Ornamentiniai augalai Pietų Amerikoje
Pietų Amerika pasižymi neįtikėtina augalijos įvairove. Šiame regione, kuriame gausu skirtingų klimato zonų ir ekosistemų, auga daugybė unikalių augalų. Nuo Amazonės atogrąžų miškų iki Andų kalnų, Pietų Amerika yra daugelio naudingų ir gražių augalų kilmės vieta. Straipsnyje apžvelgsime keletą ornamentinių augalų, kilusių iš Pietų Amerikos, atskleidžiant jų grožį ir ypatumus.
Pietų Amerikos ornamentinių augalų įvairovė
Pietų Amerika yra neįtikėtinai turtinga augalų įvairove, suteikianti pasauliui daugybę naudingų ir gražių augalų. Klimato zonos ir ekosistemos čia labai įvairios.
Populiarūs ornamentiniai augalai
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai augalų, kilusių iš Pietų Amerikos:
- Hevea brasiliensis (Brazilinis kaučiukmedis): Šio medžio lateksas yra natūraliosios kaučiuko žaliavos šaltinis.
- Passion Flower (Pasiflora): Tai yra graži vynmedinė gėlė su ypatingai sudėtingos formos žiedais.
- Wisteria (Glicinija): Šis vynmedis žydi ryškiomis, spalvingomis „šluotomis".
- Lapageria rosea (Čilinis varpelis): Spalvingas dekoratyvinis augalas, kilęs iš Čilės ir Argentinos.
- Capsicum (Paprika): Šios paprikos kilusios iš Centrinės ir Pietų Amerikos.
Natūralistinių želdinių kūrimas
Prof. James Hitchmough tyrinėja augalus iš įvairių žolinių augalų bendrijų: Šiaurės Amerikos prerijų, Pietų Afrikos pievų ir kt. Pagrindinis tyrimų tikslas yra išsiaiškinti, kaip sukurti natūralistines pievas mieste, kad tai VEIKTŲ ir kad įrengimo ir priežiūros technologija būtų TVARI. James išskirtinumas tas, kad jis natūralistinio tipo želdinius įrengia sėdamas sėklas tiesiai į vietą. Jis sėja naudodamas tam tikrą technologiją, kurios efektyvumą pagrindė moksliniais tyrimais.
Naudojant gerai prie vietos sąlygų prisitaikiusius augalus, galima sukurti pusiau natūralius želdinius, kurių priežiūra kainuoja nedaug ir kurie itin praturtina urbanizuotus kraštovaizdžius. Tam kad tokie želdiniai pasiektų itin aukštą estetinį lygį ilgą laikotarpį, turi būti naudojamos ne tik vietinės, bet ir egzotinės augalų rūšys, ypač šalyse, kuriose yra mažai vietinių augalų rūšių. Žiedų spalva, lapų tekstūra, žiedynų išsidėstymas - visa kartu yra labai svarbu. Nepaisant minimalių priežiūros sąnaudų, augalai turi teikti gražius žiedus. Pasaulinis klimato atšilimas tik sustiprino susidomėjimą šiomis idėjomis.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Moksliniai tyrimai su Pietų Afrikos flora
Moksliniai tyrimai su Pietų Afrikos flora - bene svarbiausias James šiuo metu atliekamas mokslinis tyrimas, prasidėjęs prieš 5 metus. Pakilus žiemos temperatūrai D. Britanijoje, Pietų Afrikos rūšys tapo labiau prieinamesnės, kuriant natūralistinius želdinius Anglijoje. P. Afrikos flora europiečių tyrinėjama nuo XVII a. Iš pat pradžių buvo tyrinėjamas vakarinis kyšulys (Western Cape), kur būdingi žiemos lietūs, auga Viduržemio geofitai. Nuo XIX a. pradėta domėtis Rytine P. Afrikos dalimi, kuri driekiasi aukštai virš jūros lygio su būdingomis pievomis ir vasaros liūtimis (Cunningham ir Davis, 1997). Prof. James Hitchmough ir jo studentai jau 5 metus tyinėja šią ekosistemą ir jos augalus.
Technologijos pritaikymas praktikoje
Bene svarbiasias aspektas, nulėmęs prof. James Hitchmough sėkmę ir pripažinimą, yra tai, kad jis ne tik atlieka mokslinius tyrimus, bet ir pritaiko tyrimų rezultatus praktikoje. Yra pamišusių mokslininkų ir yra praktiškų mokslininkų. James yra vienas iš pastarųjų. Jis sukūrė raktažolių pievą RHS Harlow Carr sode, prerijų pievas RHS Wisley sode, Šefildo botanikos sode, įvairias pievas įmonių teritorjose, privačiuose soduose.
Prerijų augalijos priežiūra
Šiaurės Amerikos prerijų augalijos priežiūra yra paremta deginimu. Šiaurės Amerikos aborigenai degindavo vienmečius ir daugiamečius augalus prerijoje. Tai išsamiai aprašė Curtis, 1959. Paradoksalu, tačiau ši sena technologija naudojama ir šiuolaikiškai įrengtų prerijų priežiūroje.
James Hitchmough ir Piet Oudolf stiliai
Piet Oudolf stiliaus natūralistiniai žolinių augalų želdiniai sukuriami augalus sodinant, t. y. naudojami didesni ar mažesni augalų daigai, išauginti medelyne. Pagal James Hitchmough sukurtą technologiją natūralistiniai žolinių augalų želdiniai sukuriami sėjant augalų sėklas tiesiai į vietą.
Piet Oudolf stiliumi sodinami vienos rūšies augalai dideliais plotais (nuo 2 m², kuo didesni plotai, tuo pieva charakteringesnė, dramatiškesnė), šalia sodinami kitos rūšies augalai, taip pat suformuojant didelį plotą. Šalia jų - dar kitos rūšies augalai ir tt. Taip sukuriamas daugiarūšis želdynas, sudarytas iš didelių plotų, kurių kiekvieną sudaro vienarūšiai augalai. Kiekvienas plotas paprastai prižiūrimas skirtingai. James Hitchmough stiliumi įrengiant želdyną sėjamas augalų rūšių mišinys. Viename kvadratiniame metre gali būti apie 10 skirtingų augalų rūšių. Visam želdynui taikoma vienoda priežiūros technologija. Žinoma, prieš sėjant turi būti parenkami tokie augalai, kurie atitinka aplinkos sąlygas ir kurie reikalauja vienodos priežiūros.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
James Hitchmough stiliumi įrengti natūralistiniai želdiniai pranoksta Piet Oudolf stiliumi įrengtus natūralistinius želdinius sunaudojamų resursų atžvilgiu, tačiau Piet želdiniai norimą estetinį rezultatą duoda greičiau, lyginant su James želdiniais. Čia planuojamas rezultatas sulaukiamas kitais metais po pasėjimo.
Vietinių gyventojų nuomonė apie natūralistines pievas
Kitas projektas, į kurį buvau įtraukta, vykdžiau kartu su prof. James Hitchmough studente Mima iš Londono. Jo tikslas buvo išsiaiškinti vietinių gyventojų nuomonę apie natūralistines pievas, įrengtas Mearsbrook parke. Buvo 9 skirtingos pievos - jos skyrėsi pagal egzotinių ir vietinių augalų sudėtį, pagal dekoratyvinių žolių ir žydinčių augalų sudėtį, pagal žydinčių augalų spalvą, aukštį ir pan.
„Žaliosios sienos“ projektas
Šefildo universiteto kraštovaizdžio architektūros studentai kooperavosi su studentais inžinieriais „Žaliosios sienos“ projektui. Studentai inžinieriai sukūrė kelis skirtingus statybinius mišinius, iš kurių pagamino tam tikrus blokus su grioveliais. Kartu su studentu iš kinijos Jia pripildėme griovelius smėliu ir pasėjome tam tikras rūšis augalų. Šio projekto tikslas yra sukurti tokį statybinį mišinį ir atrinkti tas augalų rūšis, kurios galėtų sukurtu tvarią, ilgaamžią, save palaikančią gyvąją sistemą. Ateityje ji galėtų būti naudojama namų ir kt.
Augalų galerijos kūrimas
Šefildo universiteto kraštovaizdžio architektūros studentai turi augalų studijos kursą. Šiemet universitetas skyrė finansavimą elektroninės augalų galerijos sukūrimui. James Hitchmough pastebėjęs, kad man patinka fotografuoti, pasiūlė fotografuoti augalus šios galerijos sukūrimui. Man tai buvo ne tik įdomu, bet ir naudinga. Turėjau nufotografuoti ne tik augalą bendrai, bet ir tai, kaip jis atrodo viso kraštovaizdžio kontekste, augalo žiedus, vaisius, lapus, spyglius ir kt. rūšį identifikuojančius požymius.
Augalų stebėjimas suteikia žinių apie tai, kaip keičiasi augalai per sezoną, skirtingais paros laikotarpiais, prie skirtingo natūralaus apšvietimo.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Kraštovaizdžio architektūros objektai Anglijoje
Kita praktikos dalis buvo susijusi su įvairių kraštovaizdžio architektūros objektų Anglijoje lankymu. Vienas iš vizitų buvo Šefildo pramoniniame rajone. Šefildas - tai miestas, kuriame buvo ir yra stipri metalurgijos pramonė. Dalis pramoninų objektų šiandieną pertvarkyti į visuomeninius parkus, kultūros objektus, verslo kompleksus.
Kuriant šiuolaikinį biurų kompleksą buvusioje pramoninėje teritorijoje, buvo išsaugoti pramoninių pastatų elementai - bokštai. Šiuolaikiniai parkai mieste atlieka ne tik rekreacines, estetines, sveikatinimo, kultūrines, edukacines funkcijas. Kartu jie kuria bioįvairovę, saugo nuo potvynių, vandens, oro, dirvožemio užterštumo, atlieka tvarios drenažo sistemos funkcijas.
Tokio parko pavyzdys galėtų būti naujai kuriamas šiuolaikinis Riverside parkas Šefildo pramoniniame rajone. Prieš kuriant parką, ši teritorija buvo užliejama upės. Tvarkant teritoriją, buvo suformuotas apsaugantis nuo upės vandens išsiliejimo pylimas. Jis apželdintas nederlingą, gerai drenuojamą dirvožemį mėgstančiais žoliniais augalais. Buvo išsaugota aplink vandens baseinus susiformavusi pelkinės augalijos bendrija. Teritorijoje gausu istoriją menančių pramoninių objektų elementų, kurie tapo savotiškomis skulptūros. Nutiesti takai, leidžiantys lankytojams “nardyti“ po pelkinę augaliją. Labiausiai žavi pati parko kūrimui pasirinkta koncepcija. Užliejama teritorija iš pažiūros nėra tinkama parkui sukurti. Tačiau nebuvo stengiamasi užpilti susiformavusias vandens “balas“ ar kitaip “pagerinti“ vietą, įvedant ją į “normalų“ rėžimą. Priešingai - į šią teritoriją buvo žiūrimą, kaip į unikalią savitomis, kartais net kraštutinėmis charakteristikomis pasižyminčią erdvę, kurioje galima sukurti įvairias augalijos bendrijas.
Prieš 5 metus Šefildo miesto savivaldybė vykdė tam tikrą skatinimo želdinti miesto stogus programą, kurios rezultate šiandieną veikia šia kryptimi dirbantis mokslinis centras, yra įkurtas eksperimentinis - mokomasis žaliasis stogas, apželdinta daug verslo objektų, mokyklų ir kt.
Šefildas laikomas žaliausiu miestu Anglijoje. Nenuostabu, nes jame išties daug parkų. Mano pastebėjimu, daugelis jų yra sutvarkyti pagal panašų principą: didelius gan kruopščiai prižiūrimus vejos plotus skaido dažnai neįžengiami medžių ir neformuotų krūmų masyvai. Prie pagrindinių įėjimų kartais įrengiami gėlynai, dažniausiai apsodinti rožėmis. Dažnai paliekami nenušienautos žolės ruožai - bioįvairovei kurtis. Parke įrengtos būtinai aptvertos vaikų žaidimo aikštelės ir sporto aikštynai suaugusiems. Kiekviename parke yra šie smulkiosios architektūros statiniai: informaciniai stendai, suoliukai, šiukšliadėžės (dviejų rūšių: šiukšlėms ir šunų išmatoms), ženklai su nuorodomis. Vaikų žaidimų aiktelės tvarkingos, prižiūrėtos, saugios, tačiau vyrauja vienodas žaidimams skirtų įrenginių tipas.
Tvarios drenažo sistemos pavyzdys galėtų būti Manor fields parkas, įrengtas gyvenamajame Šefildo rajone. Parkas saprojektuotas taip, kad lietaus vanduo iš gyvenvietės gatvių subėgtų į parke įrengtus „lietaus sodus“. Šie sodai yra žemesnėse vietose, jiems įrengti parenkamas gerai drenuojamas dirvožemis, apželdinami daugiamečiais žoliniais augalais, pasižyminčiais į gylį augančiomis šaknimis.
Želdinių pagalba galima teigiamai įtakoti ir socialinę miesto aplinką. Pvz., Šefildo miesto savivaldybė vykdo programą, pagal kurią kiekvienais metais dideliais plotais sėja vienmečių žydinčių augalų pievas miesto rajone, kuriam būdingas didelis nusikalstamumas ir kitos socialinės problemos. Pagrindinis tokių žydinčių pievų sėjimo tikslas - pagerinti vietinių gyventojų nuomonę apie vietą, kurioje jie gyvena, teigiamai paveikti socialinę aplinką, sukurti tam tikrą vietovės identitetą.
Šefildo botanikos sodas - viena iš labiausiai miestiečių lankoma žalioji erdvė. Pagrindinis sodo akcentas - oranžerija ir nuo jos einantis tiesus takas, besibaigiantis puošniu fontanu. Sodas suskirstytas į skirtingą pasaulio regionų augaliją eksponuojančias zonas. Viena iš jų - Šiaurės Amerikos prerijų augalų pieva, įrengta iš sėklų 2004 m. Joje auga apie 30 žolinių augalų, kurie būdingi centrinėms Šiaurės Amerikos pievoms. Dauguma Šiaurės Amerikos prerijų augalų yra paplitę ne tik Anglijos soduose, bet ir Lietuvoje, pvz., Echinacea purpurea.
Šefildo mieste ornamentiniai gėlynai nepopuliarūs. Net patiems svarbiausiems miesto objektams puošti pasirenkami želdiniai, kurių rūšinę sudėtį daugiausia sudaro daugiamečiai žoliniai augalai, sukomponuoti natūralistiniu stiliumi. Pav., Šefildo miesto centre esančiame Peace sode - pagrindinis akcentas - fontanas ir aplink jį išsidėstę vejos plotai bei daugiamečiai žoliniai augalai pakeltose lysvėse.
Žaliąsias juostas tarp gatvių, susikirtimo sankryžų, žiedų saleles, stovėjimo aikšteles ypač populiaru apželdinti netaisyklingai suformuotais krūmais.
Apibendrinimas apie želdynus Šefilde
Apibendrinant, galima būtų teigti, kad Anglijoje (remiantis Šefildo miesto pavyzdžiu) visuomeninius parkus populiaru želdinti kruopščiai prižiūrima veja ir didelėmis medžių grupėmis. Tiek vienmečiai, tiek daugiamečiai žoliniai augalai parkuose sodinami retai. Juostose tarp gatvių, žiedų salelėse, automobilių stovėjimo aikštelėse dažniausiai formuojami įvairiarūšių krūmų masyvai. Centrinės miesto aikštės puošiamos daugiamečiais žoliniais augalais. Ypač populiaru parkuose ar kelių sankryžose palikti nešienaujamos žydinčios pievos plotus - bioįvairovei kurtis. Vienmetės gėlės yra nepopuliarios. Dažniausiai pasirenkamos lapuočių rūšys. Želdynams beveik nenaudojami spygliuočiai.
Seminarai ir konferencijos Londone
Praktikos Anglijoje metu buvo galimybė sudalyvauti daugelyje seminarų, konferencijų. Norėčiau prisiminti vieną konferenciją Londone dėl kiek mums neįprasto anglų požiūrio į erdvių panaudojimą. Nustebino tai, kad konferencija vyko XVII a. bažnyčioje. Erdvės konferencijoms, parodoms čia puikiai pritaikytos.
Erdvių išnaudojimas
Nemažiau praktiškai anglai erdves išnaudoja ir šiuolaikiniuose pastatuose. Pvz., Šefildo universitete, Kraštovaizdžio departamente be tipiškų klasių, kabinetų ir auditorijų yra kelios didelės erdvės, kurios mobilių sienų pagalba gali virsti didesnėmis ar mažesnėmis klasėmis, dirbtuvėmis, parodų salėmis, auditorijomis. Ta pati siena atlieka ekrano, lentos, lentynos ir kt.
Šefildas yra ketvirtas pagal dydį Anglijos miestas. Čia gyvena daugiau nei 530 000 gyventojų, miesto plotas apie 370 km2 (Vilniuje gyvena beveik 550 000 gyventojų, miesto plotas apie 400 km2). Tipiškiausi gyvenamieji pastatai Šefilde yra kotedžai - sujungti dviejų aukštų namai su palėpe, vidiniu kiemu apie 40 m2 ir žaliu ploteliu prie gatvės.
tags: #ornamentiniai #augalai #pietų #amerikoje