Vaiko mityba virš vienerių metų: rekomendacijos ir patarimai tėvams

Nors prieš dešimtmetį Lietuva galėjo didžiuotis vaikų sveikatos rodikliais, situacija nuolat blogėja. Tėvų formuojami netinkami mitybos įpročiai pastebimi net tarp 1-3 metų vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai organizuoti vienerių metų vaiko mitybą, pateiksime konkrečius patarimus, receptus ir atsižvelgsime į individualius vaiko poreikius.

Bendrieji mitybos principai vienerių metų vaikui

Vienerių metų vaiko mitybos pagrindas - įvairus ir subalansuotas racionas. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai energijos, būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, reikalingų tolesniam augimui ir vystymuisi.

Kalorijų poreikis

Apskaičiuojama, kad 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra tik orientacinė reikšmė. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl kalorijų poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo aktyvumo lygio, medžiagų apykaitos ir augimo tempo.

Pagrindinės maisto produktų grupės

Vienerių metų vaiko mityboje turėtų būti atstovaujamos visos pagrindinės maisto produktų grupės:

  • Grūdai: duona, košės (avižinė, grikių, kukurūzų, ryžių), makaronai.
  • Daržovės: morkos, bulvės, brokoliai, žiediniai kopūstai, moliūgai, cukinijos ir kt.
  • Vaisiai ir uogos: obuoliai, kriaušės, bananai, uogos (braškės, mėlynės, avietės ir kt.).
  • Baltymai: mėsa (vištiena, kalakutiena, jautiena), žuvis (lašiša, menkė), kiaušiniai, ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai).
  • Pieno produktai: jogurtas, kefyras, varškė, sūris.
  • Riebalai: augaliniai aliejai (alyvuogių, saulėgrąžų), sviestas.

Maitinimo dažnumas

Rekomenduojama vienerių metų vaiką maitinti 3 pagrindiniais patiekalais ir 2-3 užkandžiais per dieną. Svarbu stebėti vaiko alkio ir sotumo signalus ir nepermaitinti jo. Vaikas pats geriausiai jaučia, kiek jam reikia maisto.

Taip pat skaitykite: Gimtadienio pyrago idėjos

Konkrečios rekomendacijos dėl maisto produktų

Grūdai

Košės yra puikus energijos šaltinis ir lengvai virškinamos. Rekomenduojama rinktis pilno grūdo košes, nes jos turtingesnės skaidulomis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Duoną galima duoti tiek baltą, tiek pilno grūdo, tačiau geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir druskos. Makaronus geriausia rinktis iš kietųjų kviečių veislių. Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.

Daržovės

Daržovės yra svarbus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Jas galima virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti. Svarbu įvairinti daržoves, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti morkų, bulvių, brokolių, žiedinių kopūstų, moliūgų, cukinijų ir kt. Daržoves reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais, kad vaikas neuždustų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

Vaisiai ir uogos

Vaisiai ir uogos yra natūralus cukraus, vitaminų ir mineralų šaltinis. Juos galima duoti šviežius, virtus arba keptus. Svarbu įvairinti vaisius ir uogas, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti obuolių, kriaušių, bananų, uogų (braškių, mėlynių, aviečių ir kt.). Vaisius ir uogas reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais arba sutrinti, kad vaikas neuždustų. Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti.

Baltymai

Baltymai yra svarbūs augimui ir vystymuisi. Mėsą geriausia rinktis liesą (vištiena, kalakutiena, jautiena). Žuvį rekomenduojama duoti 1-2 kartus per savaitę. Kiaušinius galima duoti virtus arba keptus. Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai) yra puikus baltymų šaltinis, tačiau juos reikia gerai išvirti, kad būtų lengviau virškinami. Mėsą, žuvį ir kiaušinius reikia gerai termiškai apdoroti, kad būtų sunaikintos bakterijos. Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams). Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama.

Pieno produktai

Pieno produktai yra svarbus kalcio ir vitamino D šaltinis. Jogurtą, kefyrą ir varškę geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir dažiklių. Sūris gali būti duodamas nedideliais kiekiais. Pieną rekomenduojama duoti ne daugiau kaip 500 ml per dieną. Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė.

Taip pat skaitykite: Idėjos tortui pirmajam gimtadieniui

Riebalai

Riebalai yra svarbūs energijos šaltinis ir reikalingi vitaminų A, D, E ir K įsisavinimui. Augalinius aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų) galima naudoti salotoms gardinti arba maistui gaminti. Sviestas gali būti tepamas ant duonos. Svarbu vengti transriebalų, kurie randami keptuose ir perdirbtuose maisto produktuose. Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.

Receptai vienerių metų vaikui

Štai keletas paprastų ir maistingų receptų, kurie puikiai tinka vienerių metų vaikui:

Avižinė košė su vaisiais

Ingredientai:

  • 1/2 puodelio avižinių dribsnių
  • 1 puodelis vandens arba pieno
  • 1/2 obuolio, supjaustyto smulkiais gabalėliais
  • 1/4 puodelio uogų (braškės, mėlynės, avietės)

Gaminimo būdas:

  1. Užvirkite vandenį arba pieną.
  2. Suberkite avižinius dribsnius ir virkite ant mažos ugnies 5-7 minutes, kol košė sutirštės.
  3. Įmaišykite obuolius ir uogas.
  4. Atvėsinkite ir patiekite.

Daržovių sriuba

Ingredientai:

  • 1 morka, supjaustyta kubeliais
  • 1 bulvė, supjaustyta kubeliais
  • 1/2 cukinijos, supjaustytos kubeliais
  • 1/4 brokolio, susmulkinto
  • 4 puodeliai vandens arba sultinio

Gaminimo būdas:

  1. Užvirkite vandenį arba sultinį.
  2. Suberkite morkas, bulves ir virkite 10 minučių.
  3. Suberkite cukinijas, brokolius ir virkite dar 5 minutes, kol daržovės suminkštės.
  4. Sutrinkite sriubą blenderiu iki vientisos masės.
  5. Atvėsinkite ir patiekite.

Vištienos kukuliai su bulvių koše

Ingredientai:

  • 200 g maltos vištienos
  • 1/4 svogūno, smulkiai supjaustyto
  • 1 šaukštas džiūvėsėlių
  • 2 bulvės, nuluptos ir supjaustytos
  • 1/4 puodelio pieno
  • 1 šaukštas sviesto

Gaminimo būdas:

  1. Sumaišykite maltą vištieną, svogūną ir džiūvėsėlius.
  2. Suformuokite mažus kukulius.
  3. Išvirkite kukulius vandenyje arba garuose, kol jie iškeps.
  4. Išvirkite bulves.
  5. Sutrinkite bulves su pienu ir sviestu iki vientisos masės.
  6. Patiekite kukulius su bulvių koše.

Dienotvarkė ir patiekalai

  • Pusryčiai: Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis. Tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
  • Laikas lauke.
  • Pietūs: Pietums galima pagaminti sriubos, troškinio, mėsos ar žuvies kotletukų. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
  • Žaidimai, sportas, piešimas ir kitos veiklos.
  • Užkandis: Puikiai tinka vaisiai, riešutai, supjaustytos šviežios daržovės, kokteilis. Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
  • Pratinti vaiką prie namų ruošos: galima sugalvoti saugius, namų ruošos darbelius, kad pagelbėtų šeimos nariams.
  • Vakarienė: Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.
  • Ramūs žaidimai: puikiai tiktų stalo žaidimai.
  • Maudynės.

Patarimai, kaip skatinti sveiką mitybą

  • Būkite pavyzdžiu: vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Valgykite sveiką maistą kartu su vaiku.
  • Įtraukite vaiką į maisto gaminimo procesą: leiskite vaikui padėti plauti daržoves, maišyti ingredientus ir pan.
  • Padarykite maistą įdomų: patiekite maistą įvairiais būdais, pavyzdžiui, supjaustykite daržoves įdomiomis formomis. Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
  • Nebauskite už atsisakymą valgyti: jei vaikas atsisako valgyti tam tikrą maistą, neverskite jo. Tiesiog pasiūlykite jam kitą kartą.
  • Ribokite saldumynų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą: šie produktai dažnai turi daug cukraus, druskos ir riebalų, kurie nėra naudingi sveikatai. Nuo mažumės suformuojame blogus maitinimosi įpročius, nes dažniausiai patys valgome neteisingai. Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.
  • Skatinkite gerti vandenį: vanduo yra geriausias gėrimas vaikui. Venkite saldžių gėrimų, tokių kaip sultys ir gazuoti gėrimai. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
  • Pasitarkite su gydytoju arba dietologu: jei turite klausimų ar abejonių dėl vaiko mitybos, pasitarkite su specialistu.
  • Kaip galėtume vaikus sudominti sveikatai palankiu maistu? Įtraukti vaikus į maisto gamybą, rodyti vaizdžiai kas atsitinka, kai valgoma daug nesveiko maisto - pvz.: dantų sveikata, ėduonis.
  • Stengtis kuo daugiau gaminti patiems: nes tik patys gamindami žinome su kokiais riebalais kepame, kokią druską, kokius prieskonius naudojame.
  • Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
  • Būti geru pavyzdžiu vaikui: nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.
  • Kai vaikas nesidomi nauju maistu: tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.
  • Būkite kantrūs: Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.

Atsargumo priemonės

Svarbu atkreipti dėmesį į produktus, kurie gali sukelti alergiją. Dažniausiai alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, sojos ir kviečiai. Jei pastebėjote, kad vaikui pasireiškia alerginė reakcija, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Taip pat svarbu vengti produktų, kurie gali būti pavojingi užspringti, pavyzdžiui, riešutų, vynuogių, kietų saldainių ir dešrelių. Šiuos produktus reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais arba visiškai vengti.

Nerekomenduojama duoti vaikui medaus iki vienerių metų, nes jame gali būti bakterijų, sukeliančių botulizmą.

Taip pat skaitykite: Baldakimo pasirinkimo ir montavimo gidas

Savarankiškumo ugdymas ir mityba

Savarankiškumo ugdymas ir mityba yra neatsiejami vienas nuo kito. Mažyliui pradėjus valgyti pačiam yra ne tik lavinama smulkioji motorika, bet ir ugdomi teisingi mitybos įpročiai. Vaikas mokosi gražiai elgtis prie stalo. Vienerių - trejų metų mažylis jau pradeda mokytis gerų manierų. Pasakokite apie jas, rodykite pavyzdį, pagirkite vaiką, jei jis pasako skanaus ar ačiū. Atsiminkite, kad vaiko įgūdžiai vis dar nėra tobuli, tad nebarkite jo, jei jam nesiseka pavalgyti visiškai tvarkingai.

Leiskite vaikui pačiam rinktis maistą iš to, ką siūlote. Skatinkite jį valgyti savarankiškai, net jei jis apsivelia. Naudokite specialius įrankius, pritaikytus vaikams, pavyzdžiui, šaukštelius su trumpomis rankenomis ir dubenėlius su prisiurbiamaisiais dugnais.

Svarbiausia - kantrybė ir supratimas. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.

Svarbūs aspektai, į kuriuos atkreipti dėmesį

  • Maistinių medžiagų santykis: Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
  • Alkio ir saikingumo jausmas: Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
  • Kalorijų poreikis pagal amžių: Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
  • Druskos kiekis: Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
  • Cukraus kiekis: Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
  • Skaidulinės medžiagos: Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal.
  • Maisto kokybė ir gaminimo būdas: Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
  • Valgymo aplinka: Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

  • Blogi maitinimosi įpročiai nuo mažumės: Formuojami valgant nesveikus užkandžius, dažnai valgant greitą, šaldytą maistą, kuris įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto. Vaikų mityboje stinga gerųjų riebalų, skaidulų, vaikai mažai valgo žuvies, daržovių.
  • Netinkamas pavyzdys: Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo.
  • Per didelis perdirbto maisto suvartojimas: Daugėja jaunuolių su įgytomis ligomis dėl padidėjusio perdirbto ir greito maisto suvartojimo. Daugelis maisto produktų nebeturi tokios maistinės vertės kaip anksčiau.
  • Geležies trūkumas: Dažna vaikų problema - geležies trūkumas. Įtraukite į mitybą žalias daržoves, jautieną, subproduktus (jeigu valgo), sezamų sėklas ar tahini, ankštinius, džiovintus abrikosus, dilgėles, burokėlius, špinatus, petražoles.
  • Bloga burnos higiena: Dantukams kenkia saldumynai ir bloga dantų higiena. Melionai, salierai, kriaušės, agurkai, morkos pasižymi dideliu vandens ir mineralų kiekiu, padedančiu išlaikyti sveikesnius dantukus. Taip pat reikalingi baltymai, kurie stiprina emalį.
  • Prastėjanti akių sveikata: Mokyklinukai dažnai susiduria ir su prastėjančia akių sveikatos būkle. Visi geltonos, raudonos, oranžinės, tamsiai žalios spalvos vaisiai, daržovės, uogos, mėlynės. Juose gausu antioksoidantų liuteino ir zeaksantino.
  • Miego problemos: Vengti saldumynų po pietų ir vakare.

Vaikų sveikata ir mityba: papildomi aspektai

  • Imuniteto stiprinimas po ligų: Nuo rudens darželiuose ypatingai padaugėjo užkrečiamų ligų atvejų (gripas, Covid, skarlatina, tymai ir kitos) po kurių gydymo vaikų organizmas būna išsekęs. Jeigu yra ar buvo geriami antibiotikai, tai reiškia, jog mitybą reikėtų praturtinti probiotikais. Natūralus, probiotinis maistas yra raugintas, pavyzdžiui rauginti kopūstai ar agurkai, graikiškas jogurtas, kefyras.
  • Blogėjanti šauktinių sveikata: Neseniai vyko vaikų mitybos konferencija Seime ir LR prezidento patarėjas, Paulius Gradeckas, pasidalino, jog dabartinė šauktinių sveikata turi blogėjančią tendenciją, t.y. daugėja jaunuolių su įgytomis ligomis. Per sveikiausią savo gyvenimo laikotarpį, pirmus 18 gyvenimo metų, jaunimas jau įgyja ligas, kurios per ateinančius metus tik aštrės.

tags: #vaiko #mityba #virs #vieneriu #metu #rekomendacijos

Populiarūs įrašai: