Pietų kranto vaisiai: rūšys, auginimas ir nauda

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias pietų kranto vaisių rūšis, jų auginimo ypatumus ir naudą sveikatai. Nuo atogrąžų miškų augalų iki Lietuvoje auginamų egzotinių vaisių - atrasime platų ir įdomų pasaulį.

Atogrąžų miškų augalai

Pietų krantas pasižymi didele augalijos įvairove, ypač atogrąžų miškuose. Čia auga daugybė vaisius vedančių augalų, kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi.

Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis L.)

Šis didingas medis, kilęs iš drėgnų atogrąžų Indijos miškų, yra vienas iš senesnių ir didžiausių pietų kranto augalų. Bengalinis fikusas gali užaugti iki 30 metrų aukščio ir išgyventi iki 3000 metų. Augalas turi apie 17% kaučiuko.

Sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.)

Seniausia ir didžiausia pietų kranto palmetinė sabalpalmė, kilusi iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, siekia 25 m aukštį. Jos žiedai yra balti ir kvepia. Aborigenai šį augalą vadina „kopūstine palme“, nes valgo jaunus lapus kaip daržoves.

Tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.)

Šis augalas, vadinamas „atogrąžų duona“, kilęs iš Pietryčių Azijos. Tai aukšta (iki 15 m) žolė su stipriu šakniastiebiu ir trumpu stiebu, kurio tariamas stiebas sudarytas iš lapų makščių.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Avokadas (Persea americana L.)

Šis augalas, paplitęs Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ispanų buvo pavadintas „avokado“.

Taškuotoji justicija (Justicia brandegeana Wassh. ir L. B. Smith)

Šis puskrūmis kilęs iš Meksikos.

Bromelijinių šeimos augalai (Bromeliaceae Juss.)

Šie augalai skirstomi į 3 pošeimius pagal maisto medžiagų pasisavinimo būdus.

Papajinis melionmedis (Carica papaya L.)

Šis augalas natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės. Jis žydi ir dera ištisus metus, tačiau gyvena tik 4-5 metus. Vaisiai vadinami uogomis, o jų minkštime gausu vitaminų A, B, C, D ir cukraus.

Raudonoji mangrovė (Rhizophora mangle L.)

Šie medžiai auga užliejamose jūros pakrantėse ir turi orines šaknis, kurios leidžia pasisavinti orą tiesiai iš atmosferos. Šaknys būna įvairių formų: vertikaliai aukštyn auga kvėpuojamosios šaknys, o ramstinės šakotosios šaknys auga iš augalo pagrindo ir linksta žemyn.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Cikinių šeimos augalai (Cycadaceae Pers.)

Tai nedidelė atogrąžose ir paatogrąžiuose auganti plikasėklių augalų grupė. Daugumos augalų išvaizda panaši į palmes, todėl jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio kykas - palmė. Šie augalai yra endemai, t. y. atskirų genčių rūšys auga tik tam tikroje, griežtai apibrėžtoje teritorijoje. Cycas genties augalai paplitę Rytų Azijoje, Šiaurės rytų Australijoje ir Madagaskare.

Palmero doryante (Doryanthes palmeri Benth.)

Šis augalas auga Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Tai daugiamečiai visžaliai augalai su tamsiai žaliais, banguotais lapais. Žiedai stambūs, ryškiai raudoni, sutelkti į piramidišką varpą.

Skėtiškoji ratiklė (Pisonia umbellifera)

Šis augalas paplitęs Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Gerai auga tiek šviesoje, tiek šešėlyje.

Tikroji dracena (Dracaena draco L.)

Šis augalas kilęs iš Kanarų salų ir užauga iki 10 m aukščio. Jis vadinamas „drakono medžiu“. Tai ilgaamžiai medžiai, galintys išgyventi iki 3-6 tūkstančių metų. Sužeidus augalą, teka raudonos sultys, vadinamos „drakono krauju“.

Baltoji strelicija (Strelitzia alba (L. f.) Skeels)

Šis augalas savaime auga drėgnose Pietų Afrikos srityse (Kapo provincijoje). Strelicijos žiedo struktūra labai įdomi: pirmiausia išauga kieta pažiedė, kuri pasisuka nuo stiebo ir pasidaro panaši į paukščio galvą. Iš jos išauga žiedas ant trumpo koto su 3 vainiklapiais. Iš jų 2 lapeliai suaugę, tai sudaro strėlės pavidalo nektarinę.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Persimonai: egzotiškas skonis Lietuvoje

Iš šiltųjų kraštų oranžiniai persimonų vaisiai į Lietuvą atkeliauja pačiu tamsiausiu laikotarpiu - gruodžio mėnesį. Persimonai vedantys rytiniai, dar vadinami japoniniais, juodmedžiai (Diospyros kaki) priklauso prie juodmedinių (Ebenaceae) šeimos persimonų (Diospyros) genties augalų. Šių augalų tėvynė - Kinija. Būtent iš čia persimonai pasklido į skirtingas pasaulio vietas. XIX a. pirmajame dešimtmetyje jie pradėti auginti Kalifornijoje bei Pietų Europoje.

Persimonų auginimas

Šiais laikais persimonai užauga ne tik Kinijoje, bet ir Italijoje, Ispanijoje, Egipte, arabų šalyse, Pietryčių Azijoje bei Amerikoje - šalyse, kuriose vyrauja subtropinis ir tropinis klimatas. Tačiau yra vietovių, kur šie vaismedžiai auginami ir atšiauresnėmis klimato sąlygomis dėl selekcininkų išvestų atsparių ir derlingų veislių. Jų šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 1500.

Persimonų populiarumo istorija

Persimonai mėgstamais vaisiais tapo ne iškart. Šiaurės Amerikos pirmieji gyventojai persimonų paragavo, tačiau nepatiko sutraukiantis jų skonis. Maždaug tų pačių pojūčių patyrė ir europiečiai. Tik vėliau paaiškėjo, kad persimonų negalima liesti iki pirmųjų šalčių, nes tik jų paspirginti jie subręsta ir įgauna puikų skonį. Didžiausias persimonų vartojimo bumas pasaulyje kilo, kai apie 1846-1848 m. Amerikos admirolas Metju Peris parsivežė šių vaisių iš Japonijos. Tuo metu jie buvo vadinami japoniškais, arba rytietiškais, persimonais.

Persimonų nauda

Persimonai vertinami dėl didelių, sultingų ir vertingų vaisių. Jie saldūs, nes jų sudėtyje yra 13-20 proc. cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės. Persimonuose taip pat yra organinių rūgščių - 0,05-0,20 proc., vitaminų C, A, P, karoteno, rauginių medžiagų, makro- ir mikroelementų - kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo.

Persimonų vartojimas

Vaisiai gali būti atsargiai, nepažeidžiant odelės nuskinami prieš prinokstant ir sandėliuojami. Jie vartojami švieži, kai gerai sunoksta ir net pernoksta. Šių vaisių nokimą galima pagreitinti 12 valandų palaikius šiltame (30-40 ºC) vandenyje. Persimonus, kaip ir figas, galima džiovinti, skanios ir jų uogienės.

Persimonų auginimas Lietuvoje

Persimonų vaisių galima pabandyti užsiauginti ir Lietuvoje, juolab kad ne viename medelyne galima nusipirkti šiuos vaisius vedančių augalų sodinukų. Tačiau renkantis jų veisles būtina žinoti, kurios mūsų šalyje sėkmingai peržiemos net ir tada, kai užklups tikrai žvarbi žiema. Kaukaziniai juodmedžiai atlaiko tik nedidelį šaltį - iki -15 ºC, todėl, temperatūrai dar žemiau nukritus, vaismedžiai gali nušalti. Rekomenduojama kur nors užuovėjoje sodinti amerikinius juodmedžius arba jų hibridus, kurie gaunami kryžminant afrikines ir rytines veisles.

Gilinis vaisėdis: kenkėjas

Gilinis vaisėdis (Cydia splendana) yra kenkėjas, pažeidžiantis ąžuolų giles, valgomojo kaštainio vaisius, buko ir lazdyno riešutus.

Morfologija

Drugio ilgis 6-8 mm, išskleistų priekinių sparnų plotis 16-20 mm. Kūnas rusvai pilkos spalvos. Priekiniai sparnai ištisę, pelenų spalvos, su subtiliu piešiniu susidedančių iš linijų, taškų ir šviesių dėmių. Ant sparnų išorinio krašto yra rusvai geltona, ovalo formos dėmė atskirta juoda zona nuo pagrindinės sparno dallies. Šereliai yra rusvai geltoni su blizgesiu.

Biologija

Drugių skraidymo laikotarpis nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėn. Patelės deda kiaušinėlius pavieniui ant jaunų gilių prie gvildo pakraščio. Liepos mėn. išsiritę vikšrai pasiekia gvildo pagrindą, kurį minuoja padarydami trumpus rudos spalvos takus, po to įsigraužia į gilės vidų. Dėl šios priežasties gvildo vidinėje pusėje ir gilės pagrindo išorinėje pusėje atsiranda netaisyklingos formos tamsus randas. Viduje gilės vikšras suėda sėklaskiltes, o tuščias vietas užpildo trupinėlių pavidalo rusvais ekskrementais laisvai sujungtais voratinklinėmis gijomis. Rugsėjo pradžioje pažeistos gilės žaliame fone turi rusvas dėmes ir prieš laiką nukrenta ant žemės. Vikšras maitinasi gilėje nuo rugpjūčio iki rugsėjo, o po to išgraužia ovalo formos išlindimo angą ir tarp nukritusių lapų pasigamina plokščią, plonasienį, nešvariai baltos spalvos kokoną, kuriame žiemoja. Lėliuke virsta pavasarį.

Ekologija

Rūšis paplitusi pietinėje ir vidurio Europoje, pietinėje Švedijos dalyje, taip pat Rusijos europinėje dalyje ir Kaukaze. Lenkijoje paplitęs ąžuolynuose arba miškuose su ąžuolo priemaiša. Vystosi paprastojo, bekočio ir raudonojo ąžuolų gilėse, be to, valgomojo kaštainio vaisiuose, buko ir lazdynų riešutuose. Turi didelę ūkinę reikšmę daugelyje kraštų.

Kitos pietų kranto vaisių rūšys ir auginimo patarimai

Pietų krantas pasižymi didele vaisių ir uogų įvairove. Štai keletas populiariausių rūšių ir patarimų, kaip jas auginti:

Abrikosai

Abrikosai - vertingiausi iš Lietuvoje auginamų kaulavaisių, turintys geriausią skaidulų ir cukrų santykį, bei vaistines savybes turintys vaisiai. Jie turtingi flavonoidų, antioksidantų, fosforo, kalio, beta-karotenoidų (vit. A).

Auginimo patarimai:

  1. Sodinkite abrikosą ten, kur nėra didelių temperatūros svyravimų.
  2. Neriškite nieko prie kamieno, nes abrikosų žievė jautresnė iššutimui.
  3. Sodinkite abrikosus tik užuovėjose nuo sausų rytų ir šiaurės krypčių vėjų.
  4. Nesodinkite abrikoso sunkiame dirvožemyje.
  5. Parinkite vietą „antkalniu“, jokiu būdu ne dauboje ar šalčio kišenėje.
  6. Privenkite ankstyvų, anksti žydinčių veislių, jei gyvenate Rytų Lietuvoje.

Agrastai

Aronijos - vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas, visiškai atsparus ir abosoliučiai nereiklus augalas. Juodavaisė aronija yra vertingesnė už šilauoges. Ji atspari šalčiams, jos nepuola kenkėjai, nebijo oro užterštumo, nereikia rūgštinti ar kaip nors specialiai ruošti dirvos.

Aronijos

Aronijos - vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas, visiškai atsparus ir abosoliučiai nereiklus augalas. Juodavaisė aronija yra vertingesnė už šilauoges. Ji atspari šalčiams, jos nepuola kenkėjai, nebijo oro užterštumo, nereikia rūgštinti ar kaip nors specialiai ruošti dirvos.

Avietės

Avietės ir jų hibridai gali būti vasarinės ir remontantinės veislės.

Braškės

Braškės - visų mėgstamos sodo uogos, turtingos vitamino C ir polifenolių.

Bruknės

Uogos vartojamos šviežios, pašaldytos ir kitaip perdirbtos: uogienėse, džemuose, saldžiuose ir aštriuose padažuose, rauginamos, džiovinamos ir t.t. Lapai naudojami arbatose, tačiau negalime gerti jų reguliariai. Lapai gali būti džiovinami ir naudojami kaip vaistinė medžiaga.

Figmedžiai

Figmedis - bene lengviausiai auginamas terasos augalas, kuris ne tik dekoratyvus ir praktiškas, bet ir vertingas vaistinis augalas.

Gervuogės

Gervuoges auginti nesudėtinga, joms reikalinga panaši dirva kaip avietėms - rūgšti ir derlinga. Geriausia - saulėta vieta užuovėjoje. Gervuogės būna tiesiastiebės, vijoklinės arba pusiau tiesiastiebės. Visos gervuogės reikalauaja vienokių ar kitokių atramų.

Kriaušės

Kriaušės nuo seno auginamos Lietuvoje, o šiuolaikinės krisušės yra žemesnio augumo.

Medlievos

Nektarinai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje.

Persikai

Persikai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų.

Sausmedžiai

Valgomasis sausmedis - tai viena pirmųjų uogų sode ir kartu tai vienas lengviausiai auginamų uogakrūmių. Jis prisitaiko prastose ir net rūgščiose dirvose, išlaiko 40 laipsnių šaltį, todėl gali augti net vazone. Sodinant melsvauogius sausmedžius yra viena pagridinė taisyklė - būtina sodinti bent tris skirtingas veisles, kad pasiekti maksimalų derlių (iki 1.5-2.5 kg nuo krūmo). Ir yra vienas žinotinas dalykas - kai augalas labai sparčiai augina ir nokina uogas (birželio mėn.), tuo metu jam reikia papildomo palaistymo.

Serbentai

Serbentai: auginami kaip daugiašakis krūmas derlingoje puveningoje dirvoje. Toleruoja įvairią dirvą, taip pat šarmingą.

Aktinidijos

Aktinidijos yra dvinamiai (kryžmadulkiai) augalai (lianos), kilę iš Pietryčių Azijos tropinių miškų. Jų būna ir moteriškos, ir vyriškos giminės. Taigi norint, kad šie augalai derėtų, būtina pasisodinti ir vienų, ir kitų.

tags: #pietu #krastu #vaisiai #rūšys

Populiarūs įrašai: