UAB „Biržų duona“: vadovo kelias nuo ištakų iki vizijos
„Biržų duona“ - viena didžiausių ir seniausių Lietuvos duonos kepyklų, kurios produkciją bent kartą yra ragavęs kiekvienas lietuvis. Šio šeimos verslo istorija prasidėjo 2000-aisiais metais, kai Kurganovų šeima įsigijo tuo metu privatizuojamą įmonę. Nuo to laiko, įmonė išgyveno transformaciją nuo beveik bankrutavusios regioninės kepyklos iki vienos iš trijų didžiausių šviežios duonos gamintojų Lietuvoje, garsėjančios savo inovatyvumu ir plačiu asortimentu. Šiandien „Biržų duona“ yra ne tik sėkmingas verslas, bet ir šeimos vertybių puoselėjimo pavyzdys.
Šeimos verslo valdymas ir strategija
Pasak „Biržų duonos“ vadovo, norint pasiekti dabartinę poziciją rinkoje ir ją išlaikyti, visai šeimai teko aktyviai įsitraukti į įmonės veiklą. Šiandien įmonės gaminiais prekiauja didieji ir mažieji prekybos tinklai, „Biržų duona“ yra įsitvirtinusi regioninėje rinkoje, eksportuoja dalį produkcijos ir turi savo bei franšizinių parduotuvių tinklą.
Nuo pat pradžių įmonės strategija buvo grindžiama nuolatiniu naujų produktų kūrimu ir tobulėjimu. Šiandien, peržvelgus finansinius rodiklius, rezultatai yra pozityvūs. Įmonė nuolat stebi rinką ir ieško būdų, kaip prisitaikyti prie neapibrėžtumo ir nuolat kintančios ekonominės situacijos. Vienas iš tokių būdų - firminių parduotuvių tinklo plėtra. Šiemet jau atidarytos dvi naujos prekybos vietos, o netrukus duris atvers dar keturios „Biržų duonos krautuvės“.
Vadovo atsakomybė ir vizija
Vadovavimas šeimos verslui reiškia atsakomybę ne tik prieš komandą, tėvus, šeimą, bet ir prieš ateities kartas. Vadovas galvoja ne apie ateinantį penkmetį, bet kuria įmonės viziją po 15 ir 30 metų. Šeimos verslai, perduodami iš kartos į kartą, yra įkvepiantis pavyzdys.
Andrius Kurganovas, jauniausias Kurganovų šeimos atstovas, pradėjęs karjerą nuo darbo duonos kepyklos miltų sandėlyje, o dabar einantis „Biržų duonos“ vykdomojo direktoriaus pareigas, teigia: „Šiandien savo šalyje gyvenu aukštai iškėlę galvą. Didžiuojuosi savo tėvyne, Biržais, savo žmonėmis. Kartais atrodo, kad mes net užsikėlę sau kartelę per aukštai, nesusimąstydami, kaipgi iš tiesų užaugome per tuos darbo metus…“
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
Tobulėjimas ir mokymasis
Vadovas laikosi principo, kad tobulėti reikia visą gyvenimą. Per visą savo karjerą jis nuolat mokėsi: įgijo bakalauro ir magistro laipsnius, gilino žinias psichologijos akademijoje, o paskutinės jo studijos buvo ISM Executive MBA. Turint vadovavimo patirties, supranti, kad yra dar daug dalykų, kurių nežinai, o studijų metais į juos žiūrėjai visiškai kitaip. Be to, pasaulis sparčiai keičiasi, todėl atnaujinti savo modernios vadybos žinias yra būtina.
ISM universiteto studijose buvo gilintasi ne tik į verslo strategijos, krizių valdymo, bet ir į asmenybės tobulinimo temas. Komanda, kurią sudarė keturi skirtingų verslų vadovai, vyko į įmonę, gaminančią gelius, skirtus odos nudegimams gydyti. Įmonės savininkas norėjo gauti pasiūlymų, kaip būtų galima išplėsti verslą ir padidinti pardavimų apimtis.
Per kelias dienas buvo susipažinta su verslo specifika, apsilankyta įmonėje ir pasikalbėta su darbuotojais. Nors per trumpą laiką sudėtinga iki smulkmenų įsigilinti į bendrovės veiklą, vis tiek buvo pateikta keletas svarbių strateginių pasiūlymų ir atkreiptas dėmesys į vidinės komunikacijos aspektų svarbą. Buvo pastebėta įtampa tarp vadovybės ir gamybos, nes vadovai dirbo biure mieste, o gamybinės patalpos - už miesto, todėl pastebėta trintis tarp šių grandžių.
Dirbant gamybinėje įmonėje, vadovas supranta kylančias problemas, nes ir pats sprendžia tuos pačius klausimus. Bendravimas tarp darbuotojų, komunikacijos trūkumas ir įtampos tarp vadovų - problemos, nepriklausomai nuo žemyno, kuriame vystomas verslas, dažnai yra panašios. Vienas iš komandos pasiūlymų buvo organizuoti susirinkimus gamybos patalpose ir vietoje spręsti iškilusias problemas.
Kita patirtis, įgyta šios kelionės metu, - darbas keturių patyrusių vadovų komandoje. Reikėjo prisitaikyti prie kiekvieno ego, suprasti turimą patirtį ir atrasti būdą, kaip kartu dirbti.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
Vadovo vienišumas ir bendradarbiavimas
Studijos kartu su kitais vadovais suteikia privalumų, nes kursiokai dirba panašų darbą. Dažnai buvimas vadovu yra šiek tiek vienišas, nes lieki vienas su savais rūpesčiais, su įmonės problemomis ir turi visa tai spręsti. Aišku, pasitelki komandą, bet iš esmės viduje jautiesi vienišas. Būtent vienišumo klausimą įvairiais rakursais ir narpliojo studijų metu. Daugelis vadovų dalinosi, kad vienišumas yra neigiama vadovavimo pasekmė. Kai tokioje grupėje daliniesi savo problemomis, supranti, kad ir kiti nerimauja dėl panašių dalykų. Kiekvienas pasidalina savo išmintimi ir sprendimo būdais, kuriuos vėliau galima panaudoti savo gyvenime. Labai vertinga pamatyti vadovus kitoje aplinkoje ir sužinoti, kaip jie sprendžia klausimus.
Kurso išskirtinumas buvo gausus būrys kultūros sektoriaus organizacijų vadovų: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „MO muziejus“, „Kino Pavasaris“, „Pasaka“ kino teatras. Studijų laikotarpiu teko atlikti keletą rašto darbų, pavyzdžiui, „Biržų duonos“ strateginė analizė, kuri suteikė daug naudos ir žinių. Svarbus buvo ne tik rezultatas, bet ir procesas. Buvo apklausta apie 500 „Biržų duonos“ firminių parduotuvių klientų. Dirbant komandoje su kitais vadovais ir analizuojant savo įmonę, gaunama labai naudingų įžvalgų, kurių pats net nepastebi, nes ilgainiui ima atrodyti, kad apie nuosavą verslą žinai viską.
Po ISM Executive MBA studijų vadovas jaučiasi užtikrintas tuo, ką daro, labiau pasitiki savo veiksmais, nes kartkartėmis tiesiog reikėjo patvirtinimo, kad esi teisingame kelyje. Studijuojant įgyta naujų žinių, pavyzdžiui, krizių valdymo.
Krizės valdymas ir inovacijos
Šią žiemą įmonė susidūrė su pirmąja sudėtingesne krize, kilusia dėl sumaišties visuomenėje dėl svirplių miltų naudojimo Lietuvos pramonėje. Nors įmonė tokių gaminių negamina ir jais neprekiauja, per nesusipratimą buvo įtraukta į šį skandalą ir sulaukė neigiamo dėmesio socialiniuose tinkluose. Teko prisiminti krizių valdymo kursą universitete ir netgi vieno profesoriaus knygą.
Vadovo teigimu, žmogui suteikta laisvė rinktis, o pasirinkimai, kuriuos darome kiekvieną dieną, veda į priekį arba atgal. „Tokiais pat principais vadovaujamės ir dirbdami „Biržų duonoje“. Stengiamės neužsibūti komforto zonoje, svajojame, galvojame, kuriame ir kopiame į viršų. Nes tik taip galime būti pranašesni ne tik versle, bet ir stovėti aukštai iškėlę galvas greta pažangiausių visuomenių ir šalių. Sau ir visiems linkiu ne tik nuolatos augti, bet ir neužmiršti švęsti savo pasiekimus“, - sako A. Kurganovas.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
Kelias į sėkmę: nuo bankroto iki lyderio pozicijos
Gamykla Biržuose, kurioje įsikūrusi „Biržų duona“, skaičiuoja jau 70 metų. Tačiau įmonės galėjo ir nelikti. Specialistai, tyrinėjantys įpėdinystę Lietuvoje, dažnai pamini „Biržų duoną“ kaip vieną sėkmingiausių antrajai kartai perduoto verslo pavyzdžių.
Skirtingai nei dauguma kitų antrosios kartos Lietuvos verslininkų, Andrius Kurganovas 2003 metais prisijungė ne prie išauginto ir stabilaus šeimos verslo, bet prie ką tik privatizuotos, kone bankrutuojančios ir savo vietą rinkoje dar tik bandžiusios atrasti įmonės. Tačiau per beveik du dešimtmečius viskas pasikeitė - regioninė įmonė, kepusi tik duoną bei batonus, dabar dėl savo inovatyvių produktų žinoma visoje Lietuvoje, o iš autsaiderės tapo viena iš didžiausių Lietuvos šviežios duonos kepėjų. Palyginus su 2000 metais, darbuotojų skaičius įmonėje išaugo keturis kartus - nuo 88 iki 363, o apyvarta net 14 kartų - nuo mažiau nei milijono iki 14 mln. eurų.
Įmonėje, į kurią buvo sudėtos visos šeimos santaupos ir net skolintos lėšos, A. Kurganovas su tėvais Viktoru ir Nijole Kurganovais bei seserimi Ineta Vigeliene dirbo nuo pat pradžių, tad pavadinti jį vien tik įpėdiniu nebūtų tikslu - iš dalies visi šeimos nariai dalijasi ir verslo kūrėjų vardą. „Tėtis man suteikė tam tikrą atsakomybę, kurios aš negaliu iššvaistyti“, - sako A. Kurganovas.
Kurganovų šeima „Biržų duoną“ įsigijo 2000 metais dėl pragmatiškos priežasties. Kai nuo sovietmečio veikusią valstybinę kepyklą buvo nuspręsta privatizuoti, jai tuo metu jau kelerius metus vadovavo Viktoras Kurganovas. „Tas laikmetis buvo gana sunkus. Jeigu neprivatizuosi pats, gal kažkas kitas privatizuos. O jei kitas, tuomet neturėsi darbo“, - priežastį, paskatinusią šeimą sukrapštyti visas santaupas, pasiskolinti ir įsigyti tuo metu stagnuojančią ir pasenusią įmonę, prisimena V. Kurganovas.
Pasiryžti šiam žingsniui tuometinį vadovą skatino ir darbuotojai. A. Kurganovas, kuris tuo metu buvo dvyliktokas, atsimena tą vakarą, kai šeimai susėdus kartu prie stalo, tėtis pasidalijo savo idėja. Šis sprendimas nebuvo lengvas, nes pasibaigti galėjo visaip. Pirma, Lietuvoje konkurencija buvo labai didelė ir vien Biržuose tuo metu veikė net trys kepyklos - kitos dvi, A. Kurganovo žodžiais, sparčiai vystėsi ir jau buvo „visa galva aukščiau“ už „Biržų duoną“. „Rizika buvo didžiulė. Niekas netikėjo, kad įmonė gali išgyventi“, - tuo metu vyravusias nuotaikas perteikia įmonę privatizavęs V. Kurganovas.
Antras dalykas, kuris kėlė nerimą įmonę privatizavusiai Kurganovų šeimai, - tarp darbuotojų nuo sovietmečio įsišaknijusi samprata „kas valdiška, tas - visų“. Vagystės iš įmonės tuo metu buvo įprasta praktika, todėl bandymas pakeisti darbuotojų mąstymą ir požiūrį į privačią nuosavybę tapo didžiausiu iššūkiu. V. Kurganovas prisimena, kad net vidurnaktį tekdavo keltis ir vykti patikrinti, kas vyksta įmonėje. „Pakeisti žmonių mąstymą, kad jie patikėtų mumis, užtruko kone dešimtmetį. Staigiai jis niekada nepasikeičia, nes susiformavusi įmonės kultūra, tam tikri įpročiai, žmonių lūkesčiai - tie žmonės, kurie ilgą laiką ten dirbo, viską matė visai kitaip, jie galvojo, kad ten viskas visų: gali nešti miltus, produktus namo, nes negi pirksi duoną, jei dirbi kepykloje“, - prisimena A. Kurganovas.
Visgi įmonę privatizavusiam inžinieriui Viktorui Kurganovui per nepilnus dešimt metų pavyko sutvarkyti įmonę - darbuotojai patikėjo vadovu, įmonės produktai ėmė atsirasti didžiųjų prekybos tinklų lentynose, logistika nusidriekė per visą Lietuvą. Tuo metu ir įvyko lūžis, kai „Biržų duona“ iš vietinio kepėjo ėmė transformuotis į visos Lietuvos žaidėją. Papildomo postūmio įnešė ir prie šeimos verslo po studijų prisijungęs A. Kurganovas, atkreipęs dėmesį į rinkodaros svarbą.
Inovacijos ir rinkodara - kelias į sėkmę
Kai šeima įsigijo „Biržų duoną“, A. Kurganovas mokėsi 12-oje klasėje, o netrukus išvyko studijuoti į Vilnių. Nors iš pradžių svarstė ir apie istorijos mokslus, ir apie Policijos akademiją, galiausiai pastūmėtas tėčio pasirinko pramonės inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. „Tėtis sakydavo, kad inžinerinis mąstymas dirbant versle pravers. Vadyba, ekonomika gali būti jau magistro studijų objektas. Džiaugiuosi, kad turiu inžinerinį supratimą, kuris ypač dabar, dirbant gamybinėje įmonėje, praverčia, kai reikia pirkti įrangą arba ką nors rekonstruoti“, - tėčiui už patarimą dėkingas A. Kurganovas.
Trejus metus studijavęs Vilniuje, ketvirtus studijų metus pagal ERASMUS programą praleido Danijoje. Į Biržus būsimasis įpėdinis sugrįždavo vasaromis, tačiau vietoj poilsio prie ežero pasiraitodavo rankoves šeimos versle, kur išbandė įvairias pareigybes: nuo miltus kilnojusio sandėlininko iki logistikos vadovą atostogų metu pavaduojančio specialisto. „Tai buvo puiki praktika. Vienintelis dalykas, kurio man pritrūko, - man taip ir neteko pasidarbuoti niekur kitur. Mano darbe buvo daug mokymosi iš savo klaidų, daug mokymosi iš aplinkinių, bet kitokios gyvenimiškos patirties, kitoje įmonėje taip ir neteko sukaupti“, - apgailestauja A. Kurganovas.
Paklaustas, kodėl po studijų nebandė susirasti darbo kitoje įmonėje, A. Kurganovas atskleidė, kad nors studijuojant Danijoje buvo minčių šioje šalyje pasilikti kiek ilgiau, sugrįžti į Biržus jį skatino noras padėti šeimai sunkiu metu. „Negaliu sakyti, kad tėvai labai spaudė sugrįžti, bet buvo užuominų, kad matytume tave grįžtantį, padedantį tuo sunkiu momentu. Matyt, didelės atsakomybės vedamas grįžau, kad padėčiau labai sunkioje padėtyje esančiai įmonei, kuriai reikėjo tiesiog daug pastangų, palaikymo, naujų minčių ir idėjų“, - savo apsisprendimą analizuoja šeimos verslo įpėdinis.
Svarstydamas apie tai, kas ištempė žlungančią įmonę iš dugno, A. Kurganovas mini keletą gerai apgalvotų strateginių sprendimų. Vienas jų - orientuotis į inovatyvių naujų produktų kūrimą ir plėsti asortimentą. Po privatizavimo įmonė turėjo labai siaurą asortimentą - tik 30 rūšių ir gamino beveik tik duoną, batoną, riestainius ir keletą sausainių. Šiuo metu kepykloje - net 250 asortimento rūšių.
„Tas dešimtmetis po Nepriklausomybės davė impulsą verslų kūrimuisi. Biržuose iš viso veikė trys kepyklos, didžiuosiuose miestuose buvo tokia pat situacija. Didžiulė konkurencija, tad konkuruoti kepant tik tradicinę duoną beveik reiškė pasmerkti įmonę žlugti. Ne vienas vartotojas pirmą kartą ir atkreipė dėmesį į „Biržų duoną“ dėl jos išskirtinių produktų. Pavyzdžiui, įmonė pirmoji iš duonkepių Lietuvoje pradėjo gaminti duonos lazdeles - šį produktą iš vienos parodos parsivežė šeimos verslo pradininkas V. Kurganovas, kelionių po Vakarų Europą metu prisirinkdavęs įvairių idėjų. Įmonė asortimentą plečia iki šiol.
Dar viena priežastis, prisidėjusi prie įmonės spurto, - pastangos diversifikuoti pardavimų krepšelį. Įmonei didieji klientai - prekybos tinklai - buvo svarbu, tačiau ji nerietė nosies ir prieš mažas kaimų parduotuvėles. Be to, nutarė plėsti savo firminių parduotuvių tinklą, kuris verslo pradžioje atnešdavo kaip oras būtino apyvartinio kapitalo. Didieji klientai paprastai atsiskaito tik po dviejų mėnesių nuo produkcijos gavimo, tad pagalvės nesukaupusiems verslams tokie terminai yra gana skausmingi. 2000 metais įmonė turėjo tik 2 firmines parduotuvėles, o šiuo metu - 20.
Trečiasis įmonės etapas, prie kurio bene labiausiai prisidėjo A. Kurganovas, - viso „Biržų duonos“ prekės ženklo ir identiteto kūrimas: pakuočių, logotipo, įmonės pozicionavimo viešojoje erdvėje, viešos komunikacijos. Vilniaus universitete verslo administravimo magistrą įgijęs A. Kurganovas studijų metu pasirinko rinkodaros specializaciją, tad įgytos žinios darbe labai pravertė. „Tas žinias pavyko ir praktiškai įgyvendinti, nes įmonė nieko neturėjo - turėjo tik fizinį vardą. „Biržų duonos“ vardas buvo neblogas, žmonės jį vertino net ir anais laikais, kai atvykę į Biržus važiuodavo pirkti duonos.
„Pradėjau dirbti rinkodaros vadovu, paskui komercijos vadovu tapau, bet šalia dar ir IT sritį turėjau. Iš kitos pusės, tuo metu nelabai ir finansinių išteklių turėjome komandos plėtimui“, - pamena A. Kurganovas. Surinkti stiprią vadovų komandą nebuvo lengva, nes dalis senųjų vadovų pasitraukė, o Biržuose profesionalų skaičius labai ribotas. Todėl nutarta įkurti nedidelį biurą Vilniuje. V. Kurganovas prie sūnaus Andriaus nuopelnų priskiria ir jo pastangas ugdyti darbuotojus bei sudaryti sąlygas jiems tobulėti. „Andrius daug dėmesio skyrė komandos mokymams, samdydavo specialistus. Kitą kartą papykdavau, kiek galima mokyti, reikia dirbti“, - šypteli šeimos verslo pradininkas.
Apibendrinimas
„Biržų duona“ - tai sėkmingo šeimos verslo pavyzdys, kuris įrodė, kad net ir sunkiausiais laikais, pasitelkus tinkamą strategiją, inovacijas, komandinį darbą ir nuolatinį tobulėjimą, galima pasiekti puikių rezultatų. Šiandien „Biržų duona“ yra ne tik viena didžiausių Lietuvos duonos kepyklų, bet ir įmonė, kuri puoselėja šeimos vertybes ir didžiuojasi savo kraštu.
tags: #uab #birzu #duona #vadovas