Totoriškas Šimtalapis: Istorija, Receptas ir Gaminimo Paslaptys

Šimtalapis - tai unikalus ir itin gardus pyragas, giliai įsišaknijęs Lietuvos totorių kulinariniame pavelde. Šis sluoksniuotas kepinys, pasižymintis sodriu skoniu ir tekstūra, yra ne tik puikus desertas, bet ir svarbus kultūrinis elementas, perduodamas iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime totoriško šimtalapio istoriją, tradicinį receptą, gaminimo subtilybes bei variacijas, leisdami skaitytojui visiškai panirti į šio ypatingo patiekalo pasaulį.

Šimtalapio Istorija ir Kultūrinė Reikšmė

Šimtalapis yra tradicinis totoriškas kepinys, dažnai ruošiamas įvairioms tradicinėms šventėms. Išskirtinis dalykas yra tas, kad tik Lietuvoje gyvenę totoriai turėjo dabar jau kultūriniu paveldu laikomą šimtalapį pyragą. LDK laikais Lenkijoje ar Baltarusijoje gyvenę totoriai tokiu pyragu pasidžiaugti negalėjo.

Totorių migracija į Lietuvą prasidėjo XIV amžiuje, o kartu su jais atkeliavo ir jų kultūra, įskaitant ir kulinarines tradicijas. Šimtalapis, kaip manoma, yra vienas iš tų patiekalų, kuris bėgant amžiams adaptavosi prie vietinių ingredientų ir skonių, tačiau išlaikė savo esminius bruožus. Šimtalapis nėra tik pyragas - tai simbolis, atspindintis totorių bendruomenės istoriją, jų gebėjimą išsaugoti savo identitetą svetimoje kultūroje. Anksčiau šimtalapis būdavo kepamas ypatingomis progomis, tokiomis kaip vestuvės, gimtadieniai ar religinės šventės, ir laikomas prabangos bei svetingumo ženklu.

Šimtalapis turi ilgą istoriją - Zita atmena, kad jį gamino močiutė ir pasakojo, kad jos močiutė dariusi tą patį. „Nuo Alytaus rajono kilusi mano močiutė pasakojo, kad būtent Dzūkijos krašte šimtalapis ir buvo paplitęs. Antai Vilniaus krašte ir kitose apylinkėse jo kepti nemokėjo. O šimtalapį gamindavo didžiųjų švenčių proga - vestuvėms, gimtadieniams, ir ypač religinėms šventėms“, - pasakoja Zita Milkamanovič.

Tiesa, šimtalapio vardas šiam kepiniui prilipo gana neseniai - sovietmečiu. Iki tol jis buvo vadinamas tiesiog pyragu - „pyrog“. Tačiau kartą totoriai dalyvavo didžiulėje parodoje, kur kaip tautinė mažuma pristatė tautinį paveldą. Parodos organizatoriams pastebėjus, kad pyragas negali būti vadinamas tiesiog „pyragu“, nnutarta jį pakrikštyti šimtalapiu - nuo perpjovus pyragą atsiveriančio šimto sluoksnių vaizdo. Taip nuo to laiko ir liko - šimtalapis.

Taip pat skaitykite: Obuolių pyragas: jaukumo kupinas receptas

Tradicinis Šimtalapio Receptas

Nors egzistuoja daugybė šimtalapio receptų variacijų, pagrindiniai ingredientai ir gaminimo principai išlieka tie patys. Štai tradicinio šimtalapio receptas:

Ingredientai:

Tešlai:

  • 500 g aukščiausios rūšies miltų
  • 250 ml šilto vandens
  • 100 g sviesto arba margarino, ištirpinto
  • 1 kiaušinis
  • 1 šaukštelis acto (9%)
  • Žiupsnelis druskos
  • 25 g šviežių arba 14 g sausų mielių
  • 140 ml pieno
  • 1 a. š. cukraus

Įdarui:

  • 200 g sviesto, kambario temperatūros (arba apie 300 g)
  • 200 g cukraus (arba 1 stiklinė)
  • 100 g medaus
  • 200 g razinų (nebūtinai)
  • 200 g džiovintų slyvų (nebūtinai)
  • 200 g riešutų (graikinių, migdolų, lazdynų - pagal skonį, nebūtinai)
  • Vanilės ekstraktas arba vanilinis cukrus (pagal skonį)
  • Pusės stiklinės aguonų (nuplikykite ir sutrinkite)
  • 1 saujos spanguolių (nuplikykite)

Aptepimui:

  • 1 kiaušinis
  • Šlakelis pieno

Gaminimo Eiga:

Tešlos paruošimas:

  1. Mieles sumaišykite su cukrumi ir supilkite į šiltą pieną.
  2. Miltus persijokite į dubenį, dėkite suplaktus kiaušinius ir pieną su mielėmis, suminkykite tešlą.
  3. Dubenyje sumaišykite miltus su druska.
  4. Atskirame inde sumaišykite šiltą vandenį, ištirpintą sviestą, kiaušinį ir actą.
  5. Skystus ingredientus palaipsniui pilkite į miltus ir minkykite elastingą, nelipnią tešlą. Jei tešla per kieta, įpilkite šiek tiek vandens, jei per minkšta - įberkite miltų.
  6. Tešlą minkykite maždaug pusvalandį. Tuomet padalinkite ją į 5 dalis, suvoliokite rutuliukais (man vienas išėjo maždaug 130 g), aptepkite aliejumi ir palikite šiltai, kad pakiltų.
  7. Suformuokite tešlą į rutulį, aptepkite aliejumi, uždenkite maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje pailsėti bent 1 valandą (geriausia - 2-3 valandas, arba net per naktį).

Įdaro paruošimas:

  1. Dubenyje išsukite minkštą sviestą su cukrumi iki purios masės.
  2. Įmaišykite medų ir vanilės ekstraktą (arba vanilinį cukrų).
  3. Jei naudojate razinas ir džiovintas slyvas, nuplikykite jas verdančiu vandeniu ir smulkiai supjaustykite. Riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje ir susmulkinkite.
  4. Įmaišykite razinas, slyvas ir riešutus į sviesto masę. Įdaras turi būti vientisas ir gerai susimaišęs.
  5. Aguonas nuplikyti karštu vandeniu, perkošti, su mėsmale permalti. Įdedame truputį cukraus ir kiaušinio.
  6. Išplauname razinas ir nudžioviname.

Šimtalapio formavimas:

  1. Rutuliukus iškočiokite ir ištampykite, kol tešla taps permatoma. Ištampytą tešlą klokite ant miltuoto stalo, visą plotą ištepkite sviestu ir pabarstykite cukrumi.
  2. Padalinkite tešlą į 8-10 lygių dalių.
  3. Imkite vieną tešlos dalį ir iškočiokite ją į labai ploną, beveik permatomą lakštą. Svarbu, kad lakštas būtų kuo plonesnis - nuo to priklauso šimtalapio sluoksniuotumas.
  4. Aptepkite lakštą plonu įdaro sluoksniu.
  5. Atsargiai suvyniokite lakštą į ritinėlį.
  6. Pakartokite tą patį su likusiomis tešlos dalimis, aptepdami kiekvieną lakštą įdaru ir suvyniodami į ritinėlį.
  7. Taip paruoškite visus 5 lakštus, dėdami vieną ant kito ir pertepdami sviestu, apibarstydami cukrumi. Ant paskutinio lakšto taip pat tepkite sviesto, berkite cukrų, aguonas ir spanguoles, viską susukite į volelį.
  8. Imkite vieną ritinėlį ir susukite jį į spiralę. Padėkite spiralę į kepimo formos centrą.
  9. Apvyniokite aplink pirmąją spiralę kitus ritinėlius, formuodami didelę spiralę.
  10. Šimtalapį dėkite į kepimo popieriumi išklotą apvalią skardą, suformuodami apskritimą, į vidurį įdėkite nedidelį apvalų indelį, kuris padės išlaikyti formą. Visą aptepkite sviestu.
  11. Uždenkite šimtalapį maistine plėvele ir palikite 30 minučių pailsėti.

Kepimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C.
  2. Atskirame indelyje sumaišykite kiaušinį su pienu ir aptepkite šimtalapio viršų.
  3. Kepkite šimtalapį įkaitintoje orkaitėje 45-60 minučių, arba kol jis gražiai paruduos. Jei šimtalapis pradeda per greitai ruduoti, uždenkite jį folija.
  4. Iškepusį šimtalapį atvėsinkite ant grotelių prieš pjaustydami ir patiekdami.
  5. Kepkite apie 1 pusantros valandos, 180-200C. jau ikaitintoje orkaiteje. Kad neapdegtu , kai tik vos parus , uzdenkite folija .
  6. Iškepusį šimtalapį truputį atvėsinti, išimti iš kepimo formos. Kai visiškai atvės apibarstyti cukraus pudra.

Gaminimo Paslaptys ir Patarimai

Norint, kad šimtalapis pavyktų tobulas, svarbu laikytis kelių gaminimo paslapčių ir patarimų:

  • Tešla: Tešla turi būti minkšta, elastinga ir gerai išminkyta. Ilgas tešlos poilsis yra būtinas, kad ji taptų elastingesnė ir lengviau kočiotųsi. Actas tešloje padeda jai tapti puresnei. Zita Milkamanovič atskleidžia, kad prieš maišydamos tešlą, totorės visada pasimeldžia ir tik tada pradedame gaminti. Gaminant negali būti jokio skersvėjo, uždaryti visi langai ir privaloma tik gera nuotaika. Jei ūpas prastas, tešla gali neiškilti, o po to, kai reikės tampyti, tešla ims plyšti ir nepavyks.
  • Sviestas: Sviestas įdarui turi būti minkštas, bet ne ištirpęs. Kambario temperatūros sviestas geriausiai išsiplaka su cukrumi ir sukuria purią masę. Ipolitas atkreipia dėmesį, kad net sviesto lydimo procesas - sudėtingas, juk sviestą reikia išlydyti taip, kad lydant neužvirinti jo.
  • Kočiojimas: Tešlą reikia kočioti labai plonai, beveik permatomai. Kuo plonesni lakštai, tuo sluoksniuotesnis bus šimtalapis. Zita Milkamanovič pataria, kad iš pradžių rekomenduoju gaminti nedidelį pyragą - taip bus lengviau. O tešla turi būti tokia plona, kad galėtumėte matyti savo pirštus ir nagus.
  • Įdaras: Įdaras turi būti tolygiai paskirstytas ant tešlos lakštų. Per daug įdaro gali padaryti šimtalapį sunkų ir sunkiai iškepantį. Aguonas taip pat reikia tinkamai paruošti - nuplikyti ir sumalti.
  • Kepimas: Šimtalapį reikia kepti gerai įkaitintoje orkaitėje, kad jis tolygiai iškeptų ir gražiai paruduotų. Jei šimtalapis pradeda per greitai ruduoti, uždenkite jį folija. Anksčiau originalūs šimtalapiai būdavo kepami duonkepėse, kurioms jau daugiau negu šimtas metų. Ipolitas pasakoja, kad paskutinį kartą duonkepėje kepėme 2010 metais, toks gaminys svėrė apie 7-8 kilogramus. Elektrinėse orkaitėse dabar iškepti yra lengviau, dabar kontrolė kitokia, kai galima nusistatyti reikiamą temperatūrą. Dujinėse orkaitėse būdavo vargas.
  • Priedai: Į šimtalapį galima dėti įvairių priedų, tokių kaip razinos, džiovintos slyvos, riešutai, aguonos, cinamonas ar citrinos žievelė. Priedai suteikia šimtalapiui papildomo skonio ir aromato.

Šimtalapio Variacijos

Nors tradicinis šimtalapis yra gaminamas su saldžiu įdaru, egzistuoja ir kitokių variacijų:

  • Sūrus šimtalapis: Vietoj saldaus įdaro naudojamas sūrio, mėsos ar daržovių įdaras. Ipolitas atskleidė, kad pagal žmonių pageidavimus šimtalapiai kepami ir su mėsa. Su žąsiena - tikras delikatesas.
  • Šokoladinis šimtalapis: Į įdarą dedama kakavos arba šokolado.
  • Vaisių šimtalapis: Į įdarą dedama šviežių arba konservuotų vaisių.
  • Šimtalapių namuose „Lapė kepė“ sutinkami kepiniai, įdaryti varške, obuoliais (kaip teigia savininkai, tai - šimtalapiška štrudelio versija) ar kumpiu. R.Venckienė teigia, jog nereikėtų apsiriboti tik tradiciniu skoniu: „Saldėsio įdarai gali būti įvairūs ir patys įdomiausi. Tarkime, mes pabandėme sukurti šimtalapį su varške. Šis receptas itin puikus, jo pardavimai beveik lygiuojasi su tradicinio šimtalapio. Sunku patikėti, kad labai skanus yra ir šimtalapis su kumpiu - jį mūsų parduotuvėje renkasi vyrai”, - tvirtina pašnekovė ir priduria, jog svarbu nebijoti eksperimentuoti, kadangi tik taip atrandama tai, kas geriausia.

Šimtalapis Šiandien

Šiandien totoriškas šimtalapis išlieka populiarus ne tik tarp Lietuvos totorių, bet ir tarp kitų gyventojų. Jį galima rasti įvairiose kavinėse, kepyklose ir restoranuose. Be to, šimtalapis dažnai kepamas namuose, perduodant receptus iš kartos į kartą. Šimtalapis yra ne tik skanus desertas, bet ir svarbus kultūrinis paveldas, kuris turi būti saugomas ir puoselėjamas.

Šimtalapis yra geros nuotaikos užtaisas, jo suvalgius neįmanoma nesišypsoti, sako Aiša Nargėlaitė, kuri senovinio kepinio receptą sužinojo labai netikėtai - užsukusi į vaistinę. Kol šimtalapis pavyko tikrai puikus, A. Nargėlaitė sako jį kepusi bent dvidešimt kartų. Dabar šiuo kepiniu pamalonina ir savo klientus.

Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago istorija

Šiandien šimtalapį bando iškepti nereta šeimininkė ar šeimininkas. „Iš pirmo karto gali nepavykti, tačiau nereikėtų nusiminti. Ir man ne iškart pavyko, nors puikiai žinojau receptūrą, daug kartų buvau stebėjusi patį procesą ir net gaminusi su močiute ar mama. Tačiau vis tiek pirmą kartą gaminant man gavosi bulka. Tiesiog reikalinga praktika ir gera nuotaika.

Jei manote, kad stinga drąsos kepti šiimtalapį, Keturiasdešimties totorių kaime įsikūrusi įmonė „Pas totorius“ rengia edukacijas. Jų metu moko gaminti šimtalapius, taip pat ir kitus totoriškus patiekalus: arbuzniką - pyragą su mėsa ir moliūgais, koldūnus - kaip paruošti mėsą, kad įdaras būtų purus, ir kt.

Šimtalapio Patiekimas ir Derinimas

Šimtalapis geriausiai patiekiamas atvėsęs arba kambario temperatūros. Jis puikiai tinka prie kavos, arbatos ar pieno. Taip pat šimtalapis gali būti patiekiamas su ledais arba plakta grietinėle. Dėl savo sodraus skonio, šimtalapis puikiai dera su rūgštesniais gėrimais, tokiais kaip citrinų arbata ar spanguolių sultys. Šimtalapis - idealus desertas prie kavos.

Aguonomis įdarytas pyragas puikiai išsilaiko savaitę. Šimtalapį su varške reikėtų suvalgyti greičiau.

Taip pat skaitykite: Receptas: meduolių ir bananų tortas

tags: #totoriškas #šimtalapis #receptas

Populiarūs įrašai: