Lenkijos ir Pietų Afrikos Respublikos palyginimas: Investicijos, kultūra ir kelionių galimybės
Lenkija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) - dvi skirtingos šalys, turinčios savitą istoriją, kultūrą ir ekonominę padėtį. Nors geografiškai nutolusios, jos turi tam tikrų sąsajų, ypač investicijų ir kultūros srityse. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių šalių panašumus ir skirtumus, aptarsime investicijų tendencijas, kultūrinius aspektus ir kelionių galimybes.
Investicijų klimatas: Lenkija traukia Baltijos šalių investuotojus
Pastaraisiais metais Lenkija tapo patrauklia investicijų kryptimi Baltijos šalių investuotojams. Olga Kozina, „Zenith Family Office“ vadovė, konferencijoje „Nordic Real Estate Forum“ pabrėžė, kad investicijos į Lenkiją sudaro apie dešimtadalį visos investicinių sandorių apimties pačioje Lenkijoje. Tačiau, lyginant su Baltijos šalių apimtimi, kuri paprastai siekia 1 mlrd. eurų, maždaug pusė šios sumos nukreipiama į Lenkiją.
NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ duomenimis, 2024 m. sandorių Baltijos šalyse sudaryta už 496 mln. Eur, arba 37% mažiau nei prieš metus. Lietuvoje jų buvo sudaryta už 154 mln. Eur, arba 64% mažiau nei užpernai, Latvijoje mažėjimas siekė 57%, o jų vertė - 76 mln. Eur. Estijoje fiksuotas 42% augimas - sandorių sudaryta už 267 mln. Eur.
O. Kozinos teigimu, komercinio NT kainos Lenkijoje pastaruosius dvejus metus mažėjo, o Baltijos šalyse jis buvo parduodamas už „teorinį pajamingumą (angl. yield), kuris nebuvo patvirtintas sandoriais“. Dėl per didelės kainos sandoriai nevyko. Taigi pastaruosius 2-3 metus egzistavo geras galimybių langas Lenkijoje, nes sandorių apimtis susitraukė nuo 6-7 mlrd. Eur iki 2 mlrd. Eur. Todėl Baltijos šalių investuotojai nusipirko lėktuvo bilietus ir tapo pagaliau matomi Lenkijos rinkoje, nes buvo mažiau konkurencijos.
NT paslaugų kompanija CBRE skaičiuoja, kad Lenkijoje 2024 m. investicinių sandorių apimtis išaugo 140%, iki 5 mlrd. Eur, o labiausiai atsigavo biurų ir prekybos segmentai, kur investicijos didėjo kone 3 kartus.
Taip pat skaitykite: Sostinės pagal valstybę
Švedijos kapitalo investicijų bendrovės „Eastnine“ generalinis direktorius Kęstutis Sasnauskas teigė, kad jo atstovaujama įmonė Lenkijoje investavo du trečdalius O. Kozinos minimos sumos. 2024 m. birželį kompanija už 79 mln. Eur nusipirko verslo centrą Poznanėje, o lapkritį pasiskelbė apie naują pirkinį - „Warsaw Unit“ biurų pastatą, už kurį Belgijos kompanijai „Ghelamco“ sumokėjo 280 mln. Eur. Iš viso kompanija Lenkijoje per 2024-uosius išleido beveik 360 mln. Eur.
K. Sasnauskas teigė, kad Baltijos šalyse vis dar nori įsigyti 2-3 pastatus, tačiau dabartinės sąlygos turėtų keistis. Lenkijoje veikia daug institucinių investuotojų, todėl dirbti lengviau, rinka skaidresnė. Tačiau buvo ir kitų dalykų, kurie mums, kaip ilgalaikiams investuotojams, tapo labai svarbūs. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse daugelyje didelių nuomos sutarčių numatytos „lubos“ (nuomos kainos indeksavimui - VŽ), taigi tampa neįmanoma padidinti nuomos kainos labiau. Lenkijoje to nėra, o kaina visuomet susijusi su ekonomine situacija.
Investicijų bendrovės „Tewox“, valdomos „Lords LB Asset Management“, generalinis direktorius Paulius Nevinskas teigė, kad Lenkiją kaip investicijų kryptį padiktavo investuotojai. Tai buvo labai natūralu, nes Lenkijos ir Lietuvos investicijų klimatas bei mentalitetas yra labai panašūs. Taigi mes suprantame, kaip veikia Lenkijos rinka. Tačiau investuodamas pirmiausia lygini rinkos dydį, antra - galimybes, trečia - patrauklumą. Daugeliu atvejų mūsų investuotojai labiau linkę investuoti Lenkijoje, turint omenyje dabartinę situaciją Baltijos šalyse, norima investuoti toliau nuo fronto linijos. „Tewox“ Lenkijoje valdo 8 prekybos parkus, kurių nuomojamas plotas siekia 55.700 kv. m, o vertė - 90 mln. Eur.
Sandorių trukmė ir teisiniai aspektai
P. Nevinsko teigimu, Lenkijoje šiek tiek sudėtingiau sudaryti sutartis, yra tam tikros taisyklės, susijusios su apmokestinimu, kurias reikia žinoti. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse greičiausiai sandorį sudarėme per 30 dienų nuo rankos paspaudimo. Lenkijoje sandoris laikomas greitu, kai sudaromas per 4 mėnesius.
Advokatų kontoros „Penteris“ vadovaujanti partnerė Agnieszka Pytlas paaiškino, jog tai lemia teisės aktų reikalavimai. Kalbant apie tai, kiek užtrunka popierizmas ir sandorio užbaigimas, reikia pažymėti, kad teisiškai viskas gana aišku. Egzistuoja tam tikras apsauginis skydas pirkėjui, kartu, žinoma, ir pardavėjui. Tai nėra būdas vilkinti sandorio, tiesiog Mokesčių inspekcijai reikia pateikti prašymą ir laukti atsakymo, kurį gavęs gali visiškai atsipalaiduoti. Mokesčių inspekcija taip tikrina investuotojus, todėl nuo ketinimų protokolo iki galutinės sutarties užtrunka 3-4 mėnesius. Tai galioja turto sandoriams, kiek kitaip yra su akcijų sandoriais.
Taip pat skaitykite: Geografiniai, ekonominiai ir kultūriniai skirtumai
Lenkijoje NT sandorio atveju pardavėjas moka 23% PVM, tačiau taikoma ir išimčių. Pavyzdžiui, pirkėjas turi teisę susigrąžinti PVM kaip pirkimo mokestį, jei yra PVM mokėtojas, vykdantis šiuo mokesčiu apmokestinamus sandorius. Taip pat NT bendrovės ir jų akcininkai Lenkijos mokesčių administratoriui turi pateikti informaciją apie subjektus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi jos akcijų ar panašių teisių, o įmonių akcininkai, turintys virš 5% , yra įpareigoti atskleisti informaciją apie jų turimų NT bendrovių akcijų ar panašių teisių procentinę dalį ir skaičių.
Dinamiška rinka ir konkurencija
K. Sasnauskas teigė, kad lengviau Lenkijoje tapo investuoti pasitraukus kai kuriems tarptautiniams dalyviams. Lenkijos rinkoje dominavo vokiečiai, kurie pasitraukė, bet greičiausiai sugrįš. Kita vertus, Lenkijoje vis dar daugiausia institucinių investuotojų, o Baltijos šalyse daugiau privačių. Taigi sandorius pastarosiose sudaryti sunkiau.
Lenkijos NT plėtros kompanijos „Echo Investment“ generalinis direktorius Nicklas Lindbergas papildė, kad Lenkija dėl komercinio NT investicijų konkuruoja su Vokietija, Jungtine Karalyste, Vidurio ir Rytų Europa. Be to, Lenkijoje visuomet buvo įvairios kilmės kapitalo: JK, JAV, Pietų Korėjos, Pietų Afrikos, Čekijos. Dabar yra iš Baltijos šalių. 2024 m., kai „Eastnine“ sudarė didžiuosius biurų sandorius, prekybos segmente dominavo Pietų Afrikos kapitalas. Daugelį metų dominavo Vokietijos kapitalas, pastaruosius 2-3 metus daug jo atėjo iš Čekijos fondų. Lenkijos rinka labai greitai prisitaiko skirtingomis kryptimis, ji labai dinamiška, nuolat vyksta daug sandorių.
O. Kozina sakė, jog vienas didesnių skirtumų tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, kad pastarojoje plėtotojai stato ir parduoda objektus. Priešingai nei mūsų regione, plėtotojai turtą laiko, laukdami palankių aplinkybių, arba nejaučia spaudimo jo parduoti už tam tikrą pajamingumą. Todėl Lenkijos rinka kur kas dinamiškesnė.
Bankininkystės sektorius
K. Sasnauskas kalbėjo, jog sandorius finansuoja bendradarbiaudami su užsienio bankais, nes Lenkijos bankai nėra labai konkurencingi. Tačiau per paskutinį sandorį, kuris buvo gana didelis, turėjome konkurenciją taip 6 bankų, iš kurių su 4 anksčiau neturėjome jokių santykių. Taigi tai gana didelis skirtumas, palyginti su Baltijos šalimis, kur turime „Swedbank“ ir SEB. Ir didžiausia problema buvo pasakyti „ne“, kurie siūlė gana patrauklias sąlygas.
Taip pat skaitykite: Europos sostinės
„Tewox“ vadovas lygino, kad Baltijos valstybėse VIP klientu banke galima tapti su 40 mln. Eur, o Lenkijoje reikia 1 mlrd. Eur. Kalbant apie sąlygas, jas gauname tokias pat, kaip ir Baltijos šalyse, tačiau kuo daugiau dirbame, tuo geriau sekasi.
NT sektoriaus perspektyvos
N. Lindbergas aiškino, kad Lenkija yra didelė, šalyje veikia visi didieji bankai, tad ir finansavimo sąlygos visuomet buvo geros. Maždaug 2-3 metus klestėjo biurų segmentas, tačiau dabar seni verslo centrai griaunami ir vietoj jų randasi būstai. Taigi biurų pasiūla Lenkijoje mažės, o tai augins nuomos kainas. Dabar statome kelis pastatus ir matome, kad nuomininkų turime daugiau nei ploto pastatuose.
Plėtotojo žodžiais, kitas rinkos etapas bus būstai, nes dalis jaunų žmonių nebūtinai nori turėti juos kaip nuosavybę. Jie nori nuomotis, turėti lanksčias sąlygas, pavyzdžiui, bet kada išsikelti. Todėl mes planuojame skirtingų funkcijų projektus. Šiandien naujų biurų ir prekybos projektų statoma istoriškai mažai. Apskritai niekuomet nėra taip buvę, kad verslo centrai būtų griaunami ir verčiami gyvenamaisiais namais. Taigi ploto pasiūla neauga, o tai lemia nuomos kainų augimą ne tik Varšuvoje, bet ir regioniniuose miestuose. Manau, kad tai tęsis ir toliau, nes vadinamieji tradiciniai biurai nebeveikia, - tam, kad žmonės į juos grįžtų, jiems reikia daugiau nei tik biuro.
Pietų Afrikos Respublika: Kultūriniai ryšiai ir iššūkiai
Nors Lenkija ir PAR yra skirtingos šalys, jos turi tam tikrų kultūrinių ryšių. Pietų Afrikoje gyvena nemažai litvakų (Lietuvos žydų), kurie reikšmingai prisidėjo prie šalies gyvenimo, pavyzdžiui, pradėjo deimantų verslą.
Lietuvių bendruomenės pirmininkas Pietų Afrikoje teigė, kad ten gyvena apie 100 lietuvių. Jie bando vienyti lietuvius, susirenka per šventes, susibėgame kieno nors namuose. Vaikus bandome mokyti tradicijų. Labai daug jų buvo užsislėpusių, nes niekas nežinojo, kad yra kažkokia lietuvių bendruomenė. Vieni užsiima nekilnojamuoju turtu, kiti, pavyzdžiui, iš Lietuvos į Pietų Afriką eksportuoja šarvines duris.
Pietų Afrikos Respublika susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nusikalstamumas ir nelygybė, tačiau šalis auga ir yra turtingiausia tarp kitų šalių. Nors Pietų Afrikoje skurdas labai didelis, dalis juodaodžių dabar gyvena geriausiuose namuose, kai kurie gyvena net geriau negu baltaodžiai, važinėja geriausiomis mašinomis, dirba geriausius darbus.
Kelionių galimybės: Nuo Lenkijos istorijos iki PAR gamtos
Lenkija ir Pietų Afrikos Respublika siūlo įvairias kelionių galimybes. Lenkija garsėja savo istorija, architektūra ir gamta. Turistai gali aplankyti Varšuvos senamiestį, Krokuvos Vavelio pilį, Aušvico koncentracijos stovyklą, Veličkos druskų kasyklas ir Zakopanės kalnus.
Pietų Afrikos Respublika garsėja savo gamta, safariais ir vynuogynais. Turistai gali aplankyti Keiptauną, Gerosios Vilties kyšulį ir Krugerio nacionalinį parką.
Lenkijos lankytinos vietos 2025 metais
2025-ieji metai Lenkijai žada dar daugiau proveržių: nauji infrastruktūros projektai, kultūriniai renginiai ir patogesnis susisiekimas. 2025-aisiais Lenkija pasitiks keliautojus su Hossoland pramogų parku, kuris taps vienu didžiausių tokio tipo parkų visoje šalyje. Įsikūręs netoli Ščečino, šis teminis parkas apims daugiau nei 40 hektarų plotą ir pasiūlys lankytojams net 50 atrakcionų, pritaikytų įvairaus amžiaus lankytojams - nuo šeimų su vaikais iki adrenalino mėgėjų.
Varšuvoje oficialiai lankytojams duris atvėrė ilgai lauktas Modernaus meno muziejus (Muzeum Sztuki Nowoczesnej w Warszawie, MSN), tapdamas reikšmingu kultūriniu įvykiu Lenkijos sostinėje. Hopa Lupa - pramogų parkas Lodzėje Lenkijoje, kuris duris atvėrė 2024 m. vasario 14 d. Tai ne tik didžiausias uždaras pramogų parkas Lenkijoje, bet ir Europoje.
Praktinė informacija keliautojams
- Viza: Lietuvos piliečiams vykstant į Lenkiją viza nereikalinga.
- Klimatas: Lenkijos klimatas - jūrinis šiaurinėje dalyje, pereinantis į žemyninį keliaujant į pietus. Geriausias metas lankytis šalyje - vasara ir ruduo.
- Transportas: Lenkijos kelių būklė pastaraisiais metais stipriai gerėja. Geležinkelių tinklas taip pat išvystytas.
- Valiuta: Lenkijos valiuta - zlotas (PLN).
Siuntų pristatymas iš Pietų Afrikos į Lenkiją
Norint palyginti siuntų pristatymo paslaugas iš Pietų Afrikos į Lenkiją, galima naudotis platforma "ParcelABC". Ši platforma leidžia palyginti kelias siuntinių pristatymo galimybes, užtikrinant, kad gausite geriausias paslaugas konkurencingiausiomis kainomis.
Valiutos keitimas: Lenkijos zlotas į Pietų Afrikos Respublikos randus
Norint konvertuoti Lenkijos zlotus į Pietų Afrikos Respublikos randus, galima naudotis "Revolut" platforma. Su "Revolut" galima keisti pinigus bet kada, kad ir kur būtum, o kursus ir mokesčius matyti dar prieš konvertavimą.
tags: #Lenkija #Pietų #Afrika #palyginimas