Vaikų psichologija: šypsenos svarba ir darnaus vystymosi strategijos
Įvadas
Vaikų psichologija yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti sritis, kurioje svarbu atsižvelgti į vaiko emocinę būseną, poreikius ir aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų šypsenos svarbą, darnaus smegenų vystymosi strategijas ir kaip tėvai gali padėti vaikams augti laimingais ir emociškai stipriais. Aptarsime, kaip svarbu reaguoti į vaiko jausmus ir suteikti jam saugią aplinką augti.
Dienos režimas ir ryšio su vaiku kūrimas
Šiuolaikiniai vaikai įpratę jaustis laisvai, todėl svarbu, kad dienos režimas netaptų jų teisių suvaržymu. Režimas turi tarnauti jums ir vaikui, o ne jūs - režimui. Svarbu laikytis dienos režimo, bet tai reikia daryti galvojant apie ryšį su vaiku ir pačiu savimi. Jei laikydamasis dienos režimo vaikas yra nepervargęs, linksmas, laimingas, tuomet viskas gerai. Vadovaukitės intuicija ir būkite pastabios.
Vaikams augant, dienos režimas ir disciplina keičiasi. Svarbu ieškoti harmonijos su savimi, vaiku ir esama situacija. Jei laikydamasis dienos režimo vaikas yra nepervargęs, linksmas, laimingas, tuomet viskas gerai. Vadovaukitės intuicija ir būkite pastabios.
Tėvai turėtų nustatyti ribas ne tik vaikui, bet ir sau. Jei jie žadėjo eiti miegoti 23 val., o iš tiesų atsigulė tik 2 val. nakties, tai natūralu, kad vaikas pajus neteisybę savo atžvilgiu. Vaikai mus išties augina. Sąmoningi tėvai, atėjus miego metui, turėtų ir patys nurimti, sulėtinti tempą. Suaugusiųjų režimas yra kitoks nei vaikų, bet jis vis dėlto yra.
Svarbūs ryto ir vakaro ritualai suartina, užtikrina abipusį ryšį. Pasinaudokite bet kokia proga ryšiui su vaiku kurti. Pusryčių gaminimas ir vakarinė privalomoji higiena gali tapti puikiu laiku parodyti vaikui dėmesį, pažaisti, pabendrauti su juo. Tereikia į tai pažvelgti kūrybiškai. Jei įsitrauksite, smagu bus ne tik vaikui, bet ir jums.
Taip pat skaitykite: Individualūs mitybos poreikiai darželyje
Mažesnius vaikus sunku paguldyti, nes jie gyvena čia ir dabar. Vaikai iki maždaug trejų metų, eidami miegoti, mano, jog atsisveikina su tėvais amžinai. Jie dar nesuvokia, kad iš ryto pabus ir vėl viskas bus kaip anksčiau, kaip kasdien. Štai kodėl jiems kasdien reikalingi vakariniai atsisveikinimo ritualai, begalinis švelnumas ir kantrybė. Jei vakare vaikas negauna tėvų dėmesio, tas artimas tarpusavio ryšys, ta besąlyginė meilė nebūna užtvirtinama ir vaikas jaučiasi nesaugus.
Mityba ir fizinis aktyvumas
Svarbu pasirūpinti, kad augantis organizmas gautų visas jo normaliam funkcionavimui reikalingas medžiagas. Jei vaikas paliekamas savieigai, jis linkęs į greitus angliavandenius - t.y. cukrų. Bent jau savo aplinkoje išimkite tuos maisto produktus, kurių nenorime, kad vaikas vartotų. Aiškinkite vaikui, kodėl renkatės tam tikrą mitybą, kaip teigiamai ji veikia jūsų sveikatą. Kontroliuokite savo namų aplinką ir neikite iš proto, jei vaikas ne namuose paragauja kitokių produktų. Geriau aptarkite, kokį poveikį sveikatai daro netinkama mityba, ir ramiai grįžkite prie jums priimtinų pasirinkimų. Jei tėvai iš viso nevartoja cukraus, jo dažniausiai nemėgsta ir jų vaikai.
Bet koks judėjimas gerina kraujotaką, suaktyvina visų vaiko organizmo sistemų darbą. Jei yra galimybė, kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje, kuri harmonizuoja. Pakvieskite vaiką stebėti gamtą, pamatyti, kiek joje daug spalvų, formų, kvapų, garsų. Aptarkite su vaiku, kaip gamta keičiasi, kaip sustingsta žiemą ir vėl atgyja pavasarį. Veiklos gryname ore pagal sezoną labai skirtingos.
Pervargimas ir popamokinės veiklos
Mūsų vaikams visko yra gerokai per daug. Nuo pat ankstyvo amžiaus tėveliai juos perkrauna būreliais ir įsipareigojimais. Tai ir užsienio kalbos pamokėlės, ir grojimas kokiu nors instrumentu, dar sportai, kūrybiniai užsiėmimai ir pan. Vaikai nori būti mylimi už tai, kad jie tiesiog yra, o ne už tai, ką jie pasiekia. Jei vaikui akcentuosite rezultatus - jis bijos būti atstumtas, jei kartais netyčia patirs nesėkmę. Mažas žmogutis nebesupras, už ką yra vertinamas. Ar tik už tai, kad nupiešė gražų piešinį ar išmoko patį ilgiausią eilėraštį darželyje? Ilgainiui jam ims atrodyti, kad mylite jį tik tuomet, kai jam sekasi. Tik rezultatus vertinančių tėvų vaikai praranda vidinę motyvaciją mokytis, įsibaugina.
Dar viena tėvelių klaida - reikalauti iš vaiko, kad jis tęstų nemėgstamus užsiėmimus vien dėl to, kad kažkada juos pasirinko. Disciplinos galima mokyti ir kitais būdais. Stebėkite vaiko gebėjimus, kvieskite jį rinktis skirtingas veiklas ir leiskite jam pačiam atrasti, kas labiausiai patinka.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?
Priklausomybė nuo ekranų
Jei vaikai ieško gyvenimo džiaugsmo telefonuose, planšetėse, kompiuteriuose, vadinasi, tarp tėvų ir vaikų nėra ryšio. Jie nebendrauja ir neleidžia laiko kartu. Jei tėtis su mama, grįžę po darbų namo, išsyk įlenda į feisbukus ar instagramus, - ko norėti iš vaiko?! Buvimas kartu, kalbėjimasis, valgymas prie bendro stalo be telefonų, stalo žaidimų popietės - visa tai gerina padėtį.
Strategijos darniam smegenų vystymuisi
Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegelo ir dr. Tina Payne Bryson, darnių smegenų vystymasis yra labai svarbus. Štai 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką:
- Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Išklausykite vaiką, išsiaiškinkite, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
- Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui ją suvokti ir prisijaukinti.
- Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Pasiūlykite vaikui kartu paieškoti monstro po lova ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
- Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
- Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą.
- Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją.
- Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį.
- Leiskite emocijų debesims praplaukti. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini.
- Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas.
- Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą.
- Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius.
- Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos.
Šypsenos svarba ir pozityvus mąstymas
Daugiau šypsotis - tokį receptą, padedantį išlipti iš bet kokios, net ir ekonominės, krizės, lietuviams pasiūlė maskviškė Valentina Jelizarova. Viskas prasideda nuo šypsenos. Kursuose sutinkama šimtai žmonių, kurie yra užsiciklinę savo problemose, net jų veido išraiška tampa gyvas rūpestis, o šypsenos raumenys atrofuojasi. Daugeliui netgi patogu tose problemose. Amerika išbrido ir 30-ųjų ano šimtmečio depresijos - tada piliečiams buvo nurodyta šypsotis. Lietuviams trūksta šypsenų.
Žmogaus organizmas yra tobulai vieningas, todėl labai svarbu tinkamai jį įjungti: atlikti pratimus, kurie ne tik treniruotų, bet ir sveikatintų, gydytų. Daktaro Norbekovo metodika ypač akcentuoja vaizduotės galimybes. Žmogus mokomas įsikūnyti į tą vaizdinį, į kurį jis lygiuosis. Mūsų kūnas turi ląstelinę atmintį ir tiksliai reaguoja į vaizdinius, tai nustatė rusų mokslininkas Pavlovas, atlikęs chrestomatinį bandymą su įsivaizduojamąja citrina. Tokiu pat būdu, minties galia, pasitelkus specialias technikas ir žinias, galima ne tik gyti, bet ir koreguoti veido odą, figūrą. Anot V. Jelizarovos, tai vis mūsų tingumas ir lepumas, kuris dažnai neleidžia mums atlikti pratimų nors 40 dienų iš eilės.
Laikas su šeima ir šventinės veiklos
Kad laikas su pačiais artimiausiais būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, padedantis stiprinti tarpusavio ryšį, svarbu visiems kartu suplanuoti šventines veiklas, įtraukiant net ir mažiausius šeimos narius. Visi svajojame apie dėmesingus ir mylinčius artimuosius, šypsenų ir juoko kupiną laiką kartu. Deja, retai kada tai įvyksta savaime. Stebuklą reikia sukurti.
Taip pat skaitykite: Įtraukiantys receptai vaikams
Norint, kad visi šventės ar išvykos dalyviai būtų bent šiek tiek patenkinti, svarbu iš anksto aptarti susibūrimo tikslą. Išsiaiškinkite, ar dauguma nori tiesiog skaniai ir sočiai pavalgyti, pasilinksminti, o gal daugiau sužinoti apie naują vietą, aktyviai leisti laisvalaikį, geriau pažinti vienas kitą.
Net ir itin kruopščiai viską suplanavus, skirtingos veiklos sulauks skirtingos šeimos narių reakcijos. Normalu, kad tai, kas verčia šokinėti iš laimės vieną, kitam kels kiek mažiau entuziazmo. Be to, reikia turėti omenyje, kad gali nutikti ir netikėtų įvykių, tad planą gali tekti keisti pasikeitus aplinkybėms.
Jei suplanavote kartu praleisti ilgesnį laiką, galite dalį jo praleisti atskirai, susiskirstyti į grupeles. Pavyzdžiui, mažesni vaikai su vienu iš tėvų kepa sausainius, o likusi šeimos dalis kabina šventines lemputes kieme; vieni slidinėja, kiti stato sniego senį ar eina pasivaikščioti.
Jei per šventes ar po jų ruošiatės keliauti, gerai pagalvokite, ar dienotvarkė ne per aktyvi. Ar liks laiko pailsėti? Ar vaikai nebus suirzę ir pajėgs išbūti iki vėlumos? Geriau mažiau planų, bet tokių, kurie džiugins, nei daug norų, kurie išsunks paskutines jėgas. Sėkmingos atostogos nebūtinai tokios, kai pavyksta aplankyti visus numatytus taškus.
Norint susitelkti į bendrą veiklą ir pajusti tikrą bendrumą, reikėtų išjungti išmaniuosius prietaisus. Jei neįmanoma visiškai atsijungti, iš anksto susitarkite dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų.
Per keliones ir šventes sunku išvengti nusivylimų. Galbūt šventinis patiekalas pavyko ne taip, kaip tikėjotės, gal, įsijautus į filmą, dingo elektra, gal nuvylė aplankyta vieta? Priimkite nesėkmę, pasijuokite ir leiskitės į naujus nuotykius. Gal už kampo rasite kai ką, ko niekaip nebūtumėte galėję suplanuoti.
Įdomios vietos įkvepia, naujos veiklos suteikia įspūdžių ir įgūdžių, bet labiausiai įsimena sutikti žmonės ar kartu patirti nuotykiai. Palikite vietos spontaniškumui, individualioms patirtims. Pavyzdžiui, leiskite vaikams nupirkti produktų turguje ar išrinkti lauktuves seneliams.
Jei laukia ilgas kelias automobiliu ar traukiniu, jei teks itin anksti keltis ar eiti į sudėtingą žygį, jei visiems teks padirbėti ruošiantis susibūrimui namuose ar išvykai (kartu tvarkytis, pakuoti daiktus, gaminti maistą ar pan.), visi turi iš anksto žinoti sąlygas.
Pirmoji meilė vaikystėje
Į meilės jausmus vis dar žvelgiame kaip į suaugusiųjų reikalą. Vis tik su susižavėjimu, su pirmąja meile susiduriama gerokai anksčiau - dar vaikystėje. Edukologė, psichologė Jūratė Bortkevičienė sako, kad neretai suaugusieji netinkamai reaguoja į vaiko atsivėrimą apie patirtus naujus jausmus.
Pirmoji meilė žmogų ištinka dar darželyje. Vaikas neretai drąsiai sako, kad jam patinka, jis įsimylėjo. Tai dar nėra ta tikroji suaugusiųjų meilė, tačiau tai yra mūsų - suaugusiųjų - atspindys mūsų vaikuose. Vaikai pradeda žaisti tai, ką mato aplinkoje. Šalia mamos ir tėčio vaiko gyvenime, pastebi psichologė, atsiranda dar vienas žmogus, kurį jis pradeda mylėti ir jausti.
Vaikas atvira širdimi sako, kad jam patinka kažkokia mergaitė ar berniukas, kad jis myli. O mes, suaugusieji, su draugais pakrizename, pasikalbame, kad štai vaikas kažką įsimylėjo, pradedame juoktis. Kai vaikas girdi, kad iš istorijos, kuria jis nuoširdžiai pasidalino su artimiausiais jam žmonėmis yra juokiamasi, jis nebežino, ar tai yra gerai, ar blogai. „Tai tu jau ženysies?“, - neretai pašaipiai išgirsta vaikas.
Tėveliai neturėtų juokais nuleisti tokių vaiko atviravimų. Vaiko pasakojimą reikėtų išklausyti ir pasidomėti, o kas jam patinka tame kitame žmoguje, ką jis norėtų su juo kartu nuveikti. Parodykime vaikui, kad esame susidomėję ir į pirmuosius išgyventus jo jausmus žiūrime rimtai. Vaikas pajus, kad mezgasi geras jo ir suaugusiųjų pokalbis. Labai svarbu nenuvertinti vaikų, nepasišaipyti iš jų patiriamų jausmų ir nenuleisti viso to juokais. Jei jau su tam tikra šypsena veide ir krizenimu vaikui sakom, kad na, pasakok apie tą savo meilę, tai vaikas juk jaučia, kad tai nėra nuoširdus paklausimas, nėra jokio rūpesčio. Labiau pašaipa. To neturėtų būti. Vaikas gali pasakyti, kad štai kažkas darželyje jį norėjo pabučiuoti, o jam nesileidus buvo pasakyta, jog jo dėl to nemylės.
tags: #vaikų #psichologija #šypsenos