Vilija Lobačiuvienė: Šiuolaikinės raganos gyvenimas ir receptai
Vilija Lobačiuvienė, tituluojama vyriausiąja Lietuvos ragana, atskleidžia savo kasdienybę, požiūrį į raganavimą ir patarimus, kaip gyventi harmoningai. Jos gyvenimas, apipintas mitais ir stereotipais, iš tiesų yra kupinas įvairios veiklos - nuo konsultacijų iki paskaitų ir net greitojo raganavimo būrio.
Kaip tapo "vyriausiąja Lietuvos ragana"?
Pasakodama apie tai, kodėl yra pristatoma kaip vyriausioji Lietuvos ragana, Vilija mintimis nusikėlė į 1996-uosius, kai savo alternatyvios medicinos centre nusprendė įrengti atskiras mokyklas - numerologų, astrologų, raganų ir panašiai. Kiekvienai mokyklai reikėjo lyderio. „Aš pasisiūliau būti raganų lydere, šis judėjimas tuo metu buvo labai stipriai prasidėjęs. Po kelerių metų mano mokiniai pasakė, kad turėtų būti kažkokia hierarchija ir pasiūlė man tapti vyriausiąja Lietuvos ragana, o aš ir sutikau. Tik pabrėžiu - ne vyriausia, o vyriausioji. Tuo metu sulaukiau daug priešiškumo, mane tampė po televiziją, žiniasklaidą, nes visi buvo prisiskaitę pasakų“, - prisiminė V. Lobačiuvienė.
Raganos darbo diena: ne tik burtai, bet ir psichologija
Nors daugelis įsivaizduoja raganas kaip kuprotas moteris su ilgais sijonais, šiuolaikinė ragana užsiima kur kas įvairesne veikla. Vilija Lobačiuvienė pabrėžia, kad ji nėra būrėja. Jos darbas apima konsultacijas su žmonėmis, turinčiais įvairių problemų - nuo autoimuninių sutrikimų iki depresijos ir nerimo. „Mano darbas atrodo taip - ateina iš anksto užsirašęs žmogus, turintis kokią nors problemą. Dažniausiai tai būna autoimuniniai sutrikimai, taip pat šiais laikais daugėja jaunimo su tokiomis bėdomis, kaip depresija, nerimas. Mes kalbamės, aiškinamės, dėliojame praeitį. Visada balansuojame ant to, kad žmogus kuo ilgiau kokybiškai gyventų. Jei nerandame atsakymų šiame žmogaus gyvenime, žvelgiame į praeitus. Žmonėms dažniausiai padedu iš psichologinės pusės. Kartais jie ateina ir sako norintys, kad paburčiau, bet aš - ne būrėja. Jei žmogus iš tikrųjų yra gyvenimo kryžkelėje, kartais išsitraukiu kortas, pasitelkiu numerologiją, bet tik tuomet, kai tikrai yra būtina. Žmonių smalsumo aš netenkinu“, - apie savo darbą pasakojo ragana Vilija.
Be asmeninių konsultacijų, V. Lobačiuvienė veda nuotolines konsultacijas, skaito paskaitas, rengia seminarus ir vadovauja savo mokykloms. Laisvalaikiu ji taip pat aktyviai leidžia laiką su savo "raganynu", lankydama koncertus, šokdama ir organizuodama karaokės vakarus.
Greitojo raganavimo būrys
Vilija Lobačiuvienė atskleidė, kad kartu su savo pasekėjais turi ir greitojo raganavimo būrį - jis skirtas tiems, kurie ieško pagalbos čia ir dabar. „Kartais žmonės rašo, kad nutiko kokia nors problema. Pavyzdžiui, reikalinga operacija ir jie prašo padėti, būti šalia. Tuomet mes jungiamės į komandą ir padedame žmonėms“, - dalijosi pašnekovė.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Raganų sąskrydžiai: tradicija ir modernumas
Jau 40 metų, gegužės pradžioje, raganos susirenka į sąskrydžius. „Mes - modernios ir linksmos. Pamatėme, kad Vokietijoje raganos kartą per metus išeina į gatves, vyksta į pasitarimą, o paskui gatvėse šoka raganišką šokį. Pagalvojome, o kodėl mes taip negalime ir nusprendėme, kad išmoksime. Taigi, kasmet gegužės 1-ąją vyksta beveik dviejų dienų mokymai, visokios hipnozės, o tuomet renkamės prie laužo, kur ir šokome šį šokį“, - kalbėjo vyriausioji Lietuvos ragana.
Gegužės 1-ąją Vilniuje vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė organizavo raganų sąskrydį. Pasak jos, tai lietuviška Valpurgijos naktis. Legenda byloja, kad tąnakt raganos švenčia vasaros pradžią, todėl lekia į sambūrio vietas ir atlieka apeigas.
Jaunosios raganos: tikrasis veidas ir įvaizdis
V. Lobačiuvienė pastebi, kad šiais laikais socialiniuose tinkluose yra daug jaunų merginų, pristatančių save kaip raganas. Pasak pašnekovės, tai - tik bandymas atkreipti į save dėmesį. „Tai būna dvidešimtmetės, instagraminės panelės su pūstomis lūpomis. Tačiau jei tu bijai savo išvaizdos ir atrodai kaip barbė, kaip gali išmokyti kitą priimti save? Čia nieko bendro su raganyste neturi. Aš nepykstu, tegul jos tai daro, bet galiausiai visos nukris kaip jaunatviški spuogai“, - rėžė moteris.
Asmeninis gyvenimas: mitai ir realybė
Pokalbiui pasisukus apie asmeninį gyvenimą, Vilija atskleidė, kad viešojoje erdvėje yra pasklidęs neteisingas naratyvas, neva moters gyvenimas buvo itin sunkus - skyrybos su pirmuoju sutuoktiniu, galiausiai ir po aštuonių mėnesių nutrūkusi santuoka su gerokai jaunesniu antruoju vyru. „Taip, skyrybos, turto dalybos yra skausminga, bet mes su pirmuoju vyru mylėjome vienas kitą, išgyvenome daug gražių akimirkų. Tačiau pradėjome pyktis ir nusprendėme, kad jei norime išsaugoti santykius, turime išsiskirti. Taip ir buvo - pasukome skirtingais keliais, bet puikiai sutarėme. O po antrųjų skyrybų nuaidėjo, kad raganai neva nepasisekė. Bet kodėl nepasisekė? Ištekėjau, pabuvau santuokoje, kiek man reikėjo, į mano namus iš globos namų atėjo vaikas, kurį užauginau. Vėliau galėjau dar dešimt kartų ištekėti, bet pasirinkau būti su savimi - auginti vaikus, statyti namus, leisti laiką su mokiniais ir raganynu. Man čia yra didelė pilnatvė“, - atviravo ji.
Dvi dukras ir įsūnį turinti vyriausioji Lietuvos ragana atskleidė, kad yra tokia mama, kuri per daug nesikiša į savo atžalų ir anūkų asmeninį gyvenimą. „Aš esu šalia, bet jų nekontroliuoju. Man svarbu, kad jie visi sveiki ir nekelia kažkokių problemų. Tad ir aš stengiuosi jiems jų nekelti“, - pridūrė pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas
Ateities planai: stovyklos ir žinių skleidimas
Pokalbio pabaigoje pasidomėjus, kokių neįgyvendintų tikslų turi vyriausioji Lietuvos ragana, Vilija prasitarė, kad niekada nesvajoja tuščiai, jos svajonės - labai realios. „Nebeturiu kompiuterio ar interneto baimės, tad noriu turėti didesnę viešąją erdvę „Instagrame“ ir po truputį tai darau. Galbūt Bulgarijoje arba Graikijoje norėčiau suorganizuoti stovyklas, kurios būtų kaip mokyklos, skirtos ilsėtis atvažiavusiems žmonėms. Trokštu skleisti informaciją, bendrauti ir išmokyti savo mokinius taip, kad jie galėtų būti tikri raganos ir raganiai, gebantys padėti žmonėms“, - teigė V. Lobačiuvienė.
Vilijos Lobačiuvienės požiūris į depresiją ir gydymo metodai
Vilija Lobačiuvienė ne tik konsultuoja žmones įvairiais klausimais, bet ir padeda įveikti depresiją. Ji teigia, kad depresija serga ir vyrai, tačiau jie dažnai arba nepripažįsta ligos, arba geria. V. Lobačiuvienė dirba ir su alkoholikais, taikydama Šičko metodiką, kurios esmė - pokalbis ir įtaiga. Kartu vyksta ir gydymas nuo depresijos, nes alkoholizmas ir depresija yra labai susiję.
Ji pabrėžia, kad pirmiausia reikia sutvarkyti žmogaus dvasinę būseną, atpalaiduoti ir išvalyti mintis. V. Lobačiuvienė įveda žmogų į transo būseną - pusiau hipnozę - ir ištrina užstrigusias mintis. Tada jau kalbasi rimtai, kaip psichologė.
Raganos patarimai, kaip sutikti Naujuosius metus
Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė TV3 laidai „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo, kokius daiktus reikėtų turėti prie savęs ar laikyti matomoje vietoje sutinkant naujuosius metus. „Šiaip jau, tada reikėtų žiūrėti paprastai į tuos kiniškus ženklus, kokie metai bus kitais metais. Tai bus Jaučio, sidabrinio/metalinio Jaučio metai, atitinkamai reikėtų žiūrėti, ko reikia šiam Jaučiui. Reikėtų pagalvoti, ko norėtų Jautis - tai dobiliuko arbata, ramunėlių arbata. Žiupsnelis arbatžolių įdėtas į jūsų rankinuką ar į kišenę. Ne šiaip supilta, o kažkokiame kerų maišelyje įdėta. Rašomojo ar kompiuterinio stalo stalčiuje šiemet galėtų nešti sėkmę“, - pasakojo V. Lobavičiuvienė.
Raganos teigimu, geriausia prie savęs turėti daiktus, kurie yra susiję su laisve, su pieva ar su gamta. „Nereikėtų sunkių (dalykų - aut. pas.) laikyti - žemės ar akmenukų. Šiai dienai labai gerai tikrų ir kaštonas, ir gilė ar sudžiuvę žiedlapiai, augalų lapai“, - sakė V. Lobačiuvienė. Jei nespėjote prisipirkti augalų ar žiedlapių, raganos teigimu, tinka ir parduotuvėje ar vaistinėje įsigytos žolelių arbatos, kurios puikiai tiks Naujųjų metų vakarui ir taps magiškuoju gėrimu.
Taip pat skaitykite: Riešutų duona: patarimai ir gudrybės
Bėgimas per žarijas: išlaisvinimas nuo baimių
Į senos ir apgriuvusios patrankų liejyklos kiemą kelios dešimtys įvairaus amžiaus žmonių susirinko Lietuvos vyriausiosios raganos Vilijos Lobačiuvienės kvietimu. Bene didžioji dalis čia susirinkusiųjų baukščiai žiūrėjo į kiemo centre liepsnojantį didžiulį laužą, mat žinojo - jam sudegus, visi bus kviečiami bėgioji per žarijas.
Vilija pakvietė visus sustoti į bendrą ratą. „Žmogus taip paprastai neperbėgs per žarijas. Reikalingas tam tikras paruošimas. Jis galbūt nėra labai gerai matomas, tačiau vyksta plika akimi nematomas vyksmas. Rato energija, bendri žaidimai leidžia žmogui šiek tiek atsipalaiduoti, pereiti į šiek tiek lengvesnę būseną ir tada jis sugeba atjungti protą, kad suprastų, jog kartais pasąmonė bus kontroliuoja labiau, nei mes norėtume. Vyriausiąja Lietuvos ragana tituluojama Vilija neslepia, kad bėgant per žarijas yra nemažai rizikos - galima apdegti, tad yra kelios taisyklės, kurių reikia laikytis. Pirmiausia, labai svarbus yra žarijų paruošimas. Tai gali padaryti tik išmanantis žmogus, tad savo namų kieme to tikrai nebandykite. „Temperatūra yra apie 200 laipsnių, todėl prie laužo reikalinga drausmė. Jei neteisingai bus padarytas laužas, blogi pagrindas ir malkos, netaisyklingai pasklaidyta, visko gali būti. Ji taip pat pripažįsta, kad ne visi išdrįsta bėgti per karštas žarijas. Kai kuriuos sukausto baimė ir jie tam nesiryžta. „O jeigu žinai, kad nenudegsi, tai taip ir bus. Visko būna, bet nudegimas pūslėmis retai pasitaiko“, - tikino V.Lobačiuvienė. Kadangi pėdose yra daug svarbių taškų, po bėgimo per laužą patariama neskubėti plauti kojų. Kadangi taškai nuo karščio „pradega“, poveikis yra jaučiamas ilgiau. Tad suodinų kojų neplaukite, o apmaukite kojinėmis.
Gyvenimo išmintis ir patarimai
Vilija Lobačiuvienė dalijasi savo gyvenimo išmintimi ir patarimais, kaip gyventi harmoningai ir įveikti sunkumus. Ji teigia, kad svarbu susitaikyti su vienišės statusu, spręsti rūpesčius pačiam ir nebijoti būti savimi. V. Lobačiuvienė taip pat pataria nepasiduoti visuomenės spaudimui ir gyventi pagal savo įsitikinimus.
Kova su priklausomybėmis: užkalbėta degtinė ir moterų sunkumai
V. Lobačiuvienė atskleidžia, kad galima užkalbėti degtinę - jos paragavęs žmogus visam lakui mes gerti. Jis pajus pasibjaurėjimą ir pasišlykštėjimą ir daugiau niekada nenorės pakelti stikliuko.
Dar V. Lobačiuvienė perspėja - moterims atsisakyti žalingų įpročių yra nepalyginamai sunkiau nei vyrams. „Moterims yra dvigubai didesnė rizika tapti priklausomomis nuo alkoholio ar rūkymo ir dvigubai sunkiau atsisakyti šių įpročių“, - mano Vilija.
tags: #vilija #lobaciuviene #receptai