Mėsos vartojimo reikšmė ir poveikis sveikatai bei aplinkai
Šiame straipsnyje nagrinėjama mėsos vartojimo reikšmė, poveikis sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius ir pateikiant įvairius argumentus. Aptariami mėsos privalumai ir trūkumai, jos įtaka svoriui, ligoms ir aplinkosaugai. Taip pat nagrinėjami alternatyvūs mitybos būdai ir patarimai, kaip rinktis kokybišką mėsą.
Aperityvai ir virškinimas
Prieš valgį dažnai vartojami aperityvai, tokie kaip "Martini", "Campari", šampanas, muskatelis ar kiras, skirti apetitui sužadinti ir virškinimo traktui paruošti. Alus taip pat gali būti puikus aperityvas, ypač troškuliui numalšinti. Po sočių patiekalų rekomenduojami dižestyvai, kurie reguliuoja skrandžio veiklą.
Mėsos poveikis svoriui
Moksliniai tyrimai rodo, kad mėsos vartojimas gali būti susijęs su svorio didėjimu. Europoje atliktas tyrimas su beveik 400 tūkstančių dalyvių parodė, kad mėsos valgymas siejamas su svorio augimu, net jei suvartojamas vienodas kalorijų kiekis. Stipriausias ryšys nustatytas vartojant perdirbtą mėsą, pavyzdžiui, dešras ir kumpį. Tai prieštarauja teorijai, kad daug baltymų turinti dieta padeda sumažinti svorį.
Mokslininkų išvados
Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie kasdien suvalgydavo 250 gramų mėsos daugiau nei kiti, per penkerius metus priaugo papildomus 2 kilogramus svorio, net suvartodami tą patį kalorijų kiekį. Nors priežastis nėra visiškai aiški, spėjama, kad mėsa gali keisti apetito reguliavimo mechanizmus organizme.
Mėsos įtaka pasaulio gyvūnijai, klimatui ir ekonomikai
Žurnale „Environment: Science and Policy for Sustainable Development“ rašoma, kad augantis mėsos poreikis turi įtakos pasaulio gyvūnijai, klimatui ir ekonomikai. Dideles pajamas turintys asmenys dažniausiai renkasi geros kokybės, brangią mėsą, o tai didina jos poreikį. Mokslininkai teigia, kad svarbu informuoti visuomenę, jog mityba su mažiau mėsos yra sveikesnė ir daro mažesnį poveikį aplinkai.
Taip pat skaitykite: Didžiausi pasaulio miestai
Mėsos ir sveikatos sąsajos
Naujausi tyrimai rodo, kad raudonojoje mėsoje esantis karnitinas žarnyno bakterijų yra verčiamas į trimetilamino N-oksidą, kuris skatina aterosklerozę, cholesterolio plokštelių susidarymą ir kraujagyslių užsikimšimą. Palyginus mėsėdžių ir mėsos nevalgančiųjų sveikatą ir gyvenimo trukmę, nustatyta, kad mėsos nevalgantieji gyvena ilgiau, nes vartoja daugiau sveikų baltymų iš žuvies ir riešutų.
Mėsos apdorojimas ir infekcijos
Mėsa prieš pardavimą dažnai apdorojama įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kad ilgiau išliktų šviežia ir raudonos spalvos. Tačiau šios medžiagos, susilietusios su bakterijomis virtuvėje, gali sukelti žarnyno infekcinių ligų protrūkį. Greito maisto mėgėjams rizika užsikrėsti E. Coli bakterija taip pat didėja, nes į mėsainių mėsos masę dažnai įmaišoma kelių šimtų galvijų mėsos.
Aplinkosauginis mėsos gamybos aspektas
Mėsos produkcijai reikia labai daug žemės, maisto, vandens ir energijos, ženkliai daugiau nei užauginti vaisiams ar daržovėms. Raudonoji mėsa taip pat padidina riziką susirgti antrojo tipo diabetu, žarnyno ir nervų sistemos ligomis, o dėl gyvulininkystėje naudojamų hormonų - ir endokrininėmis ligomis.
Mėsos minkštumas ir sultingumas
Mėsos minkštumas ir sultingumas priklauso nuo gyvūnų mėsos raumeninio audinio struktūros, kuris sudarytas iš ilgų raumeninių skaidulų. Raumenyse baltymai sudaro iki 80% raumeninio audinio medžiagų, įskaitant kolageną, elastiną ir retikuliną. Šildant mėsą, kolagenas silpnėja ir išsiskiria želatininė medžiaga, todėl mėsa tampa švelnesnė.
Mėsos sudėtis
100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia nuo 30 iki 40 procentų rekomenduojamos baltymų paros normos. Mėsos baltymai yra pagrindinė raumeninio audinio dalis ir lengvai įsisavinami. Vanduo žalioje mėsoje sudaro iki 70%. Mėsoje yra ekstraktinių medžiagų, kurios suteikia mėsai aromato ir skonio, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir gerina apetitą. Taip pat mėsoje yra A, B, D ir PP vitaminų bei mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, fosforas, natris, geležis, magnis ir cinkas.
Taip pat skaitykite: Šarvuotas aligatorius
Mėsos virškinamumas
Kai kurie žmonės mano, kad balta mėsa (vištiena, veršiena) lengvai virškinama, o tamsesnė mėsa (jautiena) - sunkiai. Kiauliena sunkiau virškinama dėl didelio riebalų kiekio. Skerdienos dalys, kuriose yra mažai jungiamojo audinio, virškinamos geriau nei tos, kuriose jo daug. Senų gyvūnų mėsa sunkiau virškinama dėl atsparaus šiluminiam apdorojimui jungiamojo audinio.
Mėsos kokybės vertinimas
Renkantis mėsą ir jos gaminius, svarbu atkreipti dėmesį į išvaizdą. Šviežia mėsa turėtų būti natūralios, tolygios spalvos: jautiena - sodriai raudona, kiauliena - švelniai rausva, o vištiena - šviesi, be tamsių dėmių. Perdirbti mėsos produktai taip pat turėtų atrodyti natūraliai, be ryškių ar blizgių atspalvių. Taip pat svarbu įvertinti tekstūrą - mėsa turėtų būti ne per daug drėgna ar lipni, o jos paviršius vientisas ir elastingas.
Vengimas mechaniškai atskirtos mėsos (MAM)
Reikėtų vengti gaminių su mechaniškai atskirta mėsa (MAM), kuri yra pigesnė mėsos versija, gaunama žemo ar aukšto slėgio presais. MAM yra prastesnės kokybės, nes joje yra mažiau nepakeičiamų amino rūgščių, daugiau riebalų ir kolageno.
Kokybės ženklinimas ir pakuotė
Kokybę žymintys ženklai ant pakuotės rodo, kad produktai atitinka aukštus reikalavimus ir yra reguliariai tikrinami nepriklausomose laboratorijose. Supakuoti šviežios mėsos gaminiai yra apsaugoti nuo tiesioginio kontakto su oru, šviesa ir drėgme, todėl ilgiau išlieka švieži.
Podagra ir mėsos vartojimas
Podagra yra lėtinė metabolinė liga, susijusi su padidėjusiu šlapimo rūgšties kiekiu kraujyje, kuris gali sukelti sąnarių skausmus ir riboti judesius. Raudona mėsa, kepenys ir jūros gėrybės (ančiuviai, sardinės, midijos, šukutės, upėtakiai, tunai) yra turtingi purinų, kurie skatina šlapimo rūgšties gamybą. Todėl, sergant podagra, rekomenduojama riboti šių produktų vartojimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ūkių mėsos perdirbimo apžvalga
Podagros diagnostika ir gydymas
Podagros diagnostika gali būti sudėtinga, todėl svarbiausias tyrimas yra natrio uratinių kristalų nustatymas sąnarių skystyje. Ūmus podagros priepuolis gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), o ligos priepuoliams kartojantis, taikomas specifinis gydymas, mažinantis šlapimo rūgšties susidarymą arba didinantis jos išsiskyrimą per inkstus. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių ir riboti alkoholio bei fruktozės vartojimą.
Alternatyvūs požiūriai į mėsos vartojimą
Kai kurie šaltiniai teigia, kad mėsoje yra tik 35% maistinių medžiagų, o augaluose - 90%. Taip pat teigiama, kad mėsa yra užteršta puvimo bakterijomis, lavoniniais nuodais ir kirmėlių kiaušinėliais. Per didelis baltymų ir purino bazių kiekis mėsoje gali sukelti šlakus ir organizmo apsinuodijimus.
Mėsos virškinimas ir irimas
Mėsa virškinama ilgai - 6-8 valandas, todėl nespėja visiškai suvirškinti iki kito valgio ir gali pradėti pūti. Pūdama nesuvirškinta mėsa išskiria metaną, kuris naikina vitaminus B3 ir B6, o tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Žuvies mėsa ir mėsos sultinys
Žuvies mėsa taip pat gali būti kenksminga dėl lavoninių nuodų ir kirminų kiaušinėlių. Be to, upės žuvys gali būti užkrėstos organiniais chloro junginiais, kurie trikdo testosterono gamybą vyrų organizme. Mėsos sultinys susideda iš gyvulio gyvybinės veiklos atliekų ir koncentruotų ekstraktinių medžiagų, kurios sukelia persivalgymą ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo.
Mėsos pakaitalai
Negyvus mėsos baltymus patartina keisti gyvais baltymais, pirmiausia riešutais (išskyrus karčius migdolus), sėklomis (nekeptomis) ir daigintais kviečių grūdais. Visiškas mėsos pakaitalas - grikiai, daiginti grūdai ir soja.
tags: #turintis #daug #mesos #reiksme