Vaišnavų mityba: nuo asmeninės patirties iki bendruomenės ypatumų
Šis straipsnis yra esė, paremta asmenine patirtimi ir sukaupta informacija. Jo tikslas - įvardinti ir apibrėžti priežastis, kodėl autorius atsisuko nuo krišnaitų religinės organizacijos, bei pasidalinti įžvalgomis su kitais, ypač su prisirišusiais prie sektų, bet bijančiais ar neturinčiais galimybių keisti savo gyvenimą, taip pat su tais, kurių artimieji įsitraukę į panašius judėjimus. Straipsnyje siekiama atskleisti tam tikras gaires, už kurių galėtų užsikabinti ieškantys atsakymų, o norintys išsamiau susipažinti su šaltiniais, kuriais rėmėsi autorius, gali kreiptis dėl informacijos anglų ir rusų kalbomis.
Pirmasis susidūrimas ir euforijos laikotarpis
Pirmą kartą su krišnaitų organizacija autorius susidūrė vaikystėje, matydamas pro balkoną praeinantį ekscentriškai apsirengusių, dainuojančių ir šokančių žmonių būrį. Po daugelio metų, 2013 m., atrado laimės mokytojo, besiremiančio krišnaitų religija, paskaitas. Maždaug porą metų autorius jautėsi euforijoje, įtikėjęs, kad pagaliau suprato, kaip iš tiesų reikia gyventi.
Abejonės ir atsitraukimas
Tačiau laikui bėgant, kas rytą kartojant mantrą, lankantis užsiėmimuose ir šventėse, ėmė kilti dviprasmiškų jausmų. Viena vertus, jautėsi saugiai, skaniai, gražiai, išaukštintai, kita vertus - svetimai ir dirbtinai, tarsi skęstų svetimoje, kitatautėje ir kitakultūrinėje fabuloje. Todėl niekada nebuvo aktyvus šio judėjimo praktikas.
2015 metais, būdamas ant euforijos bangos, išgirdo įtakingo bendruomenės nario įrašą „apie elitą, kontroliuojantį pasaulį“, kuriame buvo teigiama, kad popiežius Pranciškus ir britų karališkoji šeima daro nusikaltimus. Šis įrašas stipriai paveikė autoriaus tikėjimą.
Po trejų metų praktikos pradėjo klausti savęs, kodėl, užuot plėsdamas savo sąmonę, jaučia priešingai, tarsi ją sodintų? Kodėl, stengdamasis artėti prie Dievo, jaučiasi kaip akla avis būryje kitų panašių avelių? Bendruomenės lyderiai į šiuos klausimus atsakydavo: „tai valymosi procesas“, „įdėmiau kartok džapą“, „padidinęs ratų skaičių nebenuleisk“, „daugiau tarnauk“, „nedaryk įžeidimų“. Dar vienerius metus pratempęs praktiką, autorius nustojo praktikuoti ir atsitraukė.
Taip pat skaitykite: Vaikas nevalgo mėsos: ką reikėtų žinoti?
Kritikos priežastys ir transcendencijos praradimas
Išėjęs iš organizacijos, autorius ėmė ją kritikuoti, nes tai yra psichologinė savisauga, padedanti išvengti sugrįžimo į ją. Krišnaizmas jam asocijavosi su transcendencija, tačiau pasigilinus daugiau, faktai išstūmė transcendenciją lauk. Autorius rėmėsi ne tik dėdžių ir tetų patirčių pasakojimais, bet ir moksline ekspertize, dešifruojančia kulto veikimo būdus iš psichologinės pusės.
Žmonės patenka į kultines organizacijas ir išbūna ilgus metus dėl įvairių priežasčių. Autoriui kliuvo tam tikri dalykai, kurie jam atrodė kaip spąstai, iš kurių išeiti be galo sunku. Organizacijos nariai, pasitraukus žmogui, pateikia argumentus, tokius kaip „ne pakankamai tarnavo“, „prisidarė įžeidimų“, „nesilaikė reguliuojančių principų“, teigdami, kad toks žmogus degraduoja ir kitą gyvenimą atgims gyvūnu.
Mokytojai, pasekėjai ir dvasingumo iškreipimas
Guru dažnai skraido aukščiausios klasės lėktuvais, jiems renkama mokinių duoklė. Atvykus guru, išnuomojami prabangūs apartamentai, o virtuvės indai turi būti nauji, nenaudoti „karmių“. Autoriui kyla klausimas, kam viso to reikia guru, kuris turėtų būti atsidavęs Krišnai tarnas?
Dvasingumas dažnai sukreivinamas kaip pasiteisinimas, kad atsakomybę perduotų mokytojui, kuris persiima kito žmogaus karmą. Pasekėjai tiesiog klauso mokytojo nurodymų, laikosi keturių reguliatyvių principų ir kartoja mantrą, priimdami viską, kas vyksta, kaip neišvengiamybę. Žmogus, atėjęs į organizaciją, pabėga nuo savęs, o vėliau taupo pinigus, kad nuskristų į Indiją ir ten atrastų tai, ko neturi savyje. Tačiau kelionė į Indiją nereiškia, kad tampama labiau dvasingu. Tai gali būti būdas susireikšminti, lyginant su kitais žmonėmis.
Atėjus į bendruomenę, tave pašlovina, sakydami, kad esi vienas iš tų 2 procentų susivokusių, o kiti - neišmanėliai. Pasekėjai agituojami bendrauti tik su atsidavusiais „bhaktais“. Taip pat yra palanku plauti mokytojo kojas ir vėliau išgerti tą gėrimą, valgyti dvasinio mokytojo maisto likučius, lenktis jo lotoso pėdoms ir bertis sau ant galvos žemę, kurią palietė jo pėdos, platinti bendruomenės religines knygas ir grūsti jas kiekvienam sutiktam, dėvėti ritualinius rūbus ritualų metu. Nepalanku nenusilenkti dvasiniam mokytojui, nes keliausi į pragarą, nuogam maudytis, degintis ir rodyti savo nuogą kūną saulei, nusituštinus nenusimaudyti po dušu, valgyti mėsą.
Taip pat skaitykite: Vaikas nemėgsta sriubos? Išbandykite šiuos metodus
Autorius nesupranta, kaip galima prie svetimų žmonių demonstratyviai lankstytis dvasiniam mokytojui, kodėl turėtų gėdytis ir slėpti savo kūną, kai ir taip daug gėdos įskiepių įgrūsta nuo vaikystės.
Materija ir dvasia
Organizacijoje dažnai materija ir dvasia perskiriami dualiai. Tačiau autorius mano, kad ši realybė irgi yra dvasingumas. Gyvenimas ir dvasingumas yra tapatu.
Tarnystė
Tarnystė yra savaime suprantamas visuomeninis dalykas. Atliekant gerus savanoriškus darbus jautiesi pakylėtai. Tačiau organizacijoje tarnystė turėtų būti atliekama plačiu mastu, visoje Lietuvoje ir už jos ribų, o ne kažkokioje vienoje organizacijoje, kurioje gauni įvertinimus, palaikymą, gražius žodžius, kurie papeni tavo ego. Tarnystė yra neatlygintinas darbas, kur niekas net nesužino, kad tu tarnavai.
Apčiuopiama ir naudą teikianti bendruomenės tarnystė yra kasdieniai vegetariniai pietūs už gerą kainą. Tačiau reikia prisiminti, kad kas su saiku, tas sveika, nes galima lengvai padauginti.
Kaltės jausmas ir ribojimai
Visi šie principai primena vaikų darželio arba paauglių taisykles, kurios riboja žmogų ir skiepija kaltės jausmą. Pavyzdžiui, negalima valgyti skaniai paruoštos burokėlių sriubos ar salotų su svogūnais ir česnakais, nes tai prieštarauja religiniams įsitikinimams.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Kalbant apie azartinius žaidimus, nesantuokinius lytinius santykius, tai yra visuotinės etikos ir moralės klausimai. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, alkoholis, tabakas, juoda ir žalia arbata - viskas, kas su saiku, yra sveika. Bėda tame, kad žmogus turi biologinį mechanizmą ir psichoaktyvios medžiagos gali nugesinti tą saiką, tačiau tai slypi psichologijoje, o ne religijoje.
Dvasinio įšventinimo ritualas ir mantros kartojimas
Bendruomenėje būdingas dvasinio įšventinimo ritualas, kurio metu žmogus gauna dvasinį vardą ir prisižada laikytis 4 reguliuojančių principų bei kartoti 16 ratų maha mantros. Kaltės jausmas yra skiepijamas nuo pat pradžių. Jei turi įšventinimą, negali laužyti principų, tačiau atsiranda fanatikų, kurie nelaužo, o paskui serga. Ir jeigu žmogus po kiek laiko persigalvoja ir sugalvoja atsisakyti įšventinimo, jis patiria „krachą“ ir klausia, kas dabar bus?
Krišnaitai sako, kad mantra valo širdį ir ramina protą. Tačiau dvi ir daugiau valandų mantros kartojimas, pageidautina toje pačioje vietoje, gali sukelti proto disfunkciją. Ši praktika gali būti skirta ne visiems, nes gali atsirasti šalutinių pasekmių. Protas turi turėti aiškumą, o ne tuščias būti.
Vaišnavų mitybos ypatumai
Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos (ISKCON) nariai tiki, kad žemės resursai, gamta ir mūsų kūnai yra Dievo dovanos ir su jais turi būti elgiamasi tinkamai. Vaišnavų filosofija moko, kad visos gyvos būtybės yra susijusios tarpusavyje per Krišną, mūsų bendrą tėvą. Krišnos bhaktai gerbia gyvulių teisę gyventi ir praktikuoja dietą, kuri siekia sumažinti prievartą ir išnaudojimą. Jiems vegetarizmas yra palankiausias gailestingam, draugiškam aplinkai ir nuosekliam gyvenimo būdui.
ISKCON aktyviai propaguoja vegetarizmo privalumus, siūlo skanų, sudvasintą vegetarišką maistą šventyklų lankytojams ir rengia atvirų durų programas su gausiomis vaišėmis. Krišnos judėjimas įkūrė daugiau nei 100 vegetarinių restoranų visame pasaulyje ir išdalino daugiau nei 300 milijonų sotaus, vegetariško maisto davinių vargstantiems per savo padalinį „Food for Life“.
Nors kai kurie Krišnos bhaktai yra veganai, dauguma ISKCON narių yra lakto vegetarai, kurie vengia mėsos, žuvies ir kiaušinių, bet vartoja pieno produktus. Visi Harė Krišna bhaktai yra prieš išnaudotojišką elgesį su gyvuliais, ypatingai karvėmis.
ISKCON įkūrėjas A.C Bhaktivedanta Swami Prabhupada į judėjimo misiją įtraukė teiginį „suartinti bendrijos narius, mokant juos paprastesnio ir natūralesnio gyvenimo būdo.“ Šiuo tikslu ISKCON nariai vysto žemės ūkio bendruomenes, siekdami tapti save aprūpinančiomis, atrasdami ekonomiškus metodus, tokius kaip natūrali kenkėjų ir piktžolių kontrolė, alternatyvaus kuro gamyba, atliekų tvarkymas ir pasėlių rotacija.
Klaidingi įsitikinimai apie Kristaus mitybą
Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Tačiau atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių, verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme. Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą.
Vaišnavų kalendorius ir svarbios datos
Vaišnavų kalendorius grindžiamas mėnulio fazėmis, kurios vadinamos Tithi. Standartinis mėnulio mėnuo turi 30 dienų, todėl yra po penkiolika tithi pilnėjančiam mėnuliui ir dylančiam mėnuliui. Mėnuo prasideda nuo pirmos dylančio mėnulio dienos. Mėnesio vidurį sudaro jaunatis, tada pilnatis yra paskutinė mėnesio diena. Iš viso kalendoriaus, pačios svarbiausios dienos yra Ekadaši, ypatingai palankios dvasiniam tobulėjimui.
Pagrindinės Krišnos inkarnacijos yra Krišna, Rama, Nrisimha. Gaudijos vaišnavams ypatingai svarbios yra Viešpaties Čaitanjos ir Viešpaties Nityanandos atėjimo dienos. Nuo Šri Čaitanyos atėjimo Gaura Purnimos skaičiuojami vaišnavų metai. Skirtingai nuo materialistų, atsidavusieji švenčia ne tik ačarjų atėjimus, bet ir išėjimus.
ISKCON: istorija, veikla ir vertybės
ISKCON, pasaulyje daugiau žinomas kaip Krišnos sąmonės, arba Harė Krišna judėjimas, priskiriamas gaudiya-vaišnavų-sampradajai - vienai iš keturių pagrindinių vaišnavizmo mokyklų, laikomai monoteistine Vedų, arba Hindu kultūros religija. Šios mokyklos religinė-filosofinė doktrina grindžiama nuostatomis, suformuluotomis istoriniuose, sanskrito kalba užrašytuose Vedų kultūros šventraščiuose - Bhagavad-Gitoje ir Šrimad Bhagavatam.
ISKCON‘o atsidavę Dievo vardus šlovina, kartodami maha-mantrą: Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė / Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė.
Šrila Prabhupada pavertė ISKCON‘ą pasaulinio masto organizacija, vienijančia tūkstančius narių ir apjungiančia daugiau nei 108 šventyklas, žemės ūkio bendruomenes, mokyklas, lavinimosi įstaigas, internatus, ar kitokias institucijas, vykdančias įvairiausius visuomeninius ir socialinius projektus ir ženkliai įtakojančias visuomenių raidą ir jų socialinį, kultūrinį ir dvasinį vystymąsi.
ISKCON‘o veiklos tęstinumu rūpinasi bendrijos nariai, vadovaujami GBC. Valdantysis GBC organas yra GBC Taryba, ne rečiau kaip kartą metuose susirenkanti šventame Majapuro mieste Vakarų Bengalijoje, Indijoje.
ISKCON‘o nariai, sekdami Šrila Prabhupados priesakais, laikosi tam tikros religinės praktikos: kartoja Šventus Dievo vardus, laikosi tam tikrų reguliuojančių principų.
ISKCON‘as, kaip vienas pagrindinių Vedų kultūros nešėjų ir skleidėjų Vakarų pasaulyje, be abejonės, daro didelę įtaką šių visuomenių raidai, vystymuisi, dorovei ir moralinių savybių formavimui.
ISKCON‘as nuo pat savo veiklos pradžios skiria didelį dėmesį alkstančiųjų maitinimui prasadu, - Dievui paaukotu maistu.
ISKCON‘o atsidavę skleidžia Krišnos sąmonės judėjimo idėjas ne vien platindami knygas, bet ir per harinamas, paskaitas, seminarus, šventes, festivalius, rekolekcijas, alternatyvų švenčių organizavimą, didelį dėmesį, skiriamą šeimoms ir jų stabilumo išsaugojimui, vienuolynų, kaimo bendruomenių, labdaros-paramos fondų, dorovinio ugdymo vaikų darželių-mokyklėlių, dvasinio ugdymo mokyklų, aukštojo mokslo įstaigų, jogos ir sveikatingumo mokyklų bei centrų, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir slaugos namų, ajurvedinių grožio ir masažo salonų, Vedų kultūrą pristatančių šokio meno mokyklų ar teatro trupių ir kolektyvų kūrimą ir palaikymą, skurstančiųjų maitinimą, vegetarinių užkandinių ir restoranų tinklo steigimą, vegetarinio maisto gaminimo kursų organizavimą, prasado gaminimą ir platinimą, ekologiškų maisto ir kosmetikos produktų gamybą ir platinimą, astrologinių paslaugų teikimą, vastu principų diegimą architektūroje ir interjere, ir, be abejo,- siekį ugdyti ISKCON‘o narių ir visos visuomenės dorovę ir moralę bei sugebėjimą mokyti ir pamokslauti savo asmeniniu pavyzdžiu.
Vaišnavų vasaros festivalis
Kiekvienais metais vyksta Vaišnavų vasaros festivalis, į kurį kviečiami visi norintys prisijungti prie nuostabaus ir nuotaikingo festivalio. Festivalyje vyksta kirtanai, seminarai, dievybių sveikinimai, paskaitos.
Vegetarinė mityba: nauda ir iššūkiai
Pastaraisiais metais vegetarinė mityba sulaukia vis daugiau dėmesio. Gaudijos vaišnavų religinė bendruomenė laikosi griežtų vegetarinių principų, nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių ir grybų.
Vegetarinė mityba yra siejama su mažesne rizika nutukti, sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Tačiau veganinė mityba, sudaryta tik iš augalinės kilmės maisto produktų, negali būti laikoma visaverte ir subalansuota.
Pagrindinės maisto medžiagos, kurių rizikuoja pritrūkti veganai, - tai aukštos biologinės vertės baltymai, vitaminai B12 ir D, geležis, cinkas, selenas ir omega 3 riebalų rūgštys. Vitaminas B12 - bene vienintelė ir niekaip nepakeičiama medžiaga, gaunama tik su gyvūninės kilmės maistu. Todėl veganai turėtų vartoti gydytojo paskirtus vitamino B12 papildus.
Tyrimai rodo, jog gerai suplanuota vegetariška (ir veganiška) mityba yra visiškai pakankama vaiko pilnaverčiam brendimui.
Specialistų nuomonės ir rekomendacijos
Gydytoja dietologė psichoterapeutė Rasa Audickienė įspėja, kad vegetariška ir veganiška mityba, ypač nebrandžiame amžiuje, gali vesti prie labai pavojingų sutrikimų. Dietistė Rūta Symenaitė sako, jog mėsa vaiko organizmui reikalinga dėl baltymų gausos, tinkamo nepakeičiamų aminorūgščių santykio, vitaminų bei mineralų.
Jei nusprendėte savo vaiką maitinti vegetariškai ar veganiškai, svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai baltymų, geležies, vitamino B12 ir kitų svarbių maisto medžiagų, pasikonsultuoti su gydytoju dietologu dėl maisto papildų vartojimo, stebėti vaiko augimą ir vystymąsi.
Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė pataria, kad vaikai turi būti ne tik sotūs, bet sotūs pilnaverčiu maistu.