Vidurio Dvaro Blynas Karo Kas: Mįslės Įminimas Lietuvių Tautosakoje

Įvadas

Lietuvių tautosaka yra neįkainojamas kultūros paveldo lobynas, kuriame gausu įvairių žanrų kūrinių. Vienas iš įdomiausių ir seniausių žanrų - mįslės. Jos ne tik lavina protą, bet ir atspindi tautos pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, tradicijas ir papročius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip mįslės buvo renkamos, sisteminamos ir saugomos Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami Skaitmeninei mįslių kartotekai ir jos svarbai išsaugant šį unikalų tautosakos žanrą. Taip pat paliesime ir kultūrinius, istorinius bei asmeninius mįslių kontekstus, siekiant giliau suprasti jų reikšmę.

Skaitmeninė Mįslių Kartoteka: Tautosakos Išsaugojimo Įrankis

Skaitmeninė mįslių kartoteka yra sudedamoji Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, greta liaudiškųjų tikėjimų ir Pokario partizanų dainų kartotekų. Ši kartoteka yra kuriama kortelinės lietuvių mįslių sisteminės kartotekos pagrindu, kuri saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI). Joje sukaupta apie 100 000 mįslių, o dar apie 40 000 mįslių yra išrašytos į korteles ir laukia sutvarkymo.

Kartotekos Istorija ir Raida

Akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka maždaug prieš 30 metų inicijavo šios kartotekos kūrimą. Jo vadovaujami studentai iš LLTI Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles, kurios pagal įminimus (atsakymus) buvo suskirstytos abėcėlės tvarka. Tačiau šis pirminis skirstymas turėjo trūkumų - tarmiški, sinonimiški atsakymai arba vienodi tekstai, bet skirtingus atsakymus turinčios mįslės atsidurdavo skirtingose kartotekos vietose ir nebuvo susietos. Pavyzdžiui, mįslės užminimas „Įkiši - marma, ištrauki - varva“ turėjo įvairius įminimus: svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo.

Po kurio laiko kartoteką tvarkė Gintaras Plytnikas, o vėliau šis darbas buvo atliekamas tik epizodiškai. Nuo 1997 m. pabaigos (su trejų metų pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Iš pradžių nuosekliau buvo sisteminamos tik vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.

Mįslių Žanro Skyriai

Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai. Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės, žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.

Taip pat skaitykite: Edukacinė vertė: „Vidur dvaro blynas karo“

Elektroninės Duomenų Bazės Kūrimas

Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė. Tai 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą“. Projektui vadovavo Aelita Kensminienė, o duomenų bazę sukūrė ir jos veikimą užtikrino IT specialistas Arūnas Ciesiūnas.

Šio projekto metu per šešerius metus į informacinę sistemą suvesta didžioji dalis (80 125 - ~80 proc.) lietuvių mįslių masyvo. Buvo užtikrintos rankraščiuose saugomų mįslių ir fiziškai netvariõs, kortelėse bei dėžutėse egzistuojančios, pradėtos kurti tipų sistemos apsaugos sąlygos - sukurta elektroninė mįslių tipų rodyklė.

Projekto Tęstinumas ir Vartotojo Prieiga

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdytas projektas „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ pratęsė šiuos darbus. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra, mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė, bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.

Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas, atspindinti daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę. Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo.

Tipologinė Sistema

Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus.

Taip pat skaitykite: Lietuvių mitologija ir Mėnulis

Mįslių tipai gali būti panašūs meniniu vaizdu ar susiję per kontaminuotas versijas. Kai panašumas labai artimas, stengiamasi tokias mįsles jungti į vieną tipą, tačiau kartais tai neįmanoma dėl to, kad vaizdas gali būti labai išplėtotas, panašus skirtingais fragmentais, o sujungus visas panašių vaizdų versijas į vieną tipą, šis taptų itin didelis, išplaukusiomis ribomis.

Pagrindiniai Elementai

Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, kurie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis versijomis, o per jas - su tipais. Objektas apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Apskritai objektas gali turėti keletą fiksacijų (bet mįslių atveju vienas objektas turi vieną fiksaciją, bent kol kas). Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai. Prie kiekvienos versijos yra komanda rodyti objektus, kurią spustelėjus išskleidžiamas tai versijai priskirtų objektų sąrašas. Fiksacija apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt.

Kultūrinis ir Istorinis Kontekstas

Mįslės, kaip tautosakos žanras, yra glaudžiai susijusios su kultūrine ir istorine aplinka, kurioje jos gyvuoja. Mįslės atspindi žmonių pasaulėžiūrą, žinias apie gamtą, buitį, socialinius santykius. Jų analizė leidžia giliau suprasti tautos mentalitetą, vertybes ir tradicijas.

Mįslės ir Žmogaus Gyvenimas

Mįslės dažnai būdavo naudojamos įvairiose socialinėse situacijose - per šventes, susibūrimus, jaunimo vakarėlius. Jos ne tik pramogavo, bet ir lavino protą, skatino kūrybiškumą, mokė įžvalgumo ir gebėjimo rasti netikėtus ryšius tarp skirtingų dalykų.

Mįslės taip pat atspindi žmogaus santykį su gamta. Jose dažnai minimi įvairūs gyvūnai, augalai, gamtos reiškiniai. Tai rodo, kad žmogus buvo glaudžiai susijęs su gamtine aplinka, gerai ją pažinojo ir stengėsi suprasti jos dėsnius.

Taip pat skaitykite: Saldžios akimirkos: tortai vaikams

Mįslės ir Istorinė Atmintis

Mįslės gali būti svarbus istorinės atminties šaltinis. Jose užkoduota informacija apie praeities įvykius, papročius, buitį. Analizuojant mįsles, galima sužinoti apie senovės žmonių gyvenimo būdą, jų vertybes ir idealus.

Tačiau svarbu atsiminti, kad mįslės yra ne tik istorinis šaltinis, bet ir meninis kūrinys. Jos pasižymi metaforiškumu, simboliškumu, vaizdingumu. Todėl interpretuojant mįsles, būtina atsižvelgti į jų meninę formą, stilistiką ir kontekstą.

Asmeninis Ryšys su Mįslėmis ir Tautosaka

Tautosaka, įskaitant ir mįsles, dažnai yra susijusi su asmenine patirtimi, šeimos istorija ir prisiminimais. Štai vienas žmogus prisimena:

"2020 10 22 d. Mano šeima su juo bendravo ir tarpukario metais, kai ir jis, ir mano tėvelis dėstė Vilniaus universitete, su seneliu susitikodavo profesiniais reikalais, teta Elena Pečiūrienė kurį laiką taip pat dirbo Universitete,(nežinau kuo),. Turiu jo laišką, Liusiai. Jame jis juokauja, jog kurį laiką manęs, kad Jurgučiai okupuos Vilniaus Universitetą, bet karas sutrukdęs. Į Liusės klausimą apie galimą mūsų šeimų giminystę, atsakė, kad visi mes iš bajorų Jurgučių, gyvenusių apie Darbėnus, dalyvavusių 1831m sukilime. Lietuvos bankų vadovų suvažiavimas Panevėžyje. Jurguciai Aleksandras ir Vladas sėdi pirmoje eilėje. Panevėžio banko valdytojas Aleksandras -pirmas, Vladas Jurgutis šeštas, Dalijos Jurgutytės Kiliesienės nuotrauka.D. 1. 2. Esu gimusi Vilniuj prieš karą. 1940 m. rudenį. Po karo tėvelis buvo nuteistas pagal garsųjį 58 straipsnį už rezistencinę veiklą Vilniaus universiteto dėstytojų vadintoje Žvirono byloje. Atlikęs bausmę, dar dvejus metus buvo tremtyje Vorkutoje, vėliau apsigyveno Kaune, su draugų pagalba įsidarbino Respublikinėje bibliotekoje , kadangi mokėjo nemažai užsienio kalbų, kataloguodavo naujai gaunamas knygas (gaudavo 15 kap. už vieną užpildytą kortelę dar iki pinigų reformos 1962 m.). 1957 m mama su manim persikėlė į Kauną, čia 1959 m baigiau S. Nėries trečiąją vidurinę mokyklą, Stojau į VU filologijos fakultetą, bet nebuvau priimta. Dvejus metus atidirbau Kauno „Drobės" fabrike, vėliau baigiau Kauno medicinos institutą."

Ši asmeninė istorija rodo, kaip tautosaka, mįslės ir kitos kultūros formos gali būti susijusios su šeimos istorija, prisiminimais ir asmenine tapatybe. Jos padeda išsaugoti atmintį apie praeitį, perduoti ją ateities kartoms ir stiprinti ryšį su savo šaknimis.

Gyvenimo Prasmės Paieškos ir Mįslės

Gyvenimas yra pilnas mįslių, o žmogaus egzistencija - nuolatinė prasmės paieška. Jubiliejai, kaip aštuoniasdešimtmetis, verčia susimąstyti apie nueitą kelią, pasiektus tikslus ir neišvengiamą pabaigą. Štai vienos moters apmąstymai:

"Šventė! Ne kiekviena sukaktis reiškia jubiliejų, tik išgyvenus eilinį dešimtmetį įprasta atsigrįžti atgal, gal net su tauraus gėrimo taure rankoje, kas tokią dieną net griežčiausiam abstinentui nelaikoma nuodėme, paminėti reikšmingiausius praėjusio laiko įvykius, nuveiktus darbus. Pritylam susimąstę apie ateitį, nejučia pagalvojam - o ko čia džiūgauti, jei taip pastebimai sutrumpėjo mums skirtas laikas? Su retom išimtim žmogui skirta dešimt jubiliejų. Žemaičiai, paklausti apie amžių, atskaičiuoja tiksliai - pradėjau penktai dešimtij trečius (Ooo!), baigiu devintai dešimtij paskutintus…(Ohooo!). Taigi, pradedu devintai dešimtij pirmus, nors nuo vaikystės man, blyškiam ūksmės daigeliui, niekas nepranašavo ilgo amžiaus. - E, toks kiurkineli tebuvo… - ir nuėjo kalbėdamos poterį. Kiek kam lemta; tuomet, pokary, mirtis nebuvo senųjų privilegija. Antibiotikų era trumpam viską pakeitė, žmogus buvo bepatikintis savo pranašumu prieš gamtą, korona vėl viską sustatė į vietas. Kas su kuo kovoja? Vengdavau apie tai galvoti, tik paskutiniu metu vis dažniau susimąstau apie neišvengiamybę, išėjimo beprasmybę. Kas po to aštuoniasdešimtmečio? Štai ir išgyvenau iki šio rudens. Visą gyvenimą lydėjo sunkios ligos su realia galimybe numirti, bet lemtis vis pasirūpindavo, kad su ja prasilenkčiau. Prieš porą metų juokais pasakiau, kad dar negaliu mirti, turiu dar bent sykį nuvažiuoti į mišką ir rasti bent vieną baravyką. Dveji metai, tarsi pagal mano užsakymą, buvo visiškai negrybingi, o ir miškai atrodė nepasiekiamai toli, patyliukais gyvenau, privengdama tampyti liūtui už ūsų. - Atliktoji! - sakydavo davatka Rozalija, pakildama iš vagos baigus kasti bulves ir dulkindama savo ilgą namų audimo sijoną. Tai suspėsiu padaryti rytoj, o šiandien man šventė. Atliktoji! Darbų pabaigtuvės! Ankstyvo ryto tyloj įbridau į atsiminimus, tarsi perėjau savo gatve, pasidairiau po gyvenimus kaimynų, su kuriais prieš kelis dešimtmečius statėmės tuos dabar jau gerokai aptrupėjusius namus, mėgindama atrinkti, kurių sveikintojų laukiu ir net ką, daugmaž, jie man, o aš jiems galėtume pasakyti, bet netrukus susivokiau, kad jų, sutiktų gyvenime, gerų, ne paslaptis, kad ir blogų, susirinktų didžiulė minia. Kaip aš juos myliu! Visus! Reikėjo sulaukti šio, aštunto, jubiliejaus, kad mane pačią apstulbintų atsitiktinai padarytas atradimas - nebus, nesusirinks minia gyvenimo bendrakeleivių, nieko nebepasakys, nesudainuos „Ilgiausių metų, ilgiausių“, nors kaip jų laukčiau kaip mylėčiau, dėl tokios paprastos priežasties, kad didžioji dauguma jų jau išėję pirma manęs ir jų vis mažėja, o ir tie, dar likę, šiandien jau tokie pat, kaip aš, sulinkę, sukrypę, sukumpę, varganai tipenantys į vaistinę ar parduotuvę. Gyvenime, šiandien klausysiuosi tų vieno kito išgyvenusių, dar nepamiršusių manęs bendrakeleivių ir turavosiu mintyse: dėkoju tau gyvenime, kad nebuvai per lengvas, kad naštą užritai man ant pečių per sunkią nešti - svetimą ir savą. Kad mano galiomis tikėjai. Nepriekaištauju tau, gyvenime, už tai, kad pašaukei mane į šią nuostabią Žemę, manęs neatsiklausęs. Ir aš neklausiu, nors tu, manau, žinai, kokia prasmė to atėjimo taip trumpam ir išėjimo šitaip greitai - esu tiesiog laiminga, kad esu, nes niekad nebuvau viena, esu tokia pati, ne išskirtinė ir kad išeisiu ne viena - su atmintim ir meile tam gabalėliui žemės, kur gyvenau, nors daug jos liko nė nepamatytos, neišvaikščiotos, su vabalėliu ir paukščiu, ramunės žiedu ir medžiu, vaikystėje išsiauginta ožkyte Mikce, ir žmonėmis. Dabar tik supratau, kaip tai teisinga, kad mūsų laikas ir yra tik mūsų. Gyvenime, mes svetimėjam, mes daromės juokingi, įkyrūs, ateinantiems nebesuprantami ir jūsų nesuprasdami, todėl išeidami mes išsinešim savo laiką, gyvenseną, vertybes, kalbėseną ir papročius, madas, dainas, ligas. Mes nebespėjam su tavim, mus daug kas stebina, mus daug kas žeidžia, skaudina - niokojama gamta, skubėjimas gyventi, namai be kaminų, tyla miestelių, kaimų gatvėse - nekrykštauja vaikai. Kur lindi jie? Kodėl nelaksto vasarom basi? Gyvenime, turėjau, pasirodo, išgyventi lig šiandieninio jubiliejaus, kad suprasčiau, kaip klydau, manydama, kad žmogus yra kažkoks kitoks, kad išskirtinis savo protu, jausmais, darbais. Kaip žeisdavo mane mirtis, kaip piktindavo! Kaip gali ji ateiti ir sunaikinti tokiom pačiom primityviausiom cheminėm reakcijom aukščiausius kalnus, skrusdėlę ir dinozaurą? Mane, Žmogų! Paskui iš naujo kurti kažką kitą, kas niekuo nebeprimins manęs, ožkytės Mikcės, skrusdėlės, ramunės žiedo. Štai perprato senukas Mendeliejevas to vyksmo, to nykimo kodą, o kiek jų dar neatpažintų? Į nedidukę lentelę sutalpinti elementai kaip lego žaidimo detalės, iki jų suyra viskas (ir žmogus), ir vėl iš jų tveriama pasaulio įvairovė (ir žmogus). Einu, einu, einu… Viena. Atlikusi. Esu vertinama tik tiek, kiek duodu, pasakau, o ne tiek, kiek išgyvenu savyje, sukuriu sau. Apie mane žino, vertina, atsimena tik tiek, kiek pati primenu. Jei supranta klaidingai, tai nuomonę bepakeičia tiek, kiek manau esant reikalinga, kiek sugebu įtikinti. Pamiršta mane kai tik pasidarau nereikalinga - žmonėms, ne sau, t.y. Tai mintys po gyvenimo. Jas išprovokavo pirmi sakiniai pradėjus skaityti Merabo Mamardašvilio straipsnį „Metuose" apie Marselį Proustą, jo romaną „Prarasto laiko beieškant“. Kiekvieną kartą panašiom aplinkybėm many kyla audra, noras prieštarauti dar nė nežinant kam, dar neperskaičius visos medžiagos. Šai ir dabar - išsigelbėjimą? Nuo ko? Užmaršties? Sunaikinimo? Ar tai gyvenime svarbiausia? Ar tai esmė, kad pasaulis nuolat pripažintų mano egzistavimą, žinotų, vertintų, nepamiršų, rūpintųsi? Filosofinis traktavimas vyksta proto lygmeny, literatūrinis - jausmų. Bendravimas su pasauliu per meninę kūrybą yra gilesnis, esmingesnis, spalvingesnis, jausminiam fone stipriau išgyvenamas. Mes klystame, jei manome, kad mums svarbiausia yra pažinti pasaulį. Šios dienos mano kedenamą problemą taupiai, bet tiksliai išriša lietuviškas posakis: „Iš akių ir iš širdies“. I. Tarsi nebuvę."

Šie apmąstymai atskleidžia žmogaus trapumą, laikinumą ir nuolatinį kitimą. Gyvenimas yra pilnas iššūkių, netekčių ir atradimų. Tačiau svarbiausia - išlikti ištikimam sau, mylėti artimuosius ir branginti kiekvieną akimirką.

Kintančios Žodžių Prasmės: Laiko Tėkmė ir Kultūriniai Pokyčiai

Laikas bėga, ir žodžių prasmės keičiasi. Tai atspindi kultūrinius pokyčius, socialines transformacijas ir žmogaus sąmonės raidą. Žodžiai, kurie kažkada turėjo vieną reikšmę, laikui bėgant gali įgyti kitų atspalvių, prarasti savo aktualumą arba net tapti priešingi savo pirminiam turiniui.

Štai keletas žodžių, kurių prasmės kinta:

  • Tylėjimas
  • Metas
  • Melas
  • Kaltė
  • Laisvė
  • Tikėjimas
  • Šventė
  • Stebuklas
  • Laukimas
  • Laikas
  • Tėkmė
  • Beprotybė
  • Gerumas
  • Menas
  • Tiesa
  • Atleidimas
  • Žinojimas
  • Laidotuvės

Šių žodžių analizė leidžia giliau suprasti, kaip keičiasi mūsų pasaulis, mūsų vertybės ir mūsų santykis su tikrove.

Stebuklas, Tėvynė ir Atmintis

Tėvynė yra didysis stebuklas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą. Tai vieta, kur gimėme, augome, kur praleidome savo vaikystę, kur susipažinome su savo artimaisiais ir draugais. Tėvynė yra mūsų šaknys, mūsų tapatybė, mūsų istorija.

Atmintis yra tai, kas jungia mus su praeitimi. Tai prisiminimai apie svarbius įvykius, žmones, vietas. Atmintis padeda mums suprasti, kas mes esame, iš kur atėjome ir kur einame.

Štai keletas frazių, kurios sukelia prisiminimus:

  • Sena kultuvių daina
  • Žydėjimas
  • Sunkus amžius
  • Vìsa
  • Pilkasis peliukas
  • Meno terapija
  • Raudonoji gyvatė
  • Savo motinų dukterys
  • Parašysiu atminimą
  • Sudoku
  • Tuščias lapas
  • Ap(si)gavau
  • Nata
  • Akimirka iš vaikystės
  • Kol laikas neištrynė
  • Latvių 12
  • Akmenukai į langus
  • Pakartotas gyvenimas
  • Purėtos tulpės
  • Romutka
  • Mirtis
  • Sykį gyvenime
  • Krikštynos
  • Ar beateis
  • Senatvė - tai buvimas
  • Antraštė
  • Haiku
  • Slėptuvės
  • Po Naujųjų
  • Atviru kodu
  • Vėlių mėnuo
  • Sąsajos
  • Laike!

Šie prisiminimai yra mūsų gyvenimo dalis, mūsų istorija, mūsų tapatybė. Jie padeda mums išlikti žmonėmis, jausti, mylėti ir kurti.

Palatų Kasdienybė ir Žmogiškumas

Ligoninės palata yra vieta, kur susiduria skausmas, viltis ir žmogiškumas. Tai vieta, kur žmonės kovoja už savo gyvybę, kur ieško paguodos ir palaikymo, kur patiria vienatvę ir baimę.

Štai keletas žodžių, kurie apibūdina palatų kasdienybę:

  • Skausmas
  • Ne mane
  • Bendra vizitacija
  • Mergaičiukė
  • Širšė
  • Lemtis visada išsipildo

Šie žodžiai atskleidžia sudėtingą ir dažnai tragišką palatų kasdienybę. Tačiau net ir šiomis sunkiomis aplinkybėmis žmonės išlieka žmonėmis, jaučia, myli ir kuria.

Apie Gyvenimą, Meilę ir Amžiną Kitimą

Gyvenimas yra amžinas kitimas, nuolatinis judėjimas, nuolatinė kaita. Viskas keičiasi, viskas juda, viskas teka. Niekas nestovi vietoje, niekas nesikartoja.

Štai keletas klausimų, kurie verčia susimąstyti apie gyvenimą:

  • Ką galvojate, Dalija?
  • Kam tai svarbu?
  • Apie ištikimybę
  • Apie gyvenimą
  • Apie meilę
  • Apie amžiną kitimą
  • Apie džiaugsmą
  • Apie nerimą
  • Apie baimę ir drąsą
  • Apie kvailumą
  • Apie svetimumą
  • Apie savus ir svetimus dievus
  • Apie vaikus

Šie klausimai neturi vieno teisingo atsakymo. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, savo patirtį, savo vertybes. Svarbiausia - nuolat ieškoti atsakymų, nuolat tobulėti ir nuolat mylėti.

tags: #vidurio #dvaro #blynas #karo #kas #mįslės

Populiarūs įrašai: