Vaikai virš 45 metų: rizika ir realybė
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai moterys ryžtasi susilaukti vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Lietuvoje vidutinis gimdyvių amžius artėja prie 30 metų, ir nemažai moterų kūdikių susilaukia perkopusios 35-40 metų. Ši tendencija stebima visame pasaulyje ir yra susijusi su įvairiomis socialinėmis, ekonominėmis ir asmeninėmis priežastimis. Tačiau, nors medicinos pažanga leidžia moterims lanksčiau planuoti savo gyvenimus, nėštumas vėlesniame amžiuje yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir rizikomis, kurias svarbu žinoti ir įvertinti.
Kodėl moterys atideda motinystę?
Pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys atideda motinystę, yra noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais.
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Gydytoja K. Mačiulienė pastebi, kad vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau.
Sunkumai pastojant vyresniame amžiuje
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria vyresnio amžiaus moterys, yra sunkumas pastoti. Sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Nėštumo rizika vyresniame amžiuje
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.
Taip pat skaitykite: Individualūs mitybos poreikiai darželyje
Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti. Jeigu būsimajai mamai - 35 m. ir daugiau, dažniau prireikia Cezario pjūvio operacijos.
Chromosomų patologijų rizika
Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 iš 20. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento dr. Vlado Gintauto, dažniausiai pasitaikantys apsigimimai susiję su vadinamosiomis chromosominėmis anomalijomis. Bene dažniausiai pasitaiko Dauno, Edvardso ir Patau sindromai. Tai įgimtos sunkios ligos, nulemiančius vaiko raidos sutrikimus. Visi šie sindromai susiję su moters amžiumi - kuo ji vyresnė, tuo rizika didesnė. Tuo tarpu vyro amžius šioms anomalijoms neturi įtakos.
Moters tikimybė pagimdyti per savo gyvenimą vaiką su Dauno sindromu yra 1 iš 600-700. Jei moteris 20-metė, jos rizika siekia vos 1 iš 1800, 35 metų moteriai rizika jau yra 1 iš 300, 40-metei - 1 iš 80. Tuo tarpu Edvardso sindromo - maždaug 1 iš 10-20 tūkst.
Vyrų amžiaus įtaka
Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktoriaus prof. Algirdo Utkaus, vyrams rizikos riba turėti vaiką su genetine liga - 42 metai. Statistiškai paskaičiuota, kad tokių vyrų šeimose, nors ir nežymiai, padidėjusi kai kurių vadinamųjų monogeninių ligų, atsirandančių dėl vieno geno pakitimo, rizika.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?
„Viena iš tokių ligų - achondroplazija. Pagrindinis jos požymis - žemas ūgis. Vyrai auga maždaug iki 1,40 cm, moterys - iki 1,30 cm. Tai labai žemo ūgio žmonės, bet jų intelektas normalus. Buitine kalba jie vadinami liliputais - neretai juos galime pamatyti vaidinančius filmuose, dirbančius cirke. Su šia liga gimsta 1 iš 10 tūkst. kūdikių, taigi Lietuvoje kasmet gimsta 1-2 tokie vaikai“, - pasakojo genetikas.
Kitos ligos, kurios gali būti susijusios su vyresniu tėvo amžiumi: osifikuojantis miozitas, Aperto sindromas, osteogenesis imperfecta - trapių kaulų sindromas.
Mokslinėje literatūroje galima rasti duomenų, kad vyresnis vyro amžius gali padidinti riziką, kad vaikas gims su autizmo sutrikimu. Motinos amžius susijęs su vaiko autizmo rizika dar labiau. Nustatyta, kad 40-metės motinos vaiko autizmo rizika yra 50 proc. didesnė nei 25-29 metų moters. Profesorius Brianas D’Onofrio su kolegomis tyrinėjo, kokią įtaką vyrų amžius turi vaikų psichinėms ligoms ir mokymuisi. Nustatyta, kad 45 metų ir daugiau sulaukusių vyrų vaikams autizmo rizika yra 3,5 karto didesnė negu jaunesnių vyrų palikuonims. Vyresnio amžiaus tėčių vaikams taip pat būdinga 13 proc. didesnė dėmesio deficito bei hiperaktyvumo sutrikimo rizika, 25 proc. didesnis bipolinio sutrikimo pavojus ir dvigubai didesnė psichozių tikimybė.
Dr. Vladas Gintautas teigia, kad vyro amžius turi įtakos ne chromosominėms anomalijoms, bet genetinėms ligoms, pavyzdžiui, Marfano sindromui. Tačiau kiekvienas toks gyvenimiškas atvejis - atskira istorija ar tragedija ir su vyrų amžiumi anomalijų tikimybė, aišku, didėja. Deja, tyrimų, kurie nustatytų riziką pagimdyti vaiką su genetiniu apsigimimu, kol kas nėra. Mat vyrų spermoje taip pat su amžiumi gali įvykti įvairios atsitiktinės mutacijos.
Maisto papildų vartojimas
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Taip pat skaitykite: Įtraukiantys receptai vaikams
Vėlyvos motinystės privalumai
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti.
Profesorius Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų.
Psichologiniai aspektai
Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą (tokiu atveju medikamentai paprastai nereikalingi, tačiau labai gali padėti psichoterapija). Kitos psichologinės problemos, susijusios su dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų ir tėvų, - tai blogesnis savitarpio supratimas, mažesnis emocinis ryšys.
Paprastai vyresni tėvai linkę perdėtai kontroliuoti savo vaiką, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikai augdami atsiduria psichologinėje tėvų rolėje savo senstantiems tėvams. Dažnesnės šios problemos tose šeimose, kuriose vienas iš tėvų ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys.
Patarimai planuojantiems vaikus vyresniame amžiuje
Visa, apie ką buvo rašyta šiame straipsnyje, - tik statistika, rodo tik bendras tendencijas. Tai yra teisinga kalbant apie didelę grupę žmonių, bet gali visiškai netikti konkrečiam atvejui. Nors ir didėja apsigimimų tikimybė, jei vaikų susilaukiama sulaukus daugiau nei 40-ties, vis dėlto ji yra pakankamai maža ir siekia tik keletą procentų.
Jei esate ne pirmos jaunystės ir nusprendėte turėti vaikų, pirmiausia venkite panašios informacijos arba konkrečių atvejų nagrinėjimo „kas kam buvo blogai“. Tai gali sustiprinti jūsų baimes ir tikrai neprisidės prie geros psichologinės savijautos. Niekas geriau už jus pačius nežino jūsų situacijos ir negali patarti, kada jums laikas turėti vaikų.
Tikėtina, kad savo aplinkoje galite sulaukti įvairių reakcijų. Stenkitės vengti stresų bei įtampos ir atsiribokite nuo tų, kurie nusiteikę perdėtai negatyviai jūsų nėštumo atžvilgiu (tikėtina, kad po gimdymo šios reakcijos pasikeis). Venkite visų medžiagų, kurios nėra būtinos ir gali pakenkti vaikučiui (alkoholio, nikotino, kofeino), o dėl vaistų vartojimo geriausia tartis su gydytoju dar iki nėštumo (tikrai ne visi vaistai kenkia vaisiui).
tags: #vaikai #virš #45 #metų #rizika