Vištienos mėsos standartai: ką svarbu žinoti renkantis kokybišką produktą
Vištiena yra viena populiariausių mėsos rūšių pasaulyje, vertinama dėl savo universalumo, švelnaus skonio ir prieinamumo. Tačiau, norint gauti didžiausią naudą iš šio produkto, svarbu atkreipti dėmesį į vištienos kokybės standartus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išsirinkti šviežią ir sveiką vištieną, kokie ženklinimai padeda orientuotis, ir kokie yra pagrindiniai kokybės reikalavimai.
Vištienos nauda žmogaus organizmui
Visoje vištienoje yra daug naudingų medžiagų kūnui, tačiau tik natūraliai ir sveikai augintų paukščių mėsa pasižymi didesniu kiekiu ir geresne jų kokybe. Ūkininkų auginta šviežia vištiena - tai vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Norėdami užtikrinti pilnavertę mitybą, daugelis gydytojų ir mitybos specialistų rekomenduoja mėsą valgyti 3-4 kartus per savaitę pakaitomis su žuvimi ir kiaušiniais. Kokybiškos ūkininkų mėsos kaina atsiperka sveikata ir kūno gyvybingumu. Suteikite savo kūnui taip reikalingų maistinių medžiagų.
Vištiena dažnai pasirenkama laikantis specialių mitybos programų, nes ji turi didelę energetinę ir maistinę vertę.
- Aukštas baltymų kiekis: Tai vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Vien vištienos krūtinėlėje (100 gr) yra net 21 gramas baltymų. Tokio baltymų santykio nėra kituose maisto produktuose. Baltymuose gausu svarbių aminorūgščių, kurios yra ląstelių statybinė medžiaga. Ne veltui tai pagrindinis kultūristų ir kitų sportininkų, siekiančių užsiauginti raumenis, maistas.
- Svorio metimas: Baltymai esantys vištienoje padeda ne tik auginti raumenis, bet ir kontroliuoti svorį ar jį numesti. Žmonės, vartojantys daug baltymų turintį maistą, daug lengviau suvaldo svorį.
- Gausi vitaminais ir mineralais: Vištienoje gausu B grupės vitaminų, kurie gyvybiškai svarbūs gaminant energiją ir sveikus raudonuosius kraujo kūnelius. Taip pat vištienoje esantis D vitaminas padeda formuotis stipriems kaulams, nes padeda įsisavinti kalcį. Geležis, esantis mėsoje, būtina raumenų veiklai ir hemoglobino gaminimui.
- Priešvėžinės savybės: Žmonės valgantys vištieną ir žuvį turi mažesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
- Sumažina cholesterolio kiekį kraujyje: Tai itin liesa mėsa, kuri padeda sumažinti cholesterolio kiekį organizme. Gydytojai dažnai rekomenduoja žmonėms, turintiems aukštą cholesterolio kiekį ar širdies ligas, raudoną mėsą pakeisti vištiena arba žuvimi.
- Sveika oda: Vištienoje yra odai reikalingo riboflavino. Jo itin gausu vištienos kepenėlėse.
- Natūralus antidepresantas: Stresas ir depresija gali būti įveikiami vartojant natūralius produktus. Vištienoje gausu aminorūgščių, kurios reguliuoja smegenų veiklą pagerindamos nuotaiką ir pašalindamos stresą.
Kaip išsirinkti šviežią vištieną?
Norint įsigyti kokybišką produktą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius parametrus. Yra keturi parametrai, kurie gali padėti išsirinkti kuo šviežesnę vištieną. Būtinai į juos atkreipkite dėmesį pirkdami mėsą ar prieš gaminimą.
- Mėsos (minkštimo) spalva: Jei mėsa rausva - vištiena yra šviežia. Jei ji atrodo pilkšva ar darosi permatoma, tikėtina, kad ji yra sena ar jau pastovėjusi.
- Tekstūra: Šviežios vištienos mėsa yra tvirta ir elastinga, tuo tarpu sena ir pastovėjusi bus kieta, o paspaudus senesnę mėsą - ji negrįžta į pradinę formą.
- Kvapas: Šviežia mėsa neturi kvapo, todėl jei pajusite nemalonų kvapą - ji nebėra šviežia.
- Kraujas: Jei ant nupjautų dalių yra kraujo, tai gali būti ženklas, kad mėsa buvo užšaldyta ir atšildyta. Kraujas taip pat padidina bakterinio užteršimo riziką.
Ženklinimai ir kokybės standartai
Pastaraisiais metais vis didesnę pardavimų dalį atsiriekia vištiena, užauginta be antibiotikų. Didėjant sąmoningumui auga poreikis natūraliems produktams. Kai vištiena žymima „užauginta be antibiotikų“ užrašu, reiškia, kad mėsiniai viščiukai visą jų auginimo laikotarpį nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais. Tokie viščiukai įprastai užauga sveiki, nes auginami laisvi ant kraiko, laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, lesinami subalansuotu lesalu, praturtintu vitaminais ir probiotikais.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir netikėti garnyrai prie keptos vištienos
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, jog sveikatai palankiausias būdas valgyti šios rūšies mėsą - tai atsisakius jos odelės bei pasirinkus virimą ar lėtą kepimą orkaitėje žemoje temperatūroje.
"Nacionalinė kokybė Lietuva"
„Nacionalinė kokybė Lietuva“ - tai ženklas, suteikiamas pagal NKP sistemą sertifikuotiems produktams, kurie atitinka griežtesnius reikalavimus nei numato Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktai. Šis sertifikatas - tai kokybės garantas, kurio pagrindą sudaro aukšti gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartai. „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklinimas garantuoja, kad produktas yra pagamintas tik iš aukščiausios klasės žaliavos. Šiuose produktuose nėra skonio stipriklių, dažiklių ar GMO, o tai svariai prisideda prie galutinio produkto skonio ir kokybės.
Pašarai ir auginimo sąlygos
Ar kada atkreipėte dėmesį, kad skirtingų gamintojų paukštienos skonis skiriasi. Taip yra todėl, kad paukščiai ūkiuose auginami skirtingomis sąlygomis. NKP sistemos reikalavimai šiuo atveju griežtai apibrėžti: paukštidėse turi būti įrengta ventiliacija, tinkamas apšvietimas, skiriama daugiau ploto ir pakankamai erdvės paukščių judėjimui, be to, pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo auginamų įprastinei gamybai. Geresnės sąlygos padeda užtikrinti, kad paukščiai turi natūraliai stiprią imuninę sistemą, kurios dėka visą auginimo periodą paukščiai išlieka sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais. Būtent paukščių auginimas be antibiotikų yra vienas esminių NKP reikalavimų. Tai gali prisidėti prie to, kad mėsa išlaikytų geresnes organoleptines savybes - natūralų aromatą ir skonį. Ypatingi reikalavimai keliami ir paukščių lesalui: draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius. Lesalas turi būti kuo natūralesnis, didžiąją jo dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. „NKP reikalavimai numato, kad viščiukų pašaruose turi būti bent 65 proc. grūdų, o riebalų kiekis lesalų sudėtyje negali viršyti 6 proc. Skaičiai daugumai galbūt mažai ką sako, tačiau paragavę tokios vištienos ir palyginę ją su importuota, dažnai pigesniais pašarais lesintų paukščių mėsa, iškart pajustumėte skonių skirtumą.
Paukštiena be antibiotikų
„Vilniaus paukštyno“ atstovė atkreipia dėmesį, kad lietuvišką produkciją vertinantys pirkėjai jau pratę dairytis vištienos, užaugintos be antibiotikų. Viščiukų auginimo procese gydymui naudojami antibiotikai ne tik tiesiogiai veikia mėsos savybes, bet ir kelia susirūpinimą dėl atsparumo antibiotikams didėjimo. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Jos, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo - ir daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų. „Jei viščiukai broileriai nesirgs - nebus reikalingas gydymas antibiotikais. Todėl NKP reikalavimus atitinkantys augintojai antibiotikų naudoti negali ir privalo būti parengę paukščių auginimo programą, aprašančią veiksmus paukščių sveikatingumui užtikrinti. Kai paukščiai neserga ir nėra gydomi antibiotikais, jų mėsa išlieka natūralesnė ir turtingesnė skonio prasme.
Trumpesnės tiekimo grandinės
S. Sokolovskienė atkreipia dėmesį, kad NKP sistemos sertifikatas suteikiamas tik tiems ūkiams, kurie užtikrina visišką atsekamumą nuo lauko iki stalo. „Prieš vartotojus jaučiamės atsakingi ir esame skaidrūs, todėl ant savo šviežios paukštienos pakuočių nurodome, kokiame konkrečiai ūkyje buvo užauginta vištiena - nuskenavę QR kodą vartotojai gali patikrinti šią informaciją mūsų ūkių žemėlapyje. Didžiuojamės, kad net 80 proc. paukštienos užsiauginame savo pačių ūkiuose, o 20 proc. jos užaugina su mumis bendradarbiaujantys Lietuvos ūkininkai. Geras skonis, žinoma, neatsiejamas ir nuo šviežumo. Trumpesnės tiekimo grandinės leidžia greičiau pasiekti vartotojus, todėl Lietuvoje užauginta ir NKP sertifikuota vištiena išskiria natūralesniu aromatu, tekstūra ir skonio intensyvumu. S. Sokolovskienė priduria, kad dėl natūralumo, skoninių savybių ir griežtos gamybos kontrolės tarptautiniu mastu įvertinta lietuvių užauginta vištiena brėžia naujus kokybės standartus - pagal NKP sistemą sertifikuoti produktai ne tik atitinka, bet ir gerokai pranoksta ES vištienos produkcijai keliamus reikalavimus ir padeda užtikrinti, kad vartotojai gautų ne tik sveikai palankesnį, bet ir atsakingai užaugintą maistą.
Taip pat skaitykite: Gardus vištienos kepsnys
Ką dar svarbu žinoti apie ženklinimus?
Jei ant vištienos pakuotės parašyta, kad tai - ekologiškas produktas, šis žymėjimas ten yra atsiradęs tik gamintojams gavus oficialų sertifikatą. Ekologiška vištiena reiškia, kad vištos buvo užaugintos įgyvendinant geriausią aplinkosaugos praktiką, saugoti gamtos ištekliai, taikyti aukšti gyvūnų gerovės standartai ir gamybos būdai. Ekologiško produkto ženklu žymima ta vištiena, kurios auginimui nebuvo naudojami GMO produktai, išskyrus veterinarinius vaistus.
Tokį žymėjimą leidžiama turėti tik tiems vištienos gamintojams, kurių vištos bent dalį dienos praleidžia laisvai lakstydamos lauke. „Tokias nuorodas ženklinant paukštieną leidžiama taikyti tik tiems paukštienos gamintojams, kurie auginimo metu užtikrina teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tokie augintojai turi būti specialiai registruojami. "Auginta laisvėje" gali būti žymima tik ta vištiena, kurios fermose paukščių tankumas patalpose atitinka teisės aktuose nurodytas ribas.
Reklaminiai triukai
Yra keli esminiai ženklinimai, kurie iš tiesų nereiškia nieko. Antra, dažnai pasitaiko užrašas „Natūrali vištiena”. Tai apie vištų auginimo sąlygas nieko nepasakanti sąvoka, apibrėžianti tik tai, jog vištienoje nėra jokių dažiklių ar konservantų. Trečia, daug vištienos gamintojų mėgsta rašyti ant etikečių, jog vištiena yra užauginta fermoje. Tai visiškai įprasta praktika - visos vištos auga fermose, tačiau vienos - laisvėje, kitos - narvuose.
Be hormonų, natūrali - tik reklaminiai triukai Ant šviežios vištienos pakuočių gamintojai kartais panaudoja ir tokius užrašus kaip „natūrali“ ar „be hormonų“, kurie, S. Petkevičiaus teigimu, tėra reklaminiai triukai. Jis pabrėžia, kad hormonus paukštininkystėje naudoti draudžiama visoje ES, o jos teritorijoje veikiantys paukštynai yra griežtai prižiūrimi ir kontroliuojami. „Tuo tarpu užrašas „natūrali“ nieko tikslaus neapibrėžia, tik tai, kad šviežioje vištienoje nėra dažiklių ar konservantų. Tačiau niekas iš gamintojų jų ir taip nededa, taip pat kaip ir augindami paukščius ES nenaudoja hormonų. Taigi, ar pirksite vištieną su tokiais žymėjimais, ar be jų - skirtumo nebus.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į užrašą „kaimiška“ - jis, anot eksperto, reikšmės turi tik tuomet, jei šalia yra paaiškinamas „lėtai auginta“. Kitu atveju, patenka į tą pačią - reklaminių triukų - kategoriją. „Daugeliui toks užrašas iš karto asocijuojasi su pozityvia emocija - galvoje iškyla kieme pas močiutę kaime laisvai vaikštinėjančių vištų vaizdas. Dažniausiai dedeklių, kurios tik pasenusios ir nebededančios kiaušinių yra paskerdžiamos mėsai. Taigi, kaimiška labiau reiškia paukščio rūšį ir auginimo sąlygas, o ne kilmės vietą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti skanią vištienos ir moliūgų sriubą
Tinkamas vištienos paruošimas
Sveikam vartojimui - būtina tinkamai paruošti mėsą, nesvarbu ar ji užauginta su, ar be antibiotikų. Ir nors gydytojas dietologas kalbėdamas rekomenduoja, jei išeina, dažniau rinktis kuo natūralesnius produktus, vis tik jis pabrėžia, kad kur kas daugiau žalos sau padarysite, jei mėsą gaminsite netinkamai ar itin riebiai. „Pavyzdžiui, jeigu nusipirksite pačią sveikiausią vištieną ir gruzdinsite ją aliejuje bei patieksite su riebiu grietinėlės padažu ir bulvėmis, tai prasmės iš tokio sveikatingumo paprasčiausiai nebeliks“, - įspėja E. Grišinas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad gaminant vištieną, kaip ir bet kurią kitą mėsą, daugiausiai naudingų medžiagų išsaugosite, o kenksmingų išvengsite, kai mėsą troškinsite arba kepsite garuose. „Kepti orkaitėje taip pat priimtina, tik reikėtų naudoti kuo mažiau riebalų ir vengti pernelyg apkepti mėsą. Dar vienas svarbus patarimas - vietoje folijos naudokite kepimo popierių. Folija - su maistu visai nederantis sunkiųjų metalų šaltinis. Prisiminkite ir tai, kad prie bet kokios keptos mėsos lėkštėje turi būti raugintų arba šviežių daržovių - jos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Beje, šią funkciją puikiai atlieka ir prieskoniai, todėl nepamirškite rozmarino, raudonėlio, čiobrelio ar ciberžolės“, - kelias sveikatingumo taisykles primena gydytojas dietologas E. Grišinas.
Jei vartojama sušaldyta vištiena, ją atitirpinti reikėtų šaldytuve 0-6 C temperatūroje. Atitirpinus jokiu būdu negalima pakartotinai užšaldyti. Norint išvengti infekcijų, patartina gerai termiškai apdoroti vištieną. Patiekalas bus saugus, kai jį ruošiant patiekalo vidaus temperatūra būna ne mažesnė kaip +75 C temperatūros ir iš vidaus bėgs balkšvos spalvos mėsos sultys. Gaminant maistą, būtina laikytis šių taisyklių: gaminant šviežią vištieną, būtina kruopščiai nusiplauti rankas bei nuplauti visus naudotus darbo įrankius bei paviršių.
VšĮ „Tikra Mityba“ vadovė rekomenduoja rinktis tausojančius gamybos būdus: virimą, troškinimą ar virimą garuose, vengti riebalų, neprisūdyti, nepridėti prieskonių su sveikatai nepalankiais maisto priedais - skonio stiprikliais. Skrudinta, aliejuje kepta ar virta vištiena, apvoliota džiūvėsėliuose ar tešloje, o dar užpilta riebiu padažu - tikrai bus ne pats sveikiausias pasirinkimas. Skrudinant aliejuje aukštoje temperatūroje susidaro žalingi transriebalai, kurie yra kancerogenai, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, atsiranda rizika vystytis aterosklerozei ir jie labai žalingi mūsų organizmui. Nereikėtų bijoti, kad gaminant be riebalų maistas išsausės. Renkantis tausojančius gamybos būdus vištienoje išsaugojamos vertingos medžiagos, mėsa išlieka itin sultinga, nesusidaro kenksmingos medžiagos.
tags: #vistienos #mėsos #standartai