Vandens Virimo Temperatūra Priklausomai Nuo Slėgio
Vanduo yra gyvybiškai svarbus elementas, be kurio neįmanomas joks gyvas organizmas. Jo savybės, tokios kaip virimo ir užšalimo temperatūra, yra gerai žinomos, tačiau šios temperatūros nėra pastovios ir gali kisti priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip slėgis veikia vandens virimo temperatūrą, taip pat aptarsime kitus veiksnius, turinčius įtakos šiam procesui.
Pagrindiniai Faktai Apie Vandenį
Daugiau nei ¾ žmogaus organizmo sudaro vanduo, o jo kiekis organizme priklauso nuo amžiaus. Vanduo atlieka daugybę svarbių funkcijų: transportuoja naudingąsias medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir dalyvauja virškinimo procese. Rekomenduojama per parą išgerti 6-8 stiklines vandens.
Vanduo dengia daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus. Jis taip pat svarbus burnos higienai, padeda lieknėti ir yra naudojamas gaminant maistą. Vanduo ir duona nuo seno laikomi pagrindiniais maisto produktais, o be vandens neįmanoma iškepti duonos.
Vandens Virimo Temperatūra ir Slėgis
Visi žinome, kad vanduo užverda 100 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tačiau, pasak Kolorado valstijos universiteto fizikos profesoriaus Jacobo Robertso, vandens virimo temperatūra šiek tiek priklauso nuo aplinkos drėgmės, tačiau labiausiai priklauso nuo slėgio. Kuo mažesnis slėgis, tuo žemesnėje temperatūroje vanduo užvirs.
Jei kibirą vandens kelsime į kalno viršūnę, jis tikrai užvirs žemesnėje temperatūroje nei jūros lygyje. Taip yra todėl, kad kuo mažiau atmosfera veikia puodą su vandeniu, tuo mažiau šilumos energijos reikia vandeniui išgarinti arba paversti garais.
Taip pat skaitykite: Pomidorų marinavimo receptai
Mėnulio ir Planetų instituto duomenys rodo, kad aukščiausias taškas Žemėje yra Everesto kalno viršūnėje, 8849 metrų aukštyje. Tai vieta planetoje, kur vanduo užverda žemiausioje - tik 68 laipsnių Celsijaus - temperatūroje. Nors tai vis dar karštas vanduo, juo užplikyta kava būtų prasta, nes kavai reikia bent 87 laipsnių Celsijaus temperatūros. Norėdami nustatyti žemiausią vandens virimo temperatūrą, turime ieškoti vietos, kurioje yra rečiausias oras.
Vandens Užšalimo Temperatūra ir Slėgis
Gryno vandens temperatūra, kurioje jo molekulės išsidėsto į standžią kristalinę struktūrą, santykinai nesikeičia dėl slėgio. Vandens užšalimo temperatūra Žemėje visada yra apie 0 laipsnių Celsijaus.
Londono universiteto koledžo duomenimis, net Marianų įduboje, kuri yra žemiau jūros lygio nei virš jo esanti Everesto viršūnė, slėgis yra 1000 kartų didesnis nei oro slėgis planetos paviršiuje. Tai suspaudžia vandenį, bet nepakankamai, kad vanduo, kurio temperatūra viršija 0 laipsnių Celsijaus, virstų ledu. Norint, kad vanduo užšaltų esant aukštesnei nei 0 laipsnių Celsijaus temperatūrai, reikia beveik 10 000 kartų didesnio atmosferos slėgio, o tai natūraliai nepasitaiko niekur Žemėje.
Ledo Susidarymas Esant Teigiamai Temperatūrai
Įdomu tai, kad jūros lygyje ledas gali susidaryti, jei oro temperatūra yra aukštesnė už užšalimo temperatūrą, nes jis šąla spinduliavimo būdu. Dėl šio reiškinio dykumų vietovių gyventojai ištisas kartas galėjo pasigaminti ledo be elektros energijos ir šalčio. Dabartinio Irako ir Afganistano gyventojai prieš debesuotą naktį pripildydavo negilius baseinus vandens ir pabusdavo su ledu, nors oro temperatūra būdavo keliais laipsniais aukštesnė už nulį.
Taip yra todėl, kad oras virš baseino būna labai sausas, o tai skatina vandens garavimą. Garuojantis vanduo skleidžia šilumą, kuri atvėsina likusį skystį. Be to, vanduo lėtai skleidžia šilumą į dangų. Nors oras prie žemės gali būti šiek tiek aukščiau nulio, aukščiau esanti atmosfera debesuotą naktį gali būti iki -40 laipsnių Celsijaus. Šiuo atveju šilumos energija iš santykinai šilto vandens pereina į itin šaltą nakties dangų. Abu šie mechanizmai kartu gali sumažinti baseino temperatūrą iki 0 laipsnių Celsijaus, tiek, kad jis užšaltų, nors aplinkinio oro temperatūra yra 5 laipsniai Celsijaus.
Taip pat skaitykite: Ką reiškia sapnuoti skraidymą virš vandens?
Priemaišų Įtaka Vandens Virimo Temperatūrai
Tyrėjai pažymi, kad vandenyje esančios priemaišos turi įtakos vandens molekulių tarpusavio sąveikai, galiausiai pakeičia viso tirpalo virimo tašką. Pavyzdžiui, įpylus druskos į vandenį, padidėja vandens virimo temperatūra, t. y., vanduo pradeda virti aukštesnėje nei 100°C temperatūroje. Tačiau druska nepadeda vandeniui greičiau užvirti - ji jį verčia virti lėčiau. Druska nepagerina vandens virimo greičio, tačiau ji svarbi dėl skonio.
Arbatos ir Kavos Ruošimas: Temperatūros Svarba
Atėjus šaltiems orams, daugelis žmonių renkasi arbatą arba kavą. Dažnai pamirštame, kad per didelė vandens temperatūra sudegina kavos pupeles ir neleidžia joms atskleisti tikrojo savo skonio ir aromato. Tuo tarpu karštas vanduo arbatoje degina ne tik gomurį, bet ir neleidžia atsiskleisti arbatos gerosioms savybėms, mažina juose esančių eterinio aliejaus ekstrakto kiekį bei apkartina skonį.
Paprastai, vanduo laikomas užvirusiu, kai jo temperatūra siekia 100 laipsnių. Tačiau šis karštis tinka tik dviem arbatos rūšims - juodajai ir raudonajai. Žaliajai arbatai reikia šiek tiek žemesnės temperatūros - nuo 70 iki 80 laipsnių karščio, o baltai 60-70 laipsnių. Kavai rekomenduojama 90-96 °C temperatūra.
Virdulių Pasaulis: Kaip Išsirinkti Tinkamiausią?
Šiuolaikiniai elektriniai virduliai stebina formų, spalvų ir korpuso medžiagų įvairove. Renkantis virdulį, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:
- Talpa: Virdulio talpą reikėtų rinktis atsižvelgiant į naudotojų skaičių. Jeigu ieškoma virdulio, kuris vienu metu leistų paruošti 6 - 7 arbatos puodelius, reikėtų rinktis mažiausiai 1,7 l talpos įrenginį.
- Galingumas: Dažniausiai pasitaikantis virdulių galingumas yra nuo 600 iki 3100 W. Būtent kaitinimo elementas įšildo vandenį ir leidžia jam užvirti.
- Medžiaga: Iš plastiko pagaminti virduliai yra lengvesni ir dažniausiai pigesni. Nerūdijančio plieno virduliai yra sunkesni, bet įprastai pasižymi šiuolaikišku dizainu. Stiklinio korpuso virduliai pasižymi mažiausiu svoriu ir yra laikomi sveikesniais. Keramika yra geriausias, bet ir brangiausias elektrinių virdulių gamintojų pasiūlymas.
- Funkcijos: Kai kurie virduliai pasižymi temperatūros reguliavimo galimybe, leidžiančia pasirinkti temperatūrą iki kurios bus įkaitintas vanduo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tokias funkcijas kaip apsauga nuo įjungimo be vandens, automatinis išjungimas po užvirimo ir veikimo indikacinė lemputė.
Kiti Virtuvės Mitai
Kulinarija yra apipinta įvairiais mitais, kurie dažnai neturi jokio pagrindo. Štai keletas populiariausių mitų:
Taip pat skaitykite: Ar duona ir vanduo yra sveika?
- Alkoholis kaitinamas išgaruoja: Karštis sumažina alkoholio potencialą, tačiau jis iš patiekalo visiškai neišgaruoja.
- Sūdytas vanduo užverda greičiau: Jeigu įbersite druskos, vandens virimo temperatūra pakils, todėl vanduo bus karštesnis, tačiau jis greičiau dėl to neužvirs.
- Virdamos daržovės netenka maistinių medžiagų: Dauguma vitaminų verdant vandenyje ar garuose per daug nenukenčia, o kai kurios daržovės po terminio apdorojimo yra lengviau virškinamos.
Virimas ir Garavimas: Skirtumai
Virimas ir garavimas yra du skirtingi procesai, susiję su skysčių virsmu garais. Virimas yra procesas, kai skystis virsta garais visame savo tūryje pasiekęs savo virimo tašką. Garavimas yra procesas, kai skystis virsta garais tik jo paviršiuje, net nesiekdamas virimo taško. Virimas vyksta pasiekus specifinį skysčio virimo tašką ir apima visą skysčio tūrį, reikalaujant nuolatinio šilumos tiekimo.
Vandens Būsenos Gamtoje
Gamtoje vanduo nuolat cirkuliuoja: garuoja nuo vandens telkinių ir dirvožemio, virsta garais, kyla į viršų, kondensuojasi ir iškrinta krituliais. Vanduo gali būti skystas, dujinis arba kietas. Bet kokios temperatūros vanduo garuoja, tačiau 100°C temperatūros jis garuoja labai greitai ir visu tūriu - vanduo verda.
Oro Drėgmė ir Vandens Garai
Ore negali būti neribotas kiekis vandens garų. Juo šiltesnis oras, juo daugiau jame garų. Tačiau kai vanduo yra bet kokios temperatūros, didinant drėgmės kiekį, visada oras prisisotina vandens garų.
tags: #vandens #virimo #temperatūra #priklausomai #nuo #slėgio