Virtos vištienos svoris sausas: mitybos aspektai, gaminimo patarimai ir nauda sveikatai

Vištiena yra vienas populiariausių mėsos produktų pasaulyje, vertinamas dėl universalumo, prieinamumo ir maistinės vertės. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti virtos vištienos savybes, pradedant jos maistine verte ir baigiant patarimais, kaip ją tinkamai paruošti, kad išsaugotume geriausias savybes.

Vištienos nauda sveikatai

Anot mitybos ekspertų, vištiena turi daug pranašumų, lyginant su kitomis mėsos rūšimis, pavyzdžiui, kiauliena ar jautiena. Joje yra iki 40% mažiau riebalų ir 10% daugiau baltymų nei kiaulienoje, o amino rūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai. Nepakeičiamos amino rūgštys yra būtinos žmogaus sveikatai ir gerai savijautai.

Pagrindiniai privalumai:

  • Amino rūgštys: Vištienoje gausu gerai subalansuotų nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą.
  • Mineralai: Fosforo, geležies, magnio, kalio ir seleno vištienoje yra net tris kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje.
  • Lengvas virškinimas: Vištiena yra lengvai virškinama, neriebi ir turtinga baltymais, todėl ypač rekomenduojama vaikams, aktyviai sportuojantiems, protinį darbą dirbantiems žmonėms ir besilaikantiems dietos.

Rekomendacijos

VšĮ „Tikra Mityba“ vadovė rekomenduoja rinktis tausojančius gamybos būdus: virimą, troškinimą ar virimą garuose. Patartina vengti riebalų, neprisūdyti ir nepridėti prieskonių su sveikatai nepalankiais maisto priedais, tokiais kaip skonio stiprikliai.

Kaip tinkamai virti vištieną

Bendrieji virimo laiko principai

Virimo laikas yra kritinis faktorius, lemiantis vištienos kokybę. Per trumpai virta vištiena gali būti nesaugi vartoti, nes joje gali likti pavojingų bakterijų, tokių kaip Salmonella. Per ilgai virta vištiena tampa sausa, kieta ir praranda dalį savo skonio bei maistinių medžiagų. Tinkamas virimo laikas užtikrina, kad vištiena bus ne tik saugi, bet ir sultinga, minkšta bei skani.

Vištienos virimo laikas priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių: vištienos gabalo dydžio, ar vištiena yra su kaulais ar be, ar ji yra šviežia ar šaldyta, ir galiausiai, nuo norimo rezultato (pvz., ar vištiena viriama sultiniui, ar kaip atskiras patiekalas).

Taip pat skaitykite: Krekenavos dešrelių sudėtis

Vištienos dalių virimo laikas

  • Visa višta: Apytiksliai, 1 kg vištą reikia virti apie 1 valandą. Didesnę vištą (1,5-2 kg) gali prireikti virti 1,5-2 valandas. Svarbu patikrinti, ar mėsa gerai išvirusi prie kaulų.
  • Vištienos krūtinėlė (be kaulų ir odos): Paprastai, krūtinėlę be kaulų ir odos reikia virti apie 15-20 minučių. Svarbu nepervirti, kad ji nepasidarytų sausa.
  • Vištienos krūtinėlė (su kaulais ir oda): Tokią krūtinėlę reikia virti šiek tiek ilgiau, apie 25-30 minučių. Kaulas ir oda padeda išsaugoti drėgmę.
  • Vištienos šlaunelės ir blauzdelės: Virimo laikas yra apie 25-35 minutes.
  • Vištienos sparneliai: Sparneliai išverda greitai, per 20-25 minutes.
  • Vištienos kulšelės: Kulšelėms reikia skirti apie 30 - 40 minučių.

Šviežia vs. šaldyta vištiena

Šviežią vištieną virti reikia trumpiau nei šaldytą. Šaldytą vištieną prieš verdant rekomenduojama atšildyti šaldytuve (tai gali užtrukti 24 valandas ar ilgiau, priklausomai nuo gabalo dydžio) arba šaltame vandenyje (keičiant vandenį kas 30 minučių). Atšildytą vištieną reikia virti kaip šviežią. Jei verdama neatšildyta vištiena, virimo laiką reikia pailginti maždaug 50%.

Vištiena su kaulais ar be kaulų

Vištieną su kaulais reikia virti ilgiau nei vištieną be kaulų. Kaulai trukdo šilumai pasiekti mėsos centrą, todėl virimo laikas pailgėja. Taip pat, vištiena su kaulais dažnai būna sultingesnė ir aromatingesnė, ypač verdant sultinį.

Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai virti vištieną

  1. Paruošimas: Nuplaukite vištieną šaltu vandeniu. Jei naudojate visą vištą, pašalinkite vidurius, jei jie yra. Jei naudojate atskiras dalis, patikrinkite, ar nėra likę plunksnų.
  2. Puodas ir vanduo: Įdėkite vištieną į didelį puodą. Užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo apsemtų vištieną maždaug 2-3 cm.
  3. Prieskoniai: Į vandenį įdėkite druskos, pipirų, lauro lapų, svogūno, morkos, saliero - tai suteiks vištienai ir sultiniui daugiau skonio.
  4. Virimas: Užvirkite vandenį ant didelės ugnies. Kai vanduo užvirs, sumažinkite ugnį iki mažos ir virkite ant silpnos ugnies, kol vištiena bus išvirusi. Svarbu nuolat nugriebti putas, kurios susidaro virimo pradžioje.
  5. Virimo laiko patikrinimas: Virimo laiką patikrinkite įbedę šakutę į storiausią mėsos vietą. Jei išbėga skaidrios sultys, vištiena yra išvirusi. Taip pat, mėsa turi lengvai atsiskirti nuo kaulų. Galima naudoti ir mėsos termometrą: vištienos temperatūra storiausioje vietoje turi siekti 74°C.
  6. Atvėsinimas (sultiniui): Jei vištiena buvo virta sultiniui, leiskite jai atvėsti sultinyje. Tai padės išsaugoti drėgmę ir skonį.
  7. Patiekimas: Išvirusią vištieną išimkite iš puodo ir patiekite kaip atskirą patiekalą, arba naudokite sultinį ir vištieną kitiems patiekalams gaminti.

Kaip patikrinti ar vištiena išvirusi?

Yra keletas būdų, kaip patikrinti, ar vištiena išvirusi:

  • Šakutės testas: Įbedkite šakutę į storiausią mėsos vietą. Jei išbėga skaidrios sultys, vištiena yra išvirusi. Jei sultys rausvos, vištieną reikia virti ilgiau.
  • Mėsos termometras: Tai patikimiausias būdas patikrinti, ar vištiena išvirusi. Įdėkite termometrą į storiausią mėsos vietą (vengiant kaulo). Vištienos temperatūra turi siekti 74°C.
  • Mėsos atsiskyrimas nuo kaulų: Jei mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų, vištiena yra išvirusi.

Patarimai

  • Sūdymas: Sūdykite vandenį virimo pradžioje, tai padės vištienai išlikti sultingesnei.
  • Prieskoniai: Eksperimentuokite su prieskoniais, kad sukurtumėte unikalų skonį.
  • Virimas ant silpnos ugnies: Virimas ant silpnos ugnies užtikrina, kad vištiena išvirs tolygiai ir išliks sultinga.
  • Nugriebimas: Nuolat nugriebkite putas, kurios susidaro virimo pradžioje. Tai padės sultiniui būti skaidresniam.
  • Sultinys: Išvirus vištieną, neišpilkite sultinio. Jį galima naudoti sriuboms, padažams ir kitiems patiekalams gaminti.
  • Vištienos panaudojimas: Išvirtą vištieną galima naudoti įvairiems patiekalams gaminti: salotoms, sumuštiniams, troškiniams, apkepams ir kt.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos virant vištieną

  • Per trumpas virimo laikas: Tai gali sukelti apsinuodijimą maistu.
  • Per ilgas virimo laikas: Vištiena tampa sausa ir neskani.
  • Virimas ant per didelės ugnies: Vištiena gali išvirti netolygiai.
  • Neatšildyta vištiena: Virimo laikas pailgėja, o vištiena gali išvirti netolygiai.
  • Nepakankamas sūdymas: Vištiena gali būti beskonė.

Kiek laiko virti vištieną sultiniui?

Virimo laikas sultiniui priklauso nuo to, kokio stiprumo sultinio norite. Paprastai, vištieną sultiniui reikia virti ilgiau nei įprastai, kad išsiskirtų daugiau skonio ir maistinių medžiagų. Visą vištą sultiniui rekomenduojama virti 1,5-2 valandas, o atskiras dalis (kaulai, sparneliai, kulšelės) - 1-1,5 valandas.

Vištienos maistinė vertė

Vištiena yra puikus baltymų šaltinis, taip pat joje yra vitaminų B3, B6 ir B12, seleno ir fosforo. Vištienos krūtinėlė be odos yra liesas mėsos produktas, tinkantis besilaikantiems dietos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vištienos odelėje yra daug riebalų, todėl ją rekomenduojama pašalinti prieš vartojant.

Taip pat skaitykite: Kriaušės cukruje: tradicijos ir inovacijos

Kaip virti vištieną šuniui

Šunims, turintiems problemų su dantimis, jautrią virškinimo sistemą ar specialių mitybos poreikių, vištiena gali būti naudinga. Tai puikus liesų baltymų, omega 6 ir gliukozamino šaltinis. Galima pridėti ir kitų ingredientų, kurie padaro maistą sotesnį ir maistingesnį.

Kiek laiko marinuoti vištieną?

Marinuokite vištieną nuo 1 iki 8 valandų. Jei vištieną paliekate marinuotis nakčiai ar užmarinuojate iš ryto vakarienei, tuomet geriausia ją uždengti maistine plėvele ir įdėti į šaldytuvą. Jei marinuojate vištieną ilgiau nei 2 valandas, nesūdykite jos iškart. Pagardinkite druska prieš pat kepimą, įberkite druskos ir kruopščiai įtrinkite marinatu (dabar sūdytu).

Baltymų svarba

Tyrimai rodo, kad dalis žmonių gauna nepakankamai baltymų. Pagal naujausias Šiaurės šalių rekomendacijas, kurios apima ir Baltijos šalis, 1 kilogramui kūno svorio reikia 0,83 g baltymų. Baltymai svarbūs ne vien raumenims, bet ir imuninėms ląstelėms. Tam, kad imuninė sistema būtų stipri - reikia gauti pakankamai baltymų.

Vištienos dalys ir jų maistinė vertė

Kalbant apie biologinę vertę, pati vertingiausia vištienos dalis yra krūtinėlė: joje yra pats geriausias aminorūgščių sąstatas, be to krūtinėlėje yra daugiausia baltymų. 100 gramų biologiškai vertingiausios vištienos dalies krūtinėlės baltymų bus tik maždaug 23,5 g. Tuo tarpu vištienos šlaunelių mėsos 100 g baltymų bus 16,8 g baltymų. Bendrai 100 g. vištienos, neskirstant jos į atskiras dalis, randama 18,7 g baltymų.

Vištienos odelė

Vištienos odoje yra itin didelė koncentracija medžiagų, kurios žmogaus organizmui - tikrai nenaudingos, tad jos negalima valgyti nei keptos, nei virtos. Jei vištiena verdama vandenyje, tai odą ir matomus riebalus reiktų nuimti prieš dedant vištieną į puodą, nes ten yra labai daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sveikatai nepalankios.

Taip pat skaitykite: Virtos mėsos tvarkymo ypatumai

Tinkamas apdorojimas

Pilnai iškepusi vištiena, nepaisant jos dalies, yra tuomet, kai ji pasiekia 72 laipsnių pagal Celsijų karštį viduje. Geriausias būdas, norint būti garantuotiems dėl to, kad mėsa iškepė - pamatuoti tai specialiu termometru. Jei jo neturite - galima orientuotis ir pagal kepimo laiką arba pagal mėsos struktūrą, kaip vizualiai atrodo mėsa.

tags: #virtos #vištienos #svoris #sausas

Populiarūs įrašai: