Lesotas: Karalystė Pietų Afrikos apsuptyje
Lesotas, oficialiai Lesoto Karalystė, yra valstybė, įsikūrusi Pietų Afrikoje. Būdamas anklavu, Lesotas iš visų pusių apsuptas Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Ši unikali geografinė padėtis daro Lesotą ypatinga ir įdomia šalimi, turinčia savitą istoriją, kultūrą ir gamtą.
Geografija ir gamta
Lesotas yra kalnuota šalis, dažnai vadinama „karalyste danguje“, nes visa jos teritorija yra aukščiau nei 1400 metrų virš jūros lygio. Šalies reljefą formuoja Drakensbergas (Drakono kalnai). Aukščiausias taškas yra Thabana Ntlenyana (3482 m), o žemiausias - Oranžinės ir Makhalengo upių santaka (1400 m). Vidutinis šalies aukštis siekia 2161 metrą.
Šalis neturi priėjimo prie jūros, tačiau Lesote prasideda Oranžinė upė, kuri teka per PAR ir Namibiją. Šalies kraštovaizdis yra palankus turizmo vystymui dėl savo kalnuoto reljefo.
Klimatas
Lesoto klimatas yra kontinentinis, su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Aukštis virš jūros lygio lemia, kad temperatūros gali būti žemos, ypač kalnuose. Kritulių kiekis skiriasi priklausomai nuo regiono, daugiausiai jų iškrinta vasarą.
Istorija
Manoma, kad seniausi krašto gyventojai buvo bušmėnai, kurie čia įsikūrė dar pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų. Uolose išliko jų piešinių, liudijančių apie seną istoriją. Apie 8 a. atsikraustę bantai nustūmė bušmėnus į pietvakarinę krašto dalį.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
XVII-XVIII a. bantus išstūmė iš šiaurės atsikėlusios basutų gentys. Gyventojai daugiausia vertėsi maisto rinkimu ir medžiokle.
XIX a. 2-3 dešimtmetyje vienas basutų vadų Mošas I suvienijo basutus ir įkūrė Basuto valstybę, kuri apėmė dvigubai didesnę teritoriją nei dabartinė. Sostinė buvo Thaba Bosi. Tuo metu Mošas I turėjo apie 40 000 karių.
1836 m. į kraštą ėmė skverbtis būrai (afrikanai), kurie basutų žemėse įkūrė Oranės laisvąją respubliką. Kiek vėliau čia pasirodė ir britai. Mošas I, naudodamasis jų nesutarimais, bandė išsaugoti šalies nepriklausomybę.
1868 m. Didžioji Britanija, bijodama būrų sustiprėjimo ir siekdama sustiprinti įtaką regione, paskelbė Basutą savo protektoratu ir pavadino Basutolandu.
1910 m. įkūrus Pietų Afrikos Sąjungą, Basutolandą valdė Didžiosios Britanijos vyriausiasis komisaras Pietų Afrikai, kuriam krašte atstovavo komisaras rezidentas. Pietų Afrikos Sąjungos valdžia ne kartą bandė Basutolandą aneksuoti, tačiau nesėkmingai, nes tam nepritarė Didžioji Britanija.
Taip pat skaitykite: Pietų Afrika pagal plotą
1966 m. spalio 4 d. Basutolandas paskelbė nepriklausomybę ir buvo pavadintas Lesoto Karalyste. Karaliumi tapo Mošo I provaikaitis Mošas II.
Po nepriklausomybės paskelbimo Lesotas patyrė politinių neramumų, įskaitant karinius perversmus ir politinę įtampą. Vis dėlto, šalis pamažu stabilizavosi ir ėmė siekti ekonominės plėtros bei socialinės pažangos.
Politika
Lesotas yra konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui. Parlamentą sudaro Senatas ir Nacionalinė Asamblėja.
Šalis yra Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC), Pietų Afrikos muitų sąjungos (SACU), Afrikos Sąjungos (AS) ir Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos zonos (AfCFTA) narė.
Ekonomika
Lesoto ekonomika yra viena mažiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Didelė dalis gyventojų verčiasi žemės ūkiu, tačiau derlingos žemės plotai yra riboti. Svarbus ekonomikos sektorius yra tekstilės pramonė, kuri eksportuoja produkciją į JAV pagal lengvatines prekybos sąlygas.
Taip pat skaitykite: Kelionė prie Titikakos ežero
Šalis susiduria su dideliu nedarbu, skurdu ir ŽIV/AIDS epidemija, kuri daro didelę įtaką gyventojų sveikatai ir gerovei.
Demografija
2021 m. duomenimis, Lesote gyvena apie 2,17 milijono žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 58,9 metų. Didžioji dalis gyventojų priklauso basutų etninei grupei, kalbančiai pietų sotų kalba. Valstybinės kalbos yra pietų sotų ir anglų.
Kultūra
Lesoto kultūra yra turtinga ir įvairi, atspindinti basutų tradicijas ir papročius. Muzika, šokiai ir amatai yra svarbi kultūros dalis. Tradiciniai drabužiai, tokie kaip "basotho blanket", yra neatsiejamas šalies identiteto elementas.
Socialinės problemos
Lesotas susiduria su daugybe socialinių problemų, įskaitant skurdą, nedarbą, ŽIV/AIDS epidemiją ir maisto trūkumą. Maždaug 25 proc. Lesoto suaugusiųjų yra užsikrėtę ŽIV virusu, šalyje itin dažnai gimdymo metu miršta moterys ir kūdikiai.
Vienas iš Lesoto regionų, Mokotlongas, įsikūręs aukštai kalnuose, susiduria su ypač dideliais iššūkiais sveikatos priežiūros ir apsaugos srityse.
Turizmas
Nepaisant socialinių ir ekonominių iššūkių, Lesotas turi potencialą plėtoti turizmą. Kalnuotas kraštovaizdis, tradicinė kultūra ir galimybė patirti autentišką Afrikos gyvenimą traukia vis daugiau turistų.
Santykiai su Pietų Afrika
Būdamas anklavu, Lesotas yra glaudžiai susijęs su Pietų Afrika. PAR yra pagrindinė Lesoto prekybos partnerė, eksportuojanti ir importuojanti prekes bei paslaugas. Lesotas taip pat priklauso Pietų Afrikos muitų sąjungai (SACU), kuri užtikrina laisvą prekių judėjimą tarp narių.
tags: #valstybė #pietų #afrikoje #Lesotas #informacija