Vėlyvos paukščių migracijos priežastys Lietuvoje
Įvadas
Paukščių migracija - natūralus reiškinys, kurio metu paukščiai keliauja iš vienos vietovės į kitą, ieškodami palankesnių sąlygų veisimuisi ir maisto išteklių. Lietuvoje įprastai stebime reguliarias paukščių migracijas, tačiau kartais pasitaiko nukrypimų nuo normos. Šiame straipsnyje aptarsime vėlyvos paukščių migracijos priežastis Lietuvoje, remiantis ornitologų stebėjimais ir moksliniais tyrimais.
Baltųjų gandrų migracijos ypatumai
Įprastai baltieji gandrai (Ciconia ciconia) Lietuvą palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Didžioji dauguma mūsų krašte perėjusių paukščių tuomet pradeda tolimą kelionę link žiemaviečių. Pasilieka tik vėlyvos poros, kurios dar rūpinasi į lizdus sugrįžtančiais jaunikliais, arba nuo būrių atsiskyrę pavieniai individai bei atskiros šeimos, greičiausiai irgi dėl vėlyvų vadų. Gandrai praktiškai visada išskrenda rugpjūčio 24-ąją su kelių dienų paklaida. Tokias paklaidas galima paaiškinti orų sąlygomis, mat paukščiai visada laukia palankių sąlygų, kuomet susiformuoja šilto oro srovės, „pakeliančios“ gandrus aukštai į dangų ir leidžiančios sklendžiant pajudėti pietų link.
Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Rytų ir Pietų Lietuvoje paskutinę savaitę laikėsi dažniausiai tik pavieniai paukščiai, greičiausiai dar besirūpinantys vėlyvų vadų jaunikliais. Kelis kartus pakeliavus nuo Varėnos iki Ignalinos, pavyko pamatyti tik vieną keliolikos paukščių būrelį. Lietuvos ornitologų draugija (LOD), prieš metus užbaigusi baltųjų gandrų apsaugai skirtą Europos Sąjungos LIFE+ programos projektą, ir toliau stebi šių paukščių būklę šalyje. Dėmesys kreipiamas ne tik į perinčias poras, bet ir kaip sekasi paukščiams ruoštis kasmetinei rudeninei kelionei, ar nevyksta nepalankių permainų. Šiuo metu, nors daug kur ariami laukai, pjaunami javai - niekur nematyti besibūriuojančių gandrų. Kituose šalies regionuose LOD narių duomenimis, dar galima pamatyti didesnius baltųjų gandrų būrelius, net iki keliasdešimt paukščių, tačiau dažniausiai susibūrę tik keliolika paukščių. Tik Raseinių rajone Sauliui Karaliui pavyko arimuose suskaičiuoti maždaug šimtą gandrų. Antano Petraškos duomenimis, gausiau gandrų galime aptikti ir buitinių atliekų sąvartynuose. Būtent jis pastebėjo, jog gandrų skaičius čia sparčiai augo liepos gale, spėdamas, jog paukščiai jau ruošiasi rudeninei kelionei. Panašu, jog ši hipotezė pasitvirtino. Dar rugpjūčio pradžioje šalies laukuose matyti skaitlingi (šimtiniai) baltųjų gandrų būriai šiais metais nepaprastai anksti, jau šio mėnesio pirmąją dekadą paliko Lietuvą pakildami skrydžiui į žiemojimo vietas. Nors tuo metu dar neretai lizduose sparnus mankštinosi vėlyvieji gandriukai, kuriuos su jų tėvais dar galime pamatyti laukuose.
Karštos vasaros įtaka
Kas šiais metais lėmė tokį gandrų elgsenos pokytį? Kodėl jie panoro išskristi taip anksti? Ornitologai vieningai sutinka, jog šiuo aspektu pastaroji vasara yra netipiška ar net išskirtinė. Paaiškinimų būta įvairių, tačiau greičiausiai Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios elgsenos priežastis. Tuo metu kai mes kaitinomės šiltos saulės spinduliuose, gandrai beviltiškai ieškojo itin sumažėjusio maisto išteklių. Šiuo metu, skirtingai nuo ankstesnių vasarų, kuomet pievos skambėdavo nuo žiogų svirpimo, pievose labai tylu. Kur ne kur išgirsi pavienio žiogo ar skėriuko svirptelėjimą, o juk rugpjūčio mėnuo yra pats „žiogų griežimo“ metas. Negausu ir kitų vabzdžių, kurie su žiogais sudaro reikšmingą baltųjų gandrų raciono dalį antroje vasaros pusėje. Net šlapiose šienaujamose pievose dabar pavyksta pamatyti vos vieną kitą varlę, negausu ir pelinių graužikų. Matyt neįprastai prastos mitybinės sąlygos nulėmė žymiai ankstyvesnę gandrų rudeninės migracijos pradžią.
Kiti migruojantys paukščiai ir jų migracijos laikas
Žmonės galvoja, kad paukščių migracija prasideda tada, kai pagelsta lapai ir dangų pradeda raižyti žąsų ir gervių trikampiai. Deja, tuo metu šalį jau būna palikę didžioji dalis migrantų. O paukščių kelionės prasideda dar birželį, vos tik anie išsiperi jauniklius. Vieni pirmųjų keliautojų turbūt bus varnėnai. Varnėnai? Juk jie pas mus iki vėlyvo rudens lakioja ir net žiemoja? Taip, varnėnai, kurie, vos pamatę vyšnias, virsta špokais, ilgai pas mus pasilieka, bet tai šiaurinių kraštų paukščiai. O šiaip, jei kalbėsime apie migraciją, nėra tokios datos ir termino, kada ji prasideda. Nebent galima pasakyti, kada ir kokių rūšių traukimas intensyviausias. Jau antroje vasaros pusėje pamario gyventojai gali pamatyti pirmuosius migrantus - tilvikus ir žuvėdras. Tada pas mus atsiranda visokios plėšriosios žuvėdros, riestasnapiai, juodkrūčiai, islandiniai bėgikai (kalbu apie paukščius, o ne sportininkus). Liepos gale jų dar daugiau atsiranda, o rugpjūčio pradžioje išvis pasipila kaip iš gausybės rago. Daugiausia jų galima pamatyti pajūryje, besiknisinėjančių po išmestą dumblą. Su tilvikais paprastai laikosi ir įvairiausios ne vietinės poliarinės ir margasnapės žuvėdros. Tarp šių paukščių paminėtas pora rekordininkų. Kitas rekordininkas - laplandinis griciukas. Šito bičo porūšis, kuris peri Aliaskoj, geba nesustodamas poilsio nuskristi net 11,000 kilometrų per aštuonias paras! Jei kalbėsime apie ilgai skraidančius migrantus, miesto žmonėms gerai žinomi padangių triukšmadariai - čiurliai. Ne, jie ne kregždės, jie kolibrių giminaičiai. Ir staiga, vienu metu rugpjūčio viduryje, tas triukšmas dingsta. Daugeliui pastabesnių žmonių būtent čiurlių dingimas yra pirmasis rudens pranašas. Bet ne visi čiurliai išlekia. Kai kurie čiurliai išskrenda, lizduose palikę dar nepatyrusius skrydžio džiaugsmo savo vaikus. Nereikia pulti piktintis ir skambinti vaikų teisių tarnyboms. Čiurliai savo mažutėlius nupeni per vasarą it paršiukus. Rubuiliai čiurliukai turi maisto atsargų, kad savaitę ir daugiau galėtų ramiai lindėti pastogės plyšyje (smarkiai sulėtėjusi medžiagų apykaita ir nukritusi temperatūra jiems tai padeda ištverti) ir laukti, kol sparno plunksnos pasieks tokį dydį, kad galėtų išlaikyti peniukšlį. Tada pirmas šuolis iš 12 aukšto, pirmas skrydis, pirmos pagautos musės bei uodai ir pirma kelionė, kurios maršrutas ir visos instrukcijos instaliuotos galvoje. Kregždžių migracija irgi prasidėjusi. Dalis paukščių, jau patraukė toliau. Dalis dar būriuojasi ir naktimis skrenda tūpti į nendrynus. Įspūdingiausi turbūt yra urvinių kregždžių susirinkimai Rusnėje. Taigi pirmi iš mūsų bėga įvairiausi vabzdžialesiai - gegutės, volungės, devynbalsės, nendrinukės, žiogeliai, pečialindos, musinukės. Gervių, pempių ir dirvinių sėjikų sankaupos vis didėja. Tiesa, ne visi paukščiai lekia iš šiaurės į pietus. Vasarai besibaigiant pas mus iš pietų užklysta gražūs raudonkojai sakalai. Kartais jų būna išties gausu. Atkreipkit dėmesį į ant laidų tupinčius paukščius ir gal pastebėsit šiuos dailius plėšrūnus. Kol čia visi krauna lagaminus ir skuba atostogų, kai kurie paukščiai vis dar maitina jauniklius ar net bando kiaušinius išperėti. Pas mus sodyboje baltoji kielė vis dar šeria kieliukus, kurie tuoj turėtų palikti lizdą. Kai kurios kregždės igi skuba išmaitinti antrą vadą. O viena grybautoja praeitą savaitę miške aptiko slankos lizdą su 4 kiaušinukais.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Migracijos pradžią lemiantys faktoriai
Moksliniais tyrimais įrodyta (tiesa, kitoms migruojančių paukščių rūšims), jog migracijos pradžią nulemia keli faktoriai: paukščio fiziologinė būklė, kuri siejama su jo įmitimu ir esamomis mitybinėmis sąlygomis, bei aplinkos faktorių visuma - dienos trukmė, vidutinė paros temperatūra, šalnos ir pan. Todėl, panašu, jog šiais metais baltuosius gandrus anksčiau palikti Lietuvą paskatino vasaros antroje pusėje susidariusios ypač nepalankios mitybinės sąlygos.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
tags: #vėlyvos #paukščių #migracijos #priežastys