Verslių auginimas iki pusės metų mėsos išeigai
Įžanga
Mėsinių galvijų auginimas - svarbi gyvulininkystės šaka, kurios efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas svarbiausių - tinkamas gyvulių šėrimas ir priežiūra, ypač pirmaisiais mėnesiais. Šiame straipsnyje aptarsime verselių auginimo ypatumus iki pusės metų, siekiant optimalios mėsos išeigos.
Ganyklinis laikotarpis ir pasiruošimas jam
Su prasidėjusiu pavasariu artėja pats palankiausias metas gyvulių ganymui - ganyklinis laikotarpis. Nuo ankstyvo pavasario žemdirbiai ruošiasi šiltajam metų sezonui bei žolinių pašarų auginimui. Nuo jų didele dalimi priklauso gyvulių produktyvumas: mėsinėje gyvulininkystėje - priesvoris. Suprantama, jį reikia pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šios priežasties rekomenduojama ganyklose ir pievose auginti tik aukštos kokybės žolių mišinius. Kokybiški žolynai reiškia didelį žolės derlių, kuriame daug maisto medžiagų, reikalingų gyvulio organizmui.
Prieš išginant gyvulius į ganyklas, būtinas pereinamasis laikotarpis. Pavyzdžiui, karves ganiavos sezonui reikėtų pradėti ruošti vidutiniškai apie dvi savaites prieš planuojamą išleidimą į ganyklas. Pirmąsias tris dienas išleidžiama pasiganyti dviem valandoms, papildomai duodant visą tvartinio laikotarpio pašarų davinį. Vėliau ganymo laikas palaipsniui ilginamas ir proporcingai mažinamas tvartinio raciono pašarų davinys. Jaunoje žolėje trūksta ląstelienos, tad ir po dviejų savaičių pereinamojo šėrimo reikėtų papildomai duoti daugiau ląstelienos ir sausųjų medžiagų turinčių pašarų (pvz., šieno). Tai pagerins gyvulio sveikatingumą ir sumažins įvairių nepageidaujamų pieno sudėties pakitimų ir ligų tikimybę. Labai gerai pereinamuoju šėrimo laikotarpiu karvėms su pašarais duoti melasos, kuri papildo racionus lengvai virškinamais angliavandeniais (cukrumi) ir sumažina pieno riebumo svyravimus. Nuo pirmųjų ganiavos dienų gyvuliams reikėtų duoti druskos, mineralinių pašarų ir pakankamai geriamo vandens. Pavyzdžiui, karvė per parą gali išgerti 80-100 l. Pasitaiko, kad pavasarį stengiamasi greitai nuganyti kuo didesnius ganyklų plotus.
Ganyklų žolynų sudėtis ir ganymo planavimas
Pradedant ganyti ir ganymo metu būtina atkreipti dėmesį į žalienų sudėtį ir žolės aukštį. Idealiausia žalienų sudėtis yra 60 proc. varpinių ir 40 proc. ankštinių žolių mišinys. Žolių mišinio sudėtyje gali būti nendrinių eraičinų, šunažolių, daugiamečių svidrių, motiejukų ir raudonųjų dobilų mišinys arba kitoks žolių mišinys. Esant proporcingam varpinių ir ankštinių žolių santykiui sumažėja mėsos bei pieno savikaina ir tikimybė susirgti medžiagų apykaitos sutrikimų ligomis, nes atrajotojai iš žolinių pašarų gauna pakankamą kiekį energijos ir baltymų.
Planuojant ganiavą svarbu žinoti, kiek kartų ganysime žolynus, kokios ganyklos ploto vidutinės normos reikalingos gyvuliams, per kiek laiko atželia ganyklų žolynai, kokia yra ganyklos apkrova. Per ganiavos laikotarpį ganyklų žolynuose tas pats plotas vidutiniškai nuganomas 4-5 kartus. 1-2 m. Tame pačiame ganyklos plote vasaros pradžioje galima ganyti gyvulius kas 3-4 savaites, vasarą - kas 4-5, rudenį - kas 5-6 savaites. Ganyklos apkrovą rodo gyvulių skaičius, tenkantis 1 ha ganyklos per visą ganiavą. Pvz., jei karvei skiriama 0,8 ha, apkrova bus 1,25 (1:0,8) karvės.
Taip pat skaitykite: Geriausios veršelių auginimo praktikos
Ganymo būdai
Gyvulių ganymas skirstomas į tris pagrindinius ganymo būdus - rotacinį, nuolatinį bei porcijinio ganymo būdą. Taikant rotacinį ganymo būdą ganykla suskirstoma į daug laukų ar aptvarų, kuriuose gyvuliai ganomi paeiliui. Naudojant nuolatinį ganymo būdą gyvuliai ganomi visame aptvaro plote, neatitveriant užuoganų. Ganant porcijiniu ganymo būdu dalis ganyklos aptveriama elektriniu aptvaru, o gyvuliams nuėdus žolę banda perkeliama į kitą ganyklą. Tokiu būdu racionaliau naudojama ganykla, o gyvuliai suėda daugiau žolės. Naudojant didelius, 4-6 paras ganyti tinkamus aptvarus, priklausomai nuo laikomų gyvulių skaičiaus, rekomenduojama ganyklą elektriniu aptvaru padalinti į vienkartines porcijas. Produktyviausiems gyvuliams per parą skiriama iki 3-4 šviežios žolės porcijų. Porcijiniu būdu naudojamų ganyklų našumas padidėja 10-15 %.
Elektriniai aptvarai
Elektrinių aptvarų pagalba gali būti ganomi žirgai, melžiamos karvės, mėsiniai galvijai, avys, ožkos, kiaulės, triušiai ir paukščiai. Ganant gyvulius elektrinio aptvaro pagalba sudaromas barjeras, elektros impulsu atbaidantis gyvūnus. Aptvarai yra stacionarūs, pusiau stacionarūs ir kilnojami - tai priklauso nuo to, kokie naudojami kuolai, kaip jie įtvirtinti bei kaip įrengtas elektros tiekimas. Stacionariam aptvarui geriausia rinktis medinius kuolus ir kalamus ar įsukamus izoliatorius. Pusiau stacionarūs aptvarai įrengiami vienam sezonui arba gali būti kas kelios savaitės lengvai kilnojami. Kilnojamam aptvarui reikia rinktis lengvus plastikinius arba metalinius kuoliukus, o avims - elektrifikuotą tinklą. Kilnojamas aptvaras labiau tinkamas ganant gyvulius aprašytu porcijiniu būdu. Pagal ganymo trukmę aptvare skiriamas pusės paros ir valandinis ganymas. Pusės paros aptvarai, kur viename aptvare gyvuliai (dažniausiai galvijų prieauglis, avys, penimi galvijai) ganomi 12 val., įrengiami toli nuo tvartų esančiose ganyklose. Valandiniu vadinamas toks ganymas, kai gyvuliai aptvare ganomi 6-8 val. per parą, t. y. tiek laiko, per kurį jie paėda. Po to jie genami į tvartus. Pastarasis būdas tinka derlingose ganyklose, kuriose vienam gyvuliui tenka mažiau ganyklos ploto, dėl to žolė mažiau mindoma ir teršiama.
Elektrinis aptvaras reikalauja nemažų pradinių investicijų - reikės įsigyti laidus, generatorių, akumuliatorių, kuolus, testerį. Kaina santykinai mažėja didėjant aptveriamam plotui. Tačiau ši priemonė yra ilgaamžė (geros juostos, laidai turi didelį atsparumą UV poveikiui ir dėl to daug metų nesusidėvi), o jos nuolatinė priežiūra ir atnaujinimas nebereikalaus daug lėšų. Todėl pradinės investicijos išsidalins per kelis metus, ir galutinė priemonės kaina bus nebe tokia ir didelė. Generatorių reikia rinktis pagal numatomą aptvaro ilgį, ganomų gyvulių rūšį, laidininko varžą bei aplinkos sąlygas - ganyklos žolyno lygį, dirvožemio drėgmę. Jei tik yra galimybė maitinti generatorių nuo 230 V įtampos - geriau rinktis 230 V generatorių, nes jie pigesni, patikimesni ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. Renkantis laidą arba vielą aptvarui reikia įvertinti aptvaro ilgį, generatoriaus stiprumą bei ganomų gyvulių rūšį. Neužmirškite suplanuoti aptvaro vartų, įžeminimo, jungčių laidui.
Elektrinio impulso generatorių gamintojai nuolat diegia naujas technologijas, didinančias elektrinio aptvaro saugumą ir lengvinančias priežiūrą. BiPulsatronic technologija Lacme gaminiuose išskaido elektros impulsą į keleta vienas po kito sekančių impulsų seką, tai sumažina skausmą ir pavojų sveikatai kai gyvūnas ar žmogus prisiliečia prie aptvaro. „Ultra žemos varžos" technologija Lacme Ubison generatoriuose išlaiko reikiamą įtampą net kai ypač gausi vegetacija (žolė, krūmai liečia aptvaro laidą). Generatorių maitinimui įmonė siūlo saulės baterijas, jos ganiavos sezono metu pilnai aprūpina energija net galingiausius generatorius. Šių metų naujovė AKO (Vokietija) generatoriai su įdiegta navigacijos sistema GPS. Sistema leidžia nustatyti generatoriaus koordinates Google Maps žemėlapyje, informuoja apie prietaiso pajudėjimą iš vietos. Ši naujovė gali apsaugoti nuo generatoriaus vagystės.
Pašarų svarba auginant verselius
Tinkamai subalansuotas pašarų racionas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių galvijų produktyvumą, sveikatingumą ir efektyvų pašarų panaudojimą. Subalansuotas šėrimas padeda sumažinti produkcijos savikainą ir užtikrina stabilius gamybos rezultatus. Ilgą laiką manyta, kad dėl mikroorganizmų gausos galvijų virškinimo trakte papildomi maisto priedai nėra būtini. Augant gyvuliams ar esant intensyviai produkcijai (ypač laktuojančioms karvėms ir augantiems veršeliams), dažnai vien pašarų neužtenka aprūpinti organizmą visais būtinais mikro ir makroelementais.
Taip pat skaitykite: Kelionės po Pietų Ameriką
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tręšiant ganyklas kalio trąšomis mažėja natrio ir magnio kiekis žolėje. Didesnės fosforo trąšų normos sumažina seleno kiekį, o per mažas fosforo kiekis - mangano. Vidutinio derlingumo ganyklose dažnai trūksta kalcio, todėl be stambiųjų ir sultingųjų pašarų būtina naudoti papildomus baltyminius bei mineralinius mišinius. Viena iš papildų formų - laižomieji mineraliniai-vitinaminiai papildai. Jie gaminami briketų, kibirų ar vonelių pavidalu, kuriuose pagrindą dažniausiai sudaro druska.
Mikro ir makroelementų svarba
Makroelementų kiekis galvijų organizme paprastai svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno masės, o mikroelementų - mažiau nei 100 mg/kg. Jų trūkumas gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir reprodukcinę funkciją. Be pagrindinių keturių (kalcio, fosforo, natrio ir magnio), racione taip pat svarbūs kalis, chloras ir siera. Nustatyta, kad normaliai karvių fiziologinei būklei palaikyti reikalingi 22 mikroelementai. Labiausiai reikšmingi: geležis, varis, kobaltas, jodas, manganas, cinkas, molibdenas ir selenas.
Veršeliams rekomenduojama naudoti specialius pieno pakaitalus, kurie palaipsniui įvedami į racioną ir nėra kaitaliojami su karvės pienu. Šėrimas turi būti nuoseklus, pastovus ir pritaikytas pagal veršelių amžių. Siekiant optimaliai panaudoti papildus, būtina remtis bandos poreikių analize ir atsižvelgti į ekonominius veiksnius. Perteklinis ar nepakankamas papildų kiekis gali lemti nuostolius ar gyvulių sveikatos sutrikimus.
Mėsinių galvijų auginimo patirtis Lietuvoje
Lietuvoje yra ūkių, kurie specializuojasi mėsinių galvijų auginime ir siekia aukštos produkcijos kokybės. Vienas iš tokių ūkių - Mindaugo ūkis, kuriame auginami limuzinai, angusai ir japonų Wagyu veislės mėsiniai galvijai.
Wagyu veislės auginimas
Mindaugas pasakoja, kad įvežė iš Vokietijos ne gyvulius, o wagyu embrionus. Atvažiavo iš Vokietijos specialistai, kurie juos įsodino į mūsų įsigytas angusų veislės telyčias. Tas procesas labai ilgas ir sudėtingas. Kol buvo negimę embrionai, jie kilmingi, viskas gerai, kai gimė, nebuvo galimybės įteisinti, kad jie kilmingi. Teko daug bendrauti su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru. Taip ir gavosi, kad mes pirmieji Lietuvoje įteisinom gimusį embrioną. Visada buvo galima tik iš sėklinimo, o kad būtų surogatinė mama ir vaisius atskirų tėvų, to dar kol kas nebuvo. Angusus rinkomės, nes jų struktūra panašiausia ir mėsos - taip pat. Telyčias, kurioms embrionai neprigijo, sėklinome su paprasta wagyu sperma ir auginome 50 proc. anguso 50 proc. wagyu. Jie taip pat pakankamai paklausūs dėl marmuringos mėsos. Vien dėl to toks pasirinkimas buvo. Dabar tuos embrioninius veršelius esame sukergę. Pavasarį jie patys turės palikuonių.
Taip pat skaitykite: Gaminame varškės pyragą
Ūkininkas prisimena, kad buvo daug iššūkių, daug žinių reikėjo. Embrionai buvo įsodinti 2019 metais. Iki to karves reikėjo paruošti apvaisinimui, buvo nustatyta konkreti diena. Reikėjo sinchronizuoti rujas, suleisti prostaglandinus. Tai plataus veikimo biologiniai reguliatoriai. Jų veikimas panašus į hormonų. Prostaglandinai praplečia kraujagysles, slopina kraujo krešėjimą, skatina žarnyno, bronchų, plaučių veiklą, reguliuoja ovuliacinius procesus ir gimdos lygiųjų raumenų veiklą. Embrionai įdedami tiesiogiai į kiaušialąstę. Tai darė iš Vokietijos atvykęs specialistas, toje srity dirbęs 30 metų. Kai mums reikėjo patikrinti veršingumą, jis neleido to daryti su endoskopu, nes, pasak jo, ir esant tik 1 proc. tikimybei gali įvykti abortas. Reikėjo imti kraują ir žiūrėti pagal jo tyrimus. Embrionai sodinti du kartus. Birželio ir rugsėjo mėnesį. Birželis buvo labai karštas. Embrionai sunkiai prigijo. Anot Mindaugo, net ir tuomet, kai bandoje bulius ar įprastai sėklinant, per karščius būna problemų. Tai gi birželį iš 16 embrionų prigijo 6, o rugsėjį - 12 iš 20. Buvo ir kritimų, kai gimė, apsigimimų. Kaip vokiečiai sako, labai sunku tuos embrionus atskirti. Dabar iš 38 embrionų užaugo 16 gyvulių - 14 telyčių ir 2 buliukai. Jie dažniausiai sėklinti seksuota sperma, rūšiuoti, žiūrėta, kad nebūtų giminingų. Dabar, pasak Mindaugo, laukiama geresnių dienų, kai juos bus galima pradėti realizuoti.
Pašarų ruošimas ūkyje
Gyvuliai šeriami šalto tipo tvarte, laikomi ant gilaus kraiko, aptvarai suskirstyti elektros piemeniu. Bandos ūkyje ganosi skirtinguose plotuose, atskirtos pagal veisles. Pasak Mindaugo, limuzinams reikia kitokių pašarų nei angusams. Wagyus, jei auginami dėl marmuringumo, prieš skerdimą kokį pusę metų reikia intensyviai šerti kuo baltymingesniu pašaru, kad sukauptų marmuro ir mėsos kokybė būtų geresnė. Japoniškai veislei reikia ir salyklinių miežių. Pašarai ruošiami savame ūkyje. Auginamos liucernos, dobilų mišiniai, taip pat sėjama grūdinių augalų. Mindaugas pasakoja, kad kartais mažiems veršeliams nuperka kombinuotųjų pašarų, kad pagautų startinį augimą, nesirgtų. Kai sveikesni, energingesni gyvuliai, tai ir ligų prevencija yra kita. Svarbiausia, kad jie laisvai juda. Gali išeiti į lauką. Pasivaikšto, grįžta į pastogę. Šilta, patogu. Kai prasideda veršiavimasis, stengiamasi neišleisti, kad neatvestų lauke, nes pradeda atsiskirti, slepiasi.
Patarimai pradedantiesiems
Pasak Mindaugo, pradžiai žmogus turėtų bent gyvulius mylėti, o po to - didžiulis noras darbui. Reikia atsirinkti, kas pačiam labiau tinka. Žiūrėti į kainas, galvoti, ką toliau darysi. Kainos šiandien tokios, o kol realizuosi praeis 2-3 metai. Jeigu galima gerų pašarų pasiruošti, ūkininkas pataria auginti intensyvias veisles - limuzinus ar šarole. Jei pievos skurdesnės, reikėtų rinktis angusus ar aubrakus.
Algirdo Salyklio patirtis auginant galovėjus
Algirdo Salyklio ūkyje auginami galovėjai - viena seniausių mėsinių galvijų veislių. Šie galvijai yra nelepūs, jiems užtenka 30 ha žemės. Galovėjai nereiklūs žolynams, yra ištvermingi, turi tvirtus nagus. Jų racioną sudaro žolė, šienas, o jaučiams duodama dar ir šienainio bei miltų.
Pridėtinės vertės kūrimas
Algirdas pradėjo galvoti, kaip sukurti didesnę pridėtinę vertę. Nors ekstensyvios veislės galovėjus auginti ir prižiūrėti lengviau negu intensyvių veislių galvijus, tačiau jie auga ilgiau, yra mažesni, ir juos apsimoka auginti tik tuo atveju, jeigu pats parduosi mėsą. Kai pirmuosius bulius pardaviau supirkėjams, gavau ašaras - po 900 litų. O tai buvo pirmieji mūsų augintiniai, ypatingai gerai prižiūrėti, kone iš rankų šerti, gražūs, įmitę. Labai skaudėjo širdį… Tuomet jis ir nutarė mėsą pardavinėti pats. Susirado skerdyklą ir mėsą, sufasuotą vakuume po 1-2 kg, parduoda tiesiai iš namų.
tags: #verselių #auginimas #iki #pusės #metų #mėsos