikščioti lauke. Laisvas laikymas leidžia vištoms realizuoti natūralius elgesio poreikius, tokius kaip kapstymasis, lesimas žolės ir vabzdžių. Tai teigiamai veikia jų sveikatą ir kiaušinių kokybę. Lauke reikėtų įrengti aptvarą, kad vištos nebėgtų ir būtų apsaugotos nuo plėšrūnų. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad lauke būtų pavėsis ir vandens.

Lesinimas

Subalansuotas lesinimas yra būtinas vištų dedeklių sveikatai ir kiaušinių dėslumui. Vištos turi gauti pakankamai baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų. Lesalas turėtų būti aukštos kokybės ir atitikti vištų amžių ir produktyvumo lygį.

Viščiukus geriausia girdyti iš specialių girdyklų. Iš jų jaunikliai neišlaisto vandens, todėl nesudrėgsta kraikas, nesušlampa ir patys viščiukai. Paukščiams augant, pakelkite girdyklą aukščiau.

Iš pradžių geriausia lesinti specialiu kombinuotuoju lesalu. Jokių priedų į jį nereikia dėti. Pirmomis gyvenimo savaitėmis viščiukų racioną sudaro tik kombinuotasis lesalas ir vanduo. Nuo trijų savaičių amžiaus galima duoti kitų lesalų - kviečių, smulkintos žolės, įvairių maisto atliekų. Paaugusias dedekles ne taip svarbu, kaip mėsinius broilerius, lesinti vien kombinuotaisiais lesalais, tačiau juose yra visų paukščiui reikalingų maisto medžiagų, todėl patartina kombinuotaisiais lesalais dedekles lesinti nuolat. Yra gaminami specialūs kombinuotieji lesalai dedeklių prieaugliui ir dedančioms vištoms, taigi nesumaišykite jų.

Lesalo sudėtis

Pagrindiniai lesalo komponentai yra grūdai (kviečiai, kukurūzai, miežiai), baltyminiai priedai (sojų pupelės, saulėgrąžų sėklos, žuvų miltai), vitaminų ir mineralų priedai (kalcio karbonatas, fosfatai, vitaminų mišiniai). Svarbu, kad lesale būtų pakankamai kalcio, kuris reikalingas kiaušinių lukštų formavimuisi. Taip pat svarbūs vitaminai D ir E, kurie padeda įsisavinti kalcį ir stiprina imuninę sistemą.

Lesinimo režimas

Vištas dedekles reikia lesinti reguliariai, 2-3 kartus per dieną. Lesalo kiekis priklauso nuo vištos veislės, amžiaus, svorio ir kiaušinių dėslumo. Vidutiniškai višta dedeklė turėtų gauti apie 110-120 gramų lesalo per parą. Svarbu neperšerti vištų, nes nutukimas gali sumažinti kiaušinių dėslumą ir sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus. Lesalas turėtų būti švarus ir sausas, be pelėsio ir kitų teršalų. Rekomenduojama naudoti specialius lesalus vištoms dedeklėms, kurie yra subalansuoti ir atitinka jų poreikius.

Ž. Totilas pažymi, kad vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. „Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ - sako dr. Ž. Totilas. „Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. „Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, - pažymi dr. Ž. Totilas, kuris priduria, jog šiems paukščiams reikalingas subalansuotas lesalas, priklausomai nuo jų amžiaus periodo.

Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:

  • Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
  • Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
  • Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
  • Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
  • Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, - sako dr. Ž. Totilas.

Vanduo

Vištos visada turi turėti švaraus ir šviežio vandens. Vandens trūkumas gali sumažinti kiaušinių dėslumą ir sukelti dehidrataciją. Vandens indai turėtų būti švarūs ir reguliariai pildomi. Žiemą reikia pasirūpinti, kad vanduo neužšaltų.

Papildomi priedai

Be pagrindinio lesalo, vištoms galima duoti papildomų priedų, tokių kaip daržovės, vaisiai, žolė, sėklos. Šie priedai praturtina lesalą vitaminais ir mineralais, gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą. Tačiau svarbu nepersistengti su papildomais priedais, nes jie neturėtų sudaryti daugiau nei 10-15% viso lesalo kiekio.

Sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūra yra labai svarbi vištų dedeklių produktyvumui ir ilgaamžiškumui. Svarbu reguliariai stebėti vištų elgesį, apetitą ir išvaizdą. Pastebėjus bet kokius sveikatos sutrikimus, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Dažniausios ligos

Vištos dedeklės yra jautrios įvairioms ligoms, tokioms kaip kokcidiozė, salmoneliozė, paukščių gripas, Marek liga, infekcinis bronchitas ir kitos. Kokcidiozė yra parazitinė liga, kuri pažeidžia žarnyną ir sukelia viduriavimą, apetito praradimą ir sulėtėjimą. Salmoneliozė yra bakterinė liga, kuri gali sukelti viduriavimą, karščiavimą ir net mirtį. Paukščių gripas yra virusinė liga, kuri gali sukelti sunkius kvėpavimo takų pažeidimus ir mirtį. Marek liga yra virusinė liga, kuri sukelia navikus ir paralyžių. Infekcinis bronchitas yra virusinė liga, kuri pažeidžia kvėpavimo takus ir sumažina kiaušinių dėslumą.

Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. „Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo“, - sako T. Miškinis.

Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:

  • Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
  • Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
  • Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.

Profilaktika

Geriausias būdas apsaugoti vištas nuo ligų - tai profilaktika. Svarbu laikytis higienos reikalavimų, reguliariai valyti ir dezinfekuoti vištidę, užtikrinti gerą ventiliaciją, lesinti vištas kokybišku lesalu ir skiepyti jas nuo dažniausių ligų. Taip pat svarbu reguliariai atlikti vištų apžiūrą ir pastebėjus bet kokius sveikatos sutrikimus, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Naujai įsigytas vištas reikia karantinuoti 2-3 savaites, kad įsitikintumėte, jog jos neserga.

Parazitai

Vištas dažnai puola išoriniai ir vidiniai parazitai. Išoriniai parazitai, tokie kaip erkės, utėlės ir blusos, gali sukelti niežulį, plunksnų slinkimą ir sumažinti kiaušinių dėslumą. Vidiniai parazitai, tokie kaip kirmėlės, gali sukelti virškinimo sutrikimus, sulėtėjimą ir sumažinti kiaušinių dėslumą. Svarbu reguliariai apžiūrėti vištas ir pastebėjus parazitus, nedelsiant imtis priemonių. Išoriniams parazitams naikinti galima naudoti specialius purškalus ir pudras. Vidiniai parazitai naikinami vaistais, kuriuos paskiria veterinarijos gydytojas.

Kiaušinių rinkimas ir laikymas

Kiaušinius reikia rinkti reguliariai, kasdien arba net kelis kartus per dieną, ypač karštu oru. Tai padeda išvengti kiaušinių susidaužymo, užteršimo ir gedimo. Kiaušinius reikia laikyti švarioje, sausoje ir vėsioje vietoje. Optimali kiaušinių laikymo temperatūra yra 10-15 °C. Kiaušinius galima laikyti šaldytuve iki 4-6 savaičių. Svarbu lesinti vištas kokybišku lesalu, užtikrinti joms tinkamas laikymo sąlygas ir reguliariai jas apžiūrėti, kad būtų išvengta ligų. Kiaušinių lukštas turėtų būti tvirtas ir švarus, o trynys - ryškios spalvos. Kiaušinio baltymas turėtų būti skaidrus ir tirštas. Jei kiaušinio lukštas yra plonas arba pažeistas, trynys blyškus, o baltymas skystas, tai gali būti ženklas, kad vištos lesinamos netinkamai arba serga.

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. „Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių“, - sako T. Miškinis.

Vištų dedeklių ciklas

Vištų dedeklių produktyvumas nėra pastovus. Jis priklauso nuo jų amžiaus, metų laiko ir kitų faktorių. Jaunos vištos pradeda dėti kiaušinius apie 5-6 mėnesių amžiaus. Pirmąjį dėjimo sezoną jos deda daugiausiai kiaušinių. Po to kiaušinių dėslumas palaipsniui mažėja. Vištos dedeklės deda kiaušinius pavasarį, vasarą ir rudenį, kai dienos trukmė yra ilgesnė. Žiemą, kai dienos trumpos, kiaušinių dėslumas sumažėja arba vištos visai nustoja dėti. Taip pat vištos nustoja dėti kiaušinius per šėrimosi periodą, kai jos keičia plunksnas.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai

Apie vištų auginimą ir kiaušinių kokybę sklando daug mitų ir klaidingų įsitikinimų. Pavyzdžiui, manoma, kad rudas kiaušinis yra sveikesnis už baltą. Tačiau kiaušinio spalva priklauso tik nuo vištos veislės ir neturi įtakos jo maistinei vertei. Taip pat manoma, kad ekologiškai auginamų vištų kiaušiniai yra daug sveikesni už įprastai auginamų vištų kiaušinius. Tačiau tyrimai rodo, kad ekologiškai auginamų vištų kiaušiniai gali turėti šiek tiek daugiau vitaminų ir mineralų, tačiau skirtumas nėra labai didelis. Svarbiausia, kad vištos būtų lesinamos kokybišku lesalu ir laikomos tinkamomis sąlygomis.

tags: #vistos #dedeklių #veislių #auginimas

Populiarūs įrašai: