Tradicinis lenkiškas Velykų pyragas: receptai ir tradicijos

Lenkija, turtinga savo kultūros ir istorijos paveldu, taip pat pasižymi įvairia ir skania tradicine virtuve, kurioje svarbią vietą užima Velykų kepiniai. Lenkiški kepiniai neįsivaizduojami be aguonų, kurių dedama tiek į įdarą, tiek papuošimui. Ruošiantis Velykoms, kaimyninėje šalyje valgiai ruošiami su meile, nes kiekviena šeimininkė stengiasi ne tik palepinti artimuosius, bet ir pasirodyti prieš giminę, kaimynus.

Lenkiškos Velykų tradicijos ir pasiruošimas šventei

Lenkiškos nacionalinės virtuvės ypatybės atsispindi ir ruošiantis Velykoms. „Pamirškite kalorijas, Velykos - metas prisivalgyti”, - teigė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė, Lenkijos Respublikos ambasados vyriausioji patarėja mokslų daktarė Malgorzata Kasner. Joms ruošiamasi iš anksto. Kadangi tikintiesiems svarbus laukimo metas, gavėnios patiekalai būna menki - ant stalo būna bulvių, silkių, iš kruopų išvirtos sriubos ar košės. Savaitė iki Velykų skirta dvasiniams apmąstymams ir susikaupti. Didįjį trečiadienį nutyla bažnyčių varpai, įsigali rimtis, negalima triukšmauti, linksmintis. Žmonės eina į bažnyčią išpažinties. O varpų gaudimą, kaip vilties ženklą, kad mirtis bus nugalėta, galima išgirsti tik šeštadienį, per vakarines mišias.

Sulaukusi Didžiojo šeštadienio, kiekviena šeima į bažnyčią nešasi pintinėlę, kurioje būna dažytų kiaušinių, dešros, duonos, druskos, prieskonių. Įprasta puošti pintinėlę buksmedžių ar bruknių šakelėmis - bundančios gamtos simboliais. Net ir socializmo laikais Lenkijoje minios žmonių su pintinėlėmis rankose plūsdavo į bažnyčias norėdami pašventinti dažytus kiaušinius ir Velykų valgius. Tokioje pintinėlėje dažnai būna avinėlis, simbolizuojantis Kristaus auką. Pašventinus valgius ir grįžus namo leidžiama ragauti skanumynų. Šios akimirkos labiausiai laukia vaikai, nes tai - pirmas kartas, kai ištvėrus gavėnią galima ragauti mėsos. Itin svarbios yra šeštadienio vakarinės mišios - tai tarsi įžanga į Velykų atmosferą, kai šventinama ugnis ir vanduo. Iki šiol Lenkijoje gyva tradicija puošti simbolinį Viešpaties kapą ir budėti prie jo per naktį. Kiekviena bažnyčia, stengdamas pritraukti kuo daugiau žmonių, nori kuo nors išsiskirti, todėl šeštadienį daugelis žmonių aplanko ne vieną, o keletą bažnyčių. Sulaukus pirmųjų saulės spindulių prasideda Velykų mišios, trunkančios ne vieną valandą.

Grįžus iš bažnyčios, nors dar ankstyvas metas, sočiai pavalgoma. „Niekas nebenori žiūrėti į silkes ar kitokias žuvis, nes visiems atsibodę veržtis diržus”, - pasakojo M.Kasner. Ant tradicinio lenkų stalo visuomet būna velykaičių, virtos, troškintos ir keptos mėsos, būtinai turi būti keptas kumpis, įvairių dešrelių ir dešros, bent keli paukštienos patiekalai. Iki pietų lenkai dalijasi velykaičiais, renka stipriausią kiaušinį. O tuomet valgoma sriuba - putra. Tai vienas seniausių lenkiškų patiekalų, išlikęs iš viduramžių. Manoma, šią sriubą srėbė ne tik varguomenė, bet ir karaliai, pavyzdžiui, XIV amžiuje ji buvo gaminama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos rūmuose. Putros pagrindas - ruginių miltų raugas, todėl ji būna rūgštoko skonio. Skaniausia putra ruošiama naudojant nuovirą, kuriame buvo išvirtas rūkytas Velykų kumpis. Toks nuoviras kvepia dūmais ir valgomas su baltosiomis dešrelėmis. Sriuba gali būti patiekiama su virtu kiaušiniu ar virtomis bulvėmis. Anksčiau tokia sriuba buvo populiari ir Dzūkijoje. Vietoj putros gali būti patiektas riebus vištienos sultinys ar sriuba iš žarnokų ir skrandžių (lenkų k. „flaki”). Ji taip pat atkeliavo iš gilios senovės.

Velykų vaišės Lenkijoje neįsivaizduojamos be saldumynų, pyragų, bandelių, pavyzdžiui, varškės pyrago, Velykų bobos - gausiai glajumi aplieto mielinio pyrago. Dar viena Velykų vaišių puošmena - bajoriškas pyragas (lenkų k. „Mazurek”). Šis trapios tešlos plokštainis yra aplietas glajumi, apibarstytas riešutais, džiovintais vaisiais, papuoštas plaktais kiaušinio baltymais. Ant pyrago dažnai būna koks nors užrašas ar linkėjimas, susijęs su Velykomis. Velykų pirmadienį Lenkijoje įprasta išdykauti ir laistytis vandeniu. Tai daroma tiek daugiabučio kieme, gatvėje, tiek autobuse, todėl kyla daug šurmulio. Jeigu kas nors užpila ant galvos kibirą vandens, niekas neturi teisės pykti ir skųstis. Iki šiol kaime išlikęs paprotys - jauni vyrai stengiasi kibiru vandens aplieti netekėjusias merginas. Kuo jos drabužiai būna šlapesni, tuo jai daugiau garbės, nes vanduo - gyvybės šaltinis. „Jei niekas neaplieja, mergina būna nelaiminga.

Taip pat skaitykite: Obuolių pyragas: jaukumo kupinas receptas

Tradiciniai lenkiški Velykų pyragai ir receptai

Krokuvos varškės pyragas (Sernik Krakowski)

Nida Degutienė (Nidos receptai) teigia, kad tai tobuliausias Velykų skanėstas. Šis varškės pyragas labai skanus ir sotus, kiek primenantis prabangų varškės apkepą. Jis, kaip ir visi varškės kepiniai, labai tinka artėjančioms Velykoms. Jei turite galimybę, pyragą gaminkite iš riebios ir sausos kaimiškos varškės. Pyragui daugiau skonio suteiks apelsinų žievelių cukatos ir rome brandintos razinos, taip pat nostalgija dvelkiantis trafaretinis papuošimas, panaudojant seną močiutės nertą servetėlę. Vienos varškės pyragas - tai dar vienas tradicinis varškinis kepinys, kurį atrasite visose Lenkijos cukainėse ir kavinėse. Skiriasi šis pyragas nuo kitų tuo, kad jame beveik nėra miltų.

Velykų boba (Babka Wielkanocna)

Tradicinė boba yra aukštas apvalus, saldus, puošnus, mielinis Velykų pyragas, pagardintas romo sirupu ir padengtas lengvu cukraus glajumi. Kaip ir visi mieliniai kepiniai, ši boba skaniausia yra pirmą dieną, bet ir antrą dieną šita boba vis dar buvo minkšta (per naktį laikiau uždengtą). Ji primena itališką „colombą“ - vietoj razinų įdėjus ten cukatų, gal šiek tiek daugiau cukraus, tikrai labai panašų rezultatą gautume.

Mazurka

Kovo 16. Mazurka yra tradicinis lenkiškas Velykų pyragas. Man, tiesą sakant, apie jį papasakojo ir pirmą kartą juo pavaišino draugė Ieva, turinti lenkiškų šaknų. Mazurkos variacijų yra nesuskaičiuojama gausybė, tai iš tiesų nacionalinis Lenkijos saldumynas. Aš pati labai pamėgau mazurką - ji šventiška ir ilgai išlieka šviežia. Esmė paprasta: sviestinis padas, ant jo daugybė džiovintų vaisių ir riešutų, viskas apkepta su saldžia migdoline mase.

Ingredientai:

  • Sviestinis padas
  • Džiovinti vaisiai (įvairūs)
  • Riešutai (įvairūs)
  • Saldi migdolinė masė

Gaminimo eiga:

  1. Pirmiausia pasiruošiame tešlą. Atšaldytą sviestą vis pabaksnodami į miltus sutarkuojame burokine tarka. Cukrų sumaišome su tryniais ir šaukštu vandens, tada supilame į tešlą ir suspaudžiame viską į vieną gabalą, kad masė sukibtų. Jei tešla bus dar labai sausa, įpilame vieną ar du arbatinius šaukštelius vandens, bet vandenį pilame po truputį, kad nepadaugintume ir tešla nepasidarytų per šlapia. Ant maistinės plėvelės padedame visą tešlos gabalą ir iš jo suformuojame stačiakampį.
  2. Vaisius ir riešutus supjaustome gana stambiais gabaliukais (atsargiai, nepadarykite košės, turėtų matytis vaisiai). Užtarkuojame citrinų žievelių (tik geltonąją dalį, nes baltoji - karti) ir išspaudžiame vienos citrinos sultis.
  3. Imamės trapios tešlos. Išimame iš šaldytuvo tešlą, leidžiame jai truputį sušilti ir suminkštėti. Tuomet kočiodami atsargiai paploniname ją iki maždaug 1 cm storio stačiakampio lakšto, atkartojančio skardos formą. Užlenkiame tešlos kraštelius (iki 0,5 cm pločio) ir suformuojame aukštesnį pakilimą, kuris neleis nubėgti vaisiams ir morengui.
  4. Įkaitiname orkaitę - temperatūra 180 oC. Pašauname paruoštą tešlos lakštą, kepame apie 15 minučių, kol jis pradės džiūti ir po truputį ruduoti.
  5. Pasiruošime viršutinį morenginį sluoksnį. Kiaušinių baltymus ir visą kiaušinį plakame elektriniu plakikliu iki jie suputos, tada supilame cukrų ir dar paplakame, kad putos taptų tankesnės ir šiek tiek sutvirtėtų. Kadangi dėjome ne tik baltymus, bet ir vieną trynį, putos nebus tokios standžios, kaip plakant tik baltymus. Gautą masę užpilame ant džiovintų vaisių ir pašauname orkaitę.

Aguonų pyragas (Makowiec)

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai) teigia, kad lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas, o lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių - tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Ir kepinių įdarui, ir puošybai ypač dažnai naudojamos aguonos, turbūt nenuostabu, kad ir pačiu “lenkškiausiu” laikomas saldėsis, tradicinis pyragas makowiec taip pat įdarytas… aguonomis. Ir ne šiaip įdarytas, geram makowiec aguonų reikia negailėti.

Ingredientai tešlai:

  • 2 stiklinės miltų
  • ¾ stiklinės cukraus
  • 4 kiaušinių tryniai
  • 200 g sviesto
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių

Ingredientai įdarui:

  • 300 g aguonų
  • 300 ml karšto pieno
  • 1 kg obuolių
  • 3 šaukštai cukraus
  • Žiupsnis cinamono
  • Riešutai
  • Vanilė
  • Apelsino žievelė

Gaminimo eiga:

  1. Iš miltų, cukraus, kiaušinių trynių, sviesto ir kepimo miltelių suminkykite tešlą, suvyniokite ją į plėvelę ir padėkite į šaldytuvą.
  2. Aguonas užpilkite karštu pienu ir palikite per naktį išbrinkti. Kitą rytą aguonas du kartus permalkite mėsmale.
  3. Sutarkuokite obuolius ir pakaitinkite su 3 šaukštais cukraus ir žiupsneliu cinamono.
  4. Sumaišykite aguonas, obuolius, įberkite riešutų, vanilės ir apelsinų žievelės.
  5. Iškočiokite tešlą ir dėkite į kepimo formą.
  6. Sudėkite įdarą ant tešlos.
  7. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie 45 minutes.

Kiti tradiciniai lenkiški patiekalai, tinkami Velykų stalui

Be pyragų, ant lenkiško Velykų stalo puikuojasi ir kiti tradiciniai patiekalai:

Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago istorija

  • Žurek (rūgštiena): fermentuotos duonos sultinys, dažnai patiekiamas su kiaulienos skerdenos gabalėliais, virtais kiaušiniais ir dešrelėmis.
  • Lenkiški barščiai su ausytėmis: skaidrus burokėlių sultinys, patiekiamas su mažyčiais virtinukais (ausytėmis), įdarytais džiovintais grybais.
  • Kumpis, įdarytas žolelėmis: Nuplautą kumpį nusausinkite, įtrinkite žolelėmis ir aliejumi. Kumpį padėkite šaltai ir marinuokite 4-5 paras, kasdien jį pavartydami ir suvilgydami sultimis. Tada mėsą įtrinkite nauju prieskonių mišiniu, sumaišytu iš druskos, paprikų, smulkintų česnakų, juodųjų pipirų, aliejaus. Į gilią skardą įpilkite vandens, kad jo būtų maždaug 6 centimetrai, į ją dėkite kumpį (kad neišdžiūtų, geriausia jį įdėti į kepimo rankovę ar uždengti folija) ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 6 valandas.
  • Bigosas: mėsos ir raugintų kopūstų troškinys, gaminamas iš kapotų kopūstų (tie gali būti ir rauginti, ir švieži), įvairių rūšių mėsos (pvz., kumpio, dešrelių, kiaulienos), taip pat grybų, svogūnų ir kitų prieskonių. Bigosas ruošiamas ir brandinamas 5-7 dienas. Sunkiausia pirmoji diena, kai reikia viską supjaustyti, atskirai troškinti, maišyti ir t. t. Raugintus kopūstus (jei rūgštūs, nuplaukite šaltu vandeniu) patroškinkite dideliame puode. Šviežius kopūstus supjaustykite, užpilkite verdančiu vandeniu ir troškinkite atskirai, kol suminkštės. Smulkiai supjaustykite šoninę, dešrą, apkepinkite keptuvėje, sudėkite į raugintus kopūstus. Pagal skonį įberkite prieskonių, laurų lapelį, juodųjų pipirų grūdelių. Slyvas, grybus pamirkykite, supjaustykite juostelėmis, sudėkite į kopūstus. Supilkite ir skystį, kuriame mirko grybai. Šviežią mėsą supjaustykite vidutinio dydžio gabalais, pakepinkite, vėliau suberkite supjaustytus svogūnus, dar pakepinkite ir viską sudėkite į raugintus kopūstus. Jeigu švieži kopūstai jau minkšti, įmaišykite juos į raugintus. Viską gerai išmaišykite, truputį patroškinkite ir padėkite šaltai iki kitos dienos. Kitą dieną vėl kaitinkite ant mažos ugnies apie valandą maišydami, kad neprisviltų. Įberkite druskos, cukraus, įdėkite pertrintą pomidorą, 2-3 skilteles česnako. Pakaitinę vėl pastatykite šaltai. Kitą dieną galite įdėti šaukštą medaus, įpilti stiklinę raudonojo vyno. Ir vėl pakaitinkite. Patiekite su duona ar bulvėmis.

Taip pat skaitykite: Receptas: meduolių ir bananų tortas

tags: #tradicinis #lenku #velyku #pyragas #receptas

Populiarūs įrašai: