Užimtumo tarnybos vaidmuo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje: Pietų regiono analizė
Įvadas
Užimtumo tarnyba yra svarbi institucija Lietuvoje, atsakinga už darbo rinkos reguliavimą ir užimtumo skatinimą. Pastaraisiais metais, augant globalizacijai ir darbo jėgos mobilumui, Užimtumo tarnybos vaidmuo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius tapo ypač reikšmingas. Šiame straipsnyje nagrinėjama Užimtumo tarnybos veikla Pietų regione, su pagrindiniu dėmesiu leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo tendencijoms, sektorių pokyčiams ir šalių, iš kurių atvyksta darbuotojai, specifikai.
Leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo tendencijos
Pastaraisiais metais stebimos ryškios leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo tendencijos, kurias lemia įvairūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Šių metų pirmąjį pusmetį buvo sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje net 8073 trečiųjų šalių piliečiams. Tai didžiausias Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti ir sprendimų skaičius nuo 2017 metų.
Augimo priežastys
2021 m. pirmąjį pusmetį išduoti 4783 leidimai dirbti užsieniečiams (iš jų 4275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 - dirbti sezoninį darbą ir 195 - komandiruotiems užsieniečiams) ir 3290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams). Palyginimui, 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti 2985, 2019 m. - 4466, 2018 m. - 2425, o 2017 m. - 3357 leidimai.
Pasak Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorės Ernestos Varnaitės, didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Dėl šios priežasties darbdaviai, norintys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo.
Regioniniai skirtumai
Prašymai dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo pasiskirstė nevienodai pagal regionus. Daugiausiai prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai - 1695, Kauno - 1099, Šiaulių - 901, Klaipėdos - 571, o mažiausias poreikis buvo Panevėžio regione - 204. Šie skaičiai atspindi regioninius darbo rinkos poreikius ir ekonominės veiklos ypatumus.
Taip pat skaitykite: Probacijos tarnybos struktūra
Šalių, iš kurių atvyksta darbuotojai, analizė
Trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvą, atstovauja įvairioms šalims. Dominuojančios šalys yra Ukraina ir Baltarusija, tačiau darbuotojų atvyksta ir iš kitų valstybių.
Pagrindinės šalys
2021 m. duomenimis, 49 proc. atvykėlių buvo iš Ukrainos (2020 m. - 64 proc.), 34 proc. - iš Baltarusijos (2020 m. - 23 proc.), o 4 proc. - iš Rusijos (2020 m. - 3 proc.). 2020 m. 4 proc. visų atvykėlių sudarė Uzbekistano piliečiai, tačiau šiemet jų skaičius gerokai sumažėjo (101).
Kvalifikuoti darbuotojai
Daugiausiai kvalifikuotų darbuotojų atvyko iš Ukrainos (2192) ir Baltarusijos (1521). Iš Rusijos atvyko 182 piliečiai, iš Kirgizijos - 121, iš Uzbekistano - 101, o iš Tadžikistano - 99. Po kelias dešimtis išduotų leidimų skaičius buvo Kazachstano (48), Moldovos (32), Sakartvelo (31), Indijos (25), Azerbaidžano (24), Turkijos (23), Filipinų (20) ir Kinijos (12) piliečiams.
Mažesnis skaičius užsieniečių atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, Ganos ir Pakistano. Dar iš 15 šalių - Bahreino, Bangladešo, Brazilijos, Kenijos, Egipto, Indonezijos, Irano, Kamerūno, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Turkmėnistano - įsidarbino po vieną pilietį.
Sektorių pokyčiai
Per pastaruosius metus stebimi reikšmingi sektorių pokyčiai, kuriuose įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. 2021 m. išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius, kuriame dirba 72 proc. atvykusios darbo jėgos (2020 m. - 23 proc.).
Taip pat skaitykite: Darbo laikas Tauragės migracijos tarnyboje
Pokyčių priežastys
2020 m. lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, tačiau 2021 m. į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su 2020 m., nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius - nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginti 2020 m. ir 2021 m. pirmuosius pusmečius.
Profesijos
Pagal profesijas, daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) 2021 m. pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams - 2202 (52 proc.).
Pandemijos įtaka užsieniečių įdarbinimui
Pandemijos apribojimai turėjo įtakos užsieniečių įdarbinimo tendencijoms. Šiemet į Lietuvą atvyko dirbti trečdaliu mažiau imigrantų nei pernai. Pirmąjį ketvirtį išduoti 996 leidimai dirbti užsieniečiams, iš jų - 911 įdarbinti pagal darbo sutartį, 85 suteikti leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams. 2020 m. tokiu pačiu laikotarpiu šalies darbo rinką papildė 1322 svetimšaliai.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai
Dvigubai mažiau (458) priimta ir sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Vis dėlto, šiemet gerokai daugiau priimtų sprendimų dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o tai susiję su didesniu atvykstančių Baltarusijos piliečių srautu. Dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams buvo priimti 56 sprendimai (2020 m. pirmą ketvirtį - 8), iš jų - 30 Baltarusijos piliečiams.
Sektorių pokyčiai pandemijos metu
Vertinant užsieniečių įdarbinimą pagal įmonių veiklos sektorius, su Užimtumo tarnybos išduotais leidimais dirbti net 41 proc. užsieniečių atvyko į paslaugų sektoriaus įmones, kai pernai čia įsidarbino tik 27 proc. gavusių leidimus dirbti užsieniečių. 2020 m. dominavęs statybos sektorius (39 proc. visų išduotų leidimų dirbti), 2021 m. pirmąjį ketvirtį nukrito net 13 proc. (26 proc.) ir atsidūrė trečioje vietoje. Jį aplenkė pramonės sektorius, iki tol gerokai mažiau (pernai sudarė 22 proc.) importavęs darbo jėgos - šio sektoriaus įmonėms pirmąjį ketvirtį išduota 29 proc. leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Žemės ūkio darbuotojų užsieniečių triskart mažiau (4 proc. visų leidimų) prašyta nei 2020 metais pirmąjį ketvirtį, kai sudarė 12 proc.
Taip pat skaitykite: Arkliena Lietuvoje ir Europoje
Pilietybės
Išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę išliko panaši, kaip ir pernai - daugiausiai leidimų išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 62 proc. visų leidimų dirbti (565), Baltarusijos - 206, Rusijos - 31, Uzbekistano - 25, Kazachstano - 13, Turkijos - 12, Indijos - 11, Azerbaidžano - 9, Kinijos - 8, Sakartvelo ir Kirgizijos Respublikos - po 7, Izraelio ir Moldovos Respublikos - po 4, Nepalo - 2, po vieną - iš Brazilijos, Egipto, Filipinų, Indonezijos, Nigerijos, Pietų Afrikos, Tadžikistano. 2020 metų pirmąjį ketvirtį Ukrainos piliečiai sudarė 64 proc.
Svetimšaliams leidimų dirbti daugiausiai išduota Vilniaus regione - 383, Kauno - 278, Klaipėdos - 175, Panevėžio - 88 ir Šiaulių - 72.
Sezoninis darbas
Sezoniniam darbui pirmąjį ketvirtį išduoti 74 leidimai keturių trečiųjų šalių piliečiams, pernai - 100. Daugiausiai - Ukrainos (78 proc. visų išduotų leidimų), Baltarusijos - 16 proc., Rusijos ir Kenijos piliečiams - po 3 proc.
Kvotos
Šių metų trečiųjų šalių piliečių kvota - 32 223. Pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausia kvota nustatyta paslaugų sektoriui - 11635, pramonės - 9479, statybos - 9124 ir žemės ūkio - 1986. Šiems darbuotojams nereikia įsigyti leidimo dirbti per Užimtumo tarnybą. Kvotai pasibaigus, darbdavys galės ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalės dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri patikrins, ar iš tiesų tokių darbuotojų trūksta.
tags: #užimtumo #tarnyba #pietų #regionas