"Teslos Priedų Razinų Paskirtis": Išsamus Žvilgsnis
Straipsnyje nagrinėjama "Teslos priedų razinų" paskirtis, remiantis M. Oskragello knygos vertimu ir papildoma informacija apie mitybą, duonos gamybą ir tešlos rūšis. Straipsnyje siekiama išnagrinėti šį klausimą įvairiais aspektais, nuo instinkto ir mokslo vaidmens mityboje iki konkrečių tešlos ruošimo niuansų.
Instinkto ir Mokslo Sąveika Mityboje
Mitybos klausimas žmonijos istorijoje dažnai buvo suprantamas chaotiškai. Gyvūnai vadovaujasi instinktu, o žmogus turi pasitelkti protą ir mokslą. Bet kas iš tiesų yra instinktas? Instinktas - tai juslinis gyvų būtybių gebėjimas atskirti naudinga nuo žalinga, pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojūtį. Tai gebėjimas siekti to, kas naudinga, ir atmesti tai, kas žalinga, gyvybės išsaugojimo vardan.
Gyvūnai, rinkdamiesi maistą, pirmiausia vadovaujasi uosle, o paskui skoniu. Šie cheminiai jutimai skiriasi nuo fizinių (regos, klausos ar lytėjimo) ir išsaugo visą gyvąjį pasaulį. Žmogus taip pat turi instinktą, tik jis yra neveiklus dėl suniokoto skonio ir uoslės. Degtinė ir tabakas, jau savaime kenksmingi, ypatingai veikia uoslę ir skonį. Šiuos cheminius jutimus švarius išsaugo tik vaikai ir moterys, nes jie nenaudoja minėtų teršalų.
Net ir pažeisti skonis ir uoslė gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Karvė iš dešimties žolių išsirinks tinkamiausią, o kūdikis išspjaus pirmą šaukštelį sriubos ar jautienos kąsnelį.
Žmogaus Mitybos Prigimtis: Tarp Vaisiavalgio ir Augalų Valgytojo
Logiškai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypač higiena, prieiname prie nepaneigiamos išvados, kad žmogus nepriklauso nei plėšrūnams, nei žolėdžiams, nei visaėdžiams, o kažkokiai kitai rūšiai, būtent - vaisiavalgiams, panašiems į labiausiai išsivysčiusias beždžiones.
Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas
Biblijoje pasakyta, kad Dievas davė žmogui visokią žolę, sėjančią sėklą, kokia yra visoje žemėje, ir visokį medį, kuris veda vaisių, sėjantį sėklą; žmogui šitai bus maistui. Taigi knyga perduodanti pasakojimą apie pasaulio sukūrimą, aiškiai atskiria žmogų kaip grūdų bei vaisių valgytoją nuo žolėdžių gyvūnų.
Daugybė žymių įvairių epochų žmonių buvo teoriniai arba praktiniai vegetarizmo propaguotojai; jų motyvai buvo įvairiausi: vienų etiniai, kitų ekonominiai.
Mitybos Įtaka Sveikatai ir Visuomenei
Jeigu tėvai savo vaikams duoda sriubos ir mėsos, prieštaraujant jų prigimčiai, tai dėl to greitėja kraujotaka, kraujuje vyksta stiprus bangavimas, darantis kraują imlų uždegimams ir stipriems priplūdimams. Tiesa, vaikai tada raudonskruosčiai, apvalučiai ir „trykšta sveikata“, bet tai ne tikroji, o tariama sveikata.
Libigas vėlesniuose savo kūriniuose pripažino klydęs darydamas išvadas savo vardo mėsos ekstraktų atžvilgiu. Daktaras Alkotis savo ruožtu kalbėjo: „Kol žmonija valgys mėsišką maistą, tol bus beprasmiška gydyti ligas.“. Mūsų elgesys su gyvūnais yra geriausias matas, kaip elgiamės su žmonėmis.
Ligoninių ir beprotnamių skaičius auga pasibaisėtinai greitai. Tokia pat progresija daugėja kenčiančių dėl nervų, smegenų, skrandžio ir plaučių ligų; taip pat auga alkoholikų skaičius.
Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago variacijos
"Vilniaus Duona": Duonos Gamybos Istorija ir Technologijos
"Vilniaus duonos" kepyklų istorija prasidėjo 1876 metais, kai Vilniuje buvo pastatyta viena seniausių Lietuvoje veikiančių kepyklų. "Vilniaus duonos" pavadinimas atsirado 1962 metais, suvienijus keturias Vilniaus miesto kepyklas ir Druskininkų duonos kepyklą.
Iki 1994 metų balandžio mėnesio "Vilniaus duona" buvo valstybinė akcinė įmonė. 1994.05.25 "Vilniaus duona" užsiregistravo kaip akcinė bendrovė "Vilniaus duona", kurios kapitalas - 6614,6 tūkst. Lt.
Šiuo metu įmonėje per dieną pagaminama apie 100 000 tonų miltinės produkcijos. Gamyboje darbas vyksta nenutrūkstamai, t.y. visą parą. Pati produkcija gaminama natūraliu būdu, beveik be konservantų.
"Vilniaus duona gamina daug dietinių produktų (duona "Rugelis"). Įmonė bendradarbiauja ne tik su lietuviškais, bet ir su užsienio tiekėjais. Beveik visa produkcija realizuojama Lietuvos teritorijoje.
Tešlos Ruošimo Technologijos ir Niūansai
Pagrindinės žaliavos, iš kurių ruošiama tešla duonai, yra miltai, druska, mielės ir vanduo. Produkcijos kokybė priklauso nuo žaliavų technologinių savybių.
Taip pat skaitykite: Mielinės tešlos variacijos
Miltai: duona kepama iš miltų, gautų sumalus kviečių ir rugių grūdus. Miltų gamybos technologinis procesas susideda iš grūdų paruošimo malimui ir pačio malimo.
Vanduo: vanduo viena iš pagrindinių žaliavų. Tešlai iš 100 kg miltų paruošti reikia 40 - 70 l vandens.
Tešlos purenimo priemonės: kad gaminys būtų akytas, lengvai virškinamas, prieš kepant tešla išpurenama. Duonos tešla purenama mielėmis.
Miltų paruošimas: įvairių partijų arba rūšių miltai sumaišomi, persijojami, kad prisotintų oro, kuris pagerintų mielių veikimą, išvalomi magnetais.
Mielių paruošimas: kad mielių ląstelės pasiskirstytų tolygiai įmaiše, presuotos mielės praskiedžiamos vandeniu ir įmaišomos bosuose (mielių maišytuvuose ).
Tešlos Rūšys ir Jų Paskirtis
Sluoksniuota bemielė tešla, dar kitaip vadinama prancūziška tešla, dažnai naudojama įvairių rafinuotų kepinių - ir saldžių, ir nesaldžių gaminimui. Tuo tarpu neįsivaizduojame kruasanų ir tradicinių daniškų kepinių be mielinės sluoksniuotos tešlos.
Biskvitinė tešla gaminama iš kiaušinių, cukraus ir miltų, taip pat dedama įvairių priedų: citrinų arba apelsinų žievelės, kavos, kakavos, šokolado, aguonų, smulkintų riešutų, razinų, duonos trupinių ir kt.
Su raugu kepamos ir bandelės, ir spurgos, ir pyragai, ir duona, ir blynai, ir įvairūs kiti kepiniai.
Mielinė tešla iškart mums asocijuojasi su Užgavėnių blynais, mielinėmis bandelėmis ar fokačia.
tags: #teslos #priedu #razinu #paskirtis