Virš savaitės pieno norma kūdikiui: viskas, ką reikia žinoti tėvams

„Mano vaikas nieko nevalgo“, „Mano vaikas valgo labai mažai“ - tai dažni tėvų nusiskundimai. Tačiau ar tikrai vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų? Svarbu stebėti vaiko savijautą ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Pirmieji gyvenimo metai yra itin svarbūs, o pieno norma kūdikiui - vienas aktualiausių klausimų tėvams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pieno normą kūdikiui, primaitinimo pradžią ir kitus svarbius aspektus.

Pieno svarba kūdikio mityboje

Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją vaiko mitybos dalį sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti.

Kada pradėti primaitinimą?

Nors daugelis mamų vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau.

Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.

Ką daryti, jei maitinama mišiniais?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

Pieno mišinio normos pagal amžių

Štai apytikslės mitybos normos, maitinant pieno mišiniais:

  • Naujagimiai: Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
  • Iki 1 mėnesio amžiaus: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
  • 1 mėnuo: Vidutinis intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
  • 2 mėnesiai: Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
  • 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
  • 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
  • 6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
  • 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.

Kaip apskaičiuoti pieno normą nutraukiant pieną?

Jei maitinate tik nutrauktu pienu, svoris, dalintas iš 5, yra dienos norma. Atitinkamai karto norma dalinama iš 8. Tačiau geriausia duoti tiek, kiek prašo, ir stebėti vaiko reakciją.

Primaitinimo etapai ir rekomendacijos

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

1 etapas: Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai)

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta.

Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

  • Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų.
  • Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP.
  • Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).
  • Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk.
  • Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje.
  • Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus.
  • Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.
  • Tinka pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija bei avokadas.
  • Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama.
  • Daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai.
  • Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.
  • Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

2 etapas: Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai)

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves.

  • Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo.
  • Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes.
  • Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis.
  • Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.
  • 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių.
  • Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.

3 etapas: Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių)

Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių.

  • Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka.
  • Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą.
  • Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

4 etapas: Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių)

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.

  • Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį.
  • Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).

Svarbu! Iki vienerių metų reikėtų vengti cukraus. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais.

Bendrosios rekomendacijos primaitinant

  • Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
  • Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį.

Maitinimo mišiniais taisyklės

  • Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
  • Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
  • Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
  • Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
  • Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
  • Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
  • Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
  • Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
  • Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
  • Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti

  • Žindukas:
    • Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas.
    • Medžiaga: Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti.
    • Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
    • Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.
    • Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
  • Buteliuko forma: Rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
  • Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.
  • Apsauga nuo dieglių: Specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.
  • Buteliuko medžiaga: Stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.

Alergija pienui ir laktozės netoleravimas

Svarbu atskirti alergiją pienui nuo laktozės netoleravimo.

  • Alergija pienui: Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE).
  • Laktozės netoleravimas: Iki dviejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys.

Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju.

tags: #virs #savaites #pieno #norma #kudikiui

Populiarūs įrašai: