Šiaurės ir Pietų Amerikos didieji geografiniai atradimai
Įvadas
Didieji geografiniai atradimai, apėmę XV-XVII amžius, radikaliai pakeitė pasaulio suvokimą ir ekonominę raidą. Šis laikotarpis pasižymėjo europiečių ekspedicijomis į naujus žemynus ir jūrų kelius, siekiant praturtėti, praplėsti prekybos ryšius ir skleisti krikščionybę. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius Šiaurės ir Pietų Amerikos atradimus, jų priežastis, pasekmes ir pagrindinius veikėjus.
Atradimų amžius ir Portugalijos laimėjimai
XV amžiuje Portugalija ėmėsi iniciatyvos ieškoti naujų jūrų kelių į Rytus, apeinant Osmanų imperiją, kuri kontroliavo tradicinius prekybos kelius. Portugalų jūrininkai, tokie kaip Henrikas Jūrininkas, skatino jūreivystę ir vakarinių Afrikos pakrančių tyrinėjimus, įsteigė locmanų mokyklą ir tobulino navigacijos technologijas.
Didžiųjų atradimų techninės prielaidos
Didiesiems geografiniams atradimams didelę įtaką turėjo technikos pažanga. Buvo sukurti nauji laivų tipai, tokie kaip karavelės, pasižymėjusios manevringumu ir gebėjimu plaukti prieš vėją. Karavelės turėjo 2 ar 3 stiebus, keturkampes ir trikampes bures, leidusios greitai plaukti ir manevruoti. Taip pat svarbūs išradimai buvo kompasas, kuris padėjo orientuotis jūroje, ir patobulinti žemėlapiai - portulanai. Iki XIII a. laivai buvo vairuojami laivo gale esančiu irklu, vėliau irklas buvo pakeistas vairu, pritvirtintu prie laivo vyrių.
Portugalų ieškojimų rezultatai
Portugalų jūrininkai palaipsniui tyrinėjo Afrikos pakrantes, atrasdami Žaliąjį Kyšulį (1445 m.), Gvinėją (1471 m.) ir galiausiai Gerosios Vilties kyšulį (1486 m.), kurį pasiekė Bartolomėjus Diasas. Šis atradimas atvėrė kelią į Indiją. 1497-1499 m. Vasko da Gama apiplaukė Afriką ir pasiekė Indiją, atversdamas jūrų kelią į Rytus. Portugalai įsitvirtino Afrikos ir Indostano pusiasalio pakrantėse bei gretimose jūrose, prasiveržė į Pietų Amerikos rytinę pakrantę ir veržėsi tolyn.
Henrikas Jūrininkas
Princas Henrikas Jūrininkas (1394-1460) buvo vienas pagrindinių Portugalijos ekspansijos iniciatorių. Jis rėmė jūreivystę, įsteigė navigacijos mokyklą Sagreše ir finansavo ekspedicijas į Afrikos pakrantes. Jo dėka Portugalija tapo jūrinės galios lydere. Jūrininkus globojo ir jais rūpinosi Portugalijos valdovai. Princas Henrikas Jūrininkas skatino jūreivystę, iki 1460 m. pastatė didžiulį laivyną, skirtą vakarinių Afrikos pakrančių tyrinėjimams. Jis įsteigė locmanų mokyklą, kuri po kiekvienos ekspedicijos gaudavo naujausios informacijos. Čia buvo ruošiamos visos kelionės.
Taip pat skaitykite: Korėjos susivienijimo perspektyvos
Kristupas Kolumbas ir Amerikos atradimas
Kristupas Kolumbas (1451-1506) - italų jūrininkas, tarnavęs Ispanijos karaliams Ferdinandui ir Izabelei. Jis tikėjo, kad galima pasiekti Indiją plaukiant į vakarus per Atlanto vandenyną.
Biografija
Kristupas Kolumbas - viena paslaptingiausių asmenybių istorijoje. Jo gimimo vieta ir tiksli biografija iki kelionių į Ameriką nėra visiškai aiški. Daugelis Italijos miestų pretenduoja į jo gimtinę. K. Kolumbo gyvenimas, nuo pat gimimo iki mirties, skendi paslaptyse. Net ir dabar niekas negali pasakyti, kur K. Kolumbas gimė ir kur tikrasis jo kapas. K. Kolumbas turi kelias gimimo datas, kelias tėvynes ir net du kapus. Į K. Kolumbo gimtinę pretenduoja gausybė Italijos miestų: Genuja, Savoja, Kukaras, Nervis, Kvintas, Kočerija ir kt. Ispanų istorikai teigia jį buvus ispanu… Iš viso priskaičiuojama net 14 Kolumbo gimtinių.
Kelionės naujų kraštų beieškant
1492 m. rugpjūčio 3 d. Kolumbas išplaukė iš Paloso uosto Ispanijoje su trimis laivais: "Santa Marija", "Ninja" ir "Pinta". Spalio 12 d. jis pasiekė Bahamų salą, kurią pavadino San Salvadoru. Vėliau Kolumbas atrado Kubą ir Haitį, manydamas, kad pasiekė Aziją. K. Kolumbas jau seniai rinko žinias apie žemes, esančias už Atlanto vandenyno. Jis neabejojo, kad Žemė yra rutulio formos, bet jam atrodė, kad tas rutulys žymiai mažesnis. Štai kodėl jis galvojo, kad Indija yra palyginti netoli nuo Azorų salų, ir plaukiant į vakarus galima ją pasiekti. K. Kolumbas nusprendė nusigauti į Indiją vakarų keliu, ir jau 1484 metais pateikė planą Portugalijos karaliui. Po ilgų pastangų projektas buvo patvirtintas.
Per keturias keliones į Ameriką Kolumbas tyrinėjo Karibų jūros salas, Centrinės Amerikos pakrantes ir Pietų Amerikos šiaurinę pakrantę. Jis įkūrė pirmąsias europiečių kolonijas Amerikoje ir pradėjo Amerikos kolonizaciją. Plaukdamas K. Kolumbas vedė du laivo žurnalus. Viename - sumažindamas nuplauktus atstumus, o antrame žymėjo tikruosius. Pirmąjį žurnalą matydavo ir jūreiviai. Ilgai plaukiant ir neatrandant žemės jūreiviai buvo sukilę, tačiau K. Kolumbui maištą pavyko numalšinti. Spalio 11 dieną dešimtą valandą ryto K. Kolumbas, įdėmiai įsižiūrėjęs į nakties miglą, pastebėjo tolumoje mirgančią šviesą, o 1492 metais spalio 12 dieną paryčiu, dar tebešviečiant mėnuliui, vienas priešakinio laivo jūreivis sušuko: „Žemė!”. Vietiniai gyventojai ją vadino Guanahaniu, o K. Kolumbas pavadino San - Salvadoru. Taip buvo atrasta Amerika! Tačiau pats K. Kolumbas iki gyvenimo pabaigos buvo įsitikinęs, kad naujos žemės jis neatrado, o tik surado kelią į Indiją. Tad ir vietinius gyventojus, kuriuos jie rado saloje pavadino indėnais.
Kitų jūrininkų indėlis
Po Kolumbo atradimų, kiti jūrininkai tęsė Amerikos tyrinėjimus. Amerigas Vespučis (1454-1512) - italų jūrininkas ir kartografas, kuris pirmasis suprato, kad Kolumbo atrastos žemės yra ne Azija, o naujas žemynas. Jo garbei žemynas buvo pavadintas Amerika. Kabralas Pedras AlvadarisPortugalijos jūrininkas, keliautojas. 1500 metais vadovavo į Indiją plaukusiai flotilei. Nuplaukę į pietus nuo Žaliojo Kyšulio salų, nuklydo į vakarus ir 1500 metų balandžio 22 atrado Braziliją. Indiją priplaukė 1500 gruodžio mėnesi.
Taip pat skaitykite: Charakteristikos: Pietų Amerikos savanos
Vasko da Gama ir jūrų kelio į Indiją atradimas
Vasko da Gama (apie 1460-1524) - portugalų jūrininkas, kuris 1497-1499 m. atrado jūrų kelią į Indiją aplink Afriką. Tai buvo vienas svarbiausių geografinių atradimų, atvėręs tiesioginį prekybos kelią su Azija ir susilpninęs arabų prekybinį dominavimą. K. Kolumbo ekspedicijai atradus „Vakarų Indiją”, portugalams reikėjo skubėti atrasti Rytų Indiją. 1497 metais buvo parengta laivų eskadra ieškoti jūrų kelio iš Portugalijos aplink Afriką į Indiją. Ekspedicijos vadovu buvo paskirtas Vaskas da Gama. 1497 m. liepos mėnesį iš Lisabonos uosto išplaukusi keturių gerai paruoštų burlaivių flotilė apiplaukė Afrikos žemyno vakarų krantą, ištyrinėtą ankstesnių portugalų kapitonų. 1497 metų gruodžio pabaigoje laivai plaukė jau rytinėmis Afrikos pakrantėmis. Da Gama Indijos krantus pamatė 1498m. gegužės 18 d. ir po dviejų dienų nuleido inkarus Kapokatės uoste, kuris buvo už kelių kilometrų į šiaurę nuo Kalikuto miesto. Taip buvo užmegzti diplomatiniai ir prekybos ryšiai. Tačiau prekyba Indijoje sekėsi sunkiai, todėl nedaug pavyko įsigyti gvazdikų, cinamono ir brangakmenių.
Fernando Magelano žygis aplink pasaulį
Fernando Magelanas (apie 1480-1521) - portugalų jūrininkas, tarnavęs Ispanijai. 1519-1522 m. jis vadovavo pirmajai ekspedicijai aplink pasaulį. Magelanas apiplaukė Pietų Ameriką, atrado sąsiaurį, pavadintą jo vardu, perplaukė Ramųjį vandenyną ir pasiekė Filipinus, kur žuvo. Jo ekspedicija įrodė, kad Žemė yra apvali. Labai svarbią reikšmę geografinių atradimų istorijoje turėjo Ferdinando Magelano (1470-1521) kelionė aplink pasaulį. Ši kelionė vyko 1519-1522 m. ir buvo pirmoji kelionė aplink Žemės rutulį. Buvo padaryta daugybė atradimų: Magelano sąsiauris ir Ugninė žemė Pietų Amerikoje, daugybė salų Ramiajame vandenyne (Filipinų salos, Zondo archipelagas).
Kolonizacija ir jos pasekmės
Po didžiųjų geografinių atradimų prasidėjo intensyvi Amerikos kolonizacija. Ispanai ir portugalai užkariavo dideles teritorijas, įkūrė kolonijas ir išnaudojo vietinius gyventojus. Kolonizacija turėjo didelių pasekmių tiek Europai, tiek Amerikai.
Ekonominės pasekmės
Į Europą pradėjo plaukti dideli kiekiai aukso, sidabro ir kitų vertingų prekių iš Amerikos. Tai paskatino prekybos augimą, ekonomikos plėtrą ir vadinamąją "kainų revoliuciją", kai dėl didelio metalų kiekio Europoje išaugo kainos. Tačiau naujoji pasaulio dalis negavo Kolumbo vardo. Kolumbas atkakliai teigė, kad jis atrado kelią į Indiją, Kiniją ir Japoniją. Ispanijos valdžia nusivylė-„Vakarų Indijoje” nebuvo miestų, civilizacijos, aukso ir sidabro čia būdavo randama daug mažiau. Kolumbas pateko į dvaro nemalonę, 1506 m.
Socialinės ir kultūrinės pasekmės
Europiečiai į Ameriką atvežė naujų augalų, gyvūnų ir technologijų, bet taip pat ir ligų, kurios pražudė didelę dalį vietinių gyventojų. Kolonizacija sunaikino senąsias indėnų civilizacijas, tačiau kartu paskatino krikščionybės ir europietiškos kultūros plitimą. Iš Amerikos į Europą atvežta bulvių, tabako, kakavos,kukurūzų, cukranendrių, pomidorų, iš Europos - naminių gyvulių: avių, jaučių, karvių, ožkų, kiaulių. Amerikos atradimas sunaikino senąsias indėnų civilizacijas.Susidarė palankios sąlygos plisti krikščionybei ir Europos kultūrai.
Taip pat skaitykite: Koordinatės laivyboje
tags: #šiaurės #ir #pietų #amerikos #didieji #geografiniai