Nafta Pietų Norvegijoje: Ekonominė Gerovė ir Ekologiniai Iššūkiai
Norvegija, viena turtingiausių pasaulio valstybių, savo ekonominę gerovę didele dalimi sieja su naftos ir gamtinių dujų ištekliais. Ši Skandinavijos šalis, garsėjanti įspūdinga gamta ir aukštu gyvenimo lygiu, susiduria su iššūkiu balansuoti tarp ekonominės naudos ir aplinkosaugos imperatyvų. Straipsnyje nagrinėjama naftos pramonės reikšmė Norvegijai, jos poveikis ekonomikai ir visuomenei, taip pat aptariami ekologiniai aspektai ir darnaus vystymosi perspektyvos.
Norvegijos Ekonominė Padėtis: Naftos Įtaka
Norvegija - ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. Svarbiausios Norvegijos naudingosios iškasenos - nafta ir gamtinės dujos. Jos gaunamos Šiaurės jūros ir Norvegijos jūros žemyniniame šelfe, Norvegijos sektoriuje; telkinių rasta 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje, gavyba pradėta 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje. 2007 Norvegijos BVP sudarė 389,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 248,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 83 500 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 53 150 JAV dolerių; gyvenimo lygis Norvegijoje - vienas aukščiausių pasaulyje), tiesioginės užsienio investicijos į Norvegijos ūkį sudarė 62,63 mlrd. JAV dolerių, infliacija siekė 0,8 %, užsienio skola - 469,1 mlrd. 2021, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 482,437 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 428,346 mlrd. 2023, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 485,513 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 576,575 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 87 925 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 104 460 JAV dolerių).
Atradus naftą 1969 m. Šiaurės jūroje, tai iš esmės pakeitė šalies ekonomiką. Vos atsiradus naftai, įstatymais ji apibrėžta kaip visų norvegų turtas. Iš naftos vyriausybė surenka apie 30 proc. pajamų. Daugelis norvegų įsitikinę, jog jų gamtos ištekliai - pradžioje - mediena, vėliau - vandens energija, dabar - nafta ir dujos - iš esmės pakeitė šalį. Tačiau ekonomistas iš Islandijos Thorvalduras Gylfasonas tuo abejoja. Jis teigia, kad norvegams tik dėl išsimokslinusių darbuotojų tapo įmanoma kaip reikiant panaudoti turimus išteklius. Ekonomistas kaip pavyzdžius pateikia Singapūrą ir Japoniją, kurie rodo, jog žmogiškasis kapitalas gali pagerinti gyvenimo standartus net kai šalis ir neturi gamtos išteklių. Vis dėlto, net ir atmetus gamtos išteklių teikiamą naudą, Norvegija greičiausiai vis tiek būtų pasiekusi panašų ekonominį lygį kitose srityse įdarbindama savo gerai paruoštą darbo jėgą. Tuomet, labai tikėtina, Norvegija būtų pasauliui pristačiusi daugiau aukštųjų technologijų įmonių. Tačiau naftos teikiamas gėris ir Norvegijos valiutos didelė vertė istoriją pakreipė kita linkme. Kol nafta ir dujos tapo pagrindiniu Norvegijos eksporto produktu, apskritai šalies eksporto indėlis į bendrąjį vidaus produktą kone nesikeitė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad naftos produktų eksportas užgožė kitų prekių ir paslaugų išvežimą. Šiandien Norvegijos naftos ir dujų eksportas sudaro 47 proc. viso šalies eksporto.
Naftos Pramonės Įtaka Visuomenei ir Ekonomikai
Naftos sektorius monopolizuoja technikos specialistus - jame dirba daugiau nei 50 tūkst. inžinierių. Iš viso naftos sektoriuje dirba apie 80 tūkst. žmonių. Nepaisant to, darbuotojų nuolat stinga, o tai verčia darbdavius kelti algas. Personalo paieškos įmonės „Hays Oil & Gas“ tyrimas rodo, kad dirbančiųjų naftos ir dujų sektoriuje algos per metus siekia 180 300 JAV dolerių (apie 456 tūkst. litų).
Turtingi žmonės gali brangiai mokėti: nekilnojamojo turto kainos kyla kone po 7 proc. kasmet. Pavyzdžiui, 250 kvadratinių metrų namas kainuoja apie 750 tūkst. eurų (2,58 mln. litų). Nedideliame Norvegijos mieste nekilnojamojo turto kainos tokios kaip Vokietijos didmiesčiuose. Tačiau perkantys nekilnojamąjį turtą galvoja apie tai, jog dėl stipraus kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio antplūdžio būsto ima stigti. Tad jį verta pirkti ir išnuomoti. Jaunoms šeimoms gauti paskolą banke didelių kliūčių nėra, o nedarbas šalyje siekia apie 3 procentus.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Tačiau šalis pamoką išmoko. Norvegijos vadovai ėmėsi apdairios strategijos, kad išvengtų tiesioginės pajamų, gaunamų iš naftos, įtakos šalies ekonomikai ir apsaugotų ją nuo perkaitimo. Norvegai įvedė naujovę, pagal kurią iš naftos gautos pajamos nukreipiamos į investicinį fondą. Iš naftos gaunami pinigai dalijami į dvi dalis: mažesnioji skiriama investicijoms šalyje, didesnioji - investicijoms užsienyje. Investuojama daugiausia į Europos ir JAV kompanijas, tačiau nusibrėžta, kad šalis negali įsigyti daugiau nei 3 proc. bet kurios kompanijos akcijų.
Nepaisant to, jog dalis iš naftos gaunamų įplaukų atriekiama investicijoms pačioje šalyje, norvegai skundžiasi varganomis gatvėmis, prasta traukinių sistema, išmaldos prašytojais gatvėse. Turi savo kainą.
Ekologiniai Iššūkiai ir Darnaus Vystymosi Perspektyvos
Norvegija - kaip ir kitos Šiaurės šalys - laikoma aplinkai viena draugiškiausių šalių, kur žmogaus veikla visuomet derinama su aplinka. Ir visgi ši visuotinai paplitusi nuomonė yra ne visai teisinga - juk sutikime, Norvegijos dabartinė gerovė didele dalimi paremta pajamomis, gautomis eksportuojant iškastinį kurą - tą patį, kuris teršia mūsų planetą ir yra vienas pagrindinių kaltininkų dėl dabartinio klimato šiltėjimo (bent jau taip sutaria dauguma mokslininkų). Ir tai tėra tik vienas iš keleto faktų, prieštaraujančių Norvegijos, kaip darnaus vystymosi šalies, įvaizdžiui.
Apskaičiuota, kad Barenco jūroje glūdi daugiau nei 60 proc. dar neatrastų Norvegijos angliavandenilių išteklių, todėl ji nuo seno laikoma šalies naftos ir dujų pramonės ateitimi. Tačiau žvalgybos laimėjimų iki šiol pasitaikė nedaug, o infrastruktūros trūkumas apsunkino tolesnę plėtrą. Pastaraisiais metais vis dažniau buvo keliami klausimai, kiek iš šių nepanaudotų išteklių galiausiai bus išgauta ir eksportuota. Rusijos invazija į Ukrainą viską pakeitė. Norvegija tapo Europos didžiausia gamtinių dujų tiekėja ir patiria vis didesnį spaudimą pumpuoti kuo daugiau šio kuro savo kaimynėms, kol žemynas baigia nutraukti dar likusius energetinius ryšius su Maskva. Tačiau pačioje Norvegijoje atsiranda teigiančių, jog gręžimas Arktyje pažeidžia šalies atsakomybę už klimato kaitą.
2020 m. aktyvistai padavė vyriausybę į teismą, teigdami, kad leidimas vykdyti naujus naftos žvalgymo projektus Barenco jūroje klimato krizės akivaizdoje pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Pateikus apeliaciją Norvegijos aukščiausiajam teismui, byla buvo atmesta. Vėliau ji buvo perduota Europos Žmogaus Teisių Teismui. Kol vyksta teisinė kova, kompanijos ir toliau tęsia planus didinti gręžimo apimtis, o „Var Energi“ yra viena iš daugiausia investavusių į šį regioną.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Žiedinė Ekonomika ir Platformų Išmontavimas
Pietvakarių Norvegijoje eksploatuoti nebetinkamos naftos platformos išmontuojamos. Ir beveik visos jų dalys panaudojamos žiedinėje ekonomikoje. Čia jos lėtai ardomos, nes iš 40 tūkst.. tonų - net 98 proc. „Visas plienas surūšiuojamas ir supjaustomas mažais gabalėliais. Tada mes jį pristatome partneriams, kurie jį išlydo ir vėl panaudoja žiedinėje ekonomikoje. Vos per kelis metus pasenusių Šiaurės jūros platformų išmontavimo paklausa išaugo kone penkis kartus. Anot aplinkosaugininkų, cementas dėl savo šiurkštaus, grublėto paviršiaus, sukūrė dirbtinius koralus.
Norvegijos Investicijos Lietuvoje
2019 Norvegijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 1,24 mlrd. eurų. Lietuva į Norvegiją eksportavo prekių už 816,4 mln. eurų, importavo iš Novegijos už 429,5 mln. eurų. Norvegija iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (29 %), Lietuva iš Norvegijos - mineralinį kurą (61 %). Norvegijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 540,9 mln., Lietuvos į Norvegijos ūkį - 5,27 mln. 2023 Norvegijos ir Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 3,34 mlrd. eurų. Lietuva į Norvegiją eksportavo prekių už 0,99 mlrd. eurų (daugiausia baldus ir patalynės reikmenis - apie 26 % viso eksporto, dirbinius iš juodųjų metalų - 10,5 %, plastikus ir jų dirbinius - 7,3 %), importavo iš Norvegijos prekių už 2,35 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą - 90,9 % viso importo). Norvegijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 675,05 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Norvegijos ūkį - 23,26 mln.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #nafta #pietų #norvegijoje